Prezidentas Vladimiras Putinas antradienį žengė pirmuosius žingsnius dėl Ukrainos Krymo regiono prijungimo prie Rusijos, kuris žymėtų reikšmingiausią Europos sienų perbraižymą nuo Antrojo pasaulinio karo.

Rusijos lyderis davė nurodymą pritarti Rusijos ir Krymo susitarimo dėl šio Ukrainos regiono priėmimo į Rusijos Federacijos sudėtį projektui.

Atitinkamas potvarkis antradienį paskelbtas oficialioje teisinės informacijos svetainėje.

Prezidentas davė nurodymus Rusijos valdžios institucijoms pritarti tam, kad Krymas taptų Rusijos dalimi, ir „laikyti tikslingu susitarimo pasirašymą aukščiausiu lygiu“, rašoma Kremliaus potvarkyje.

Remiantis potvarkiu, susitarimo projektas numato naujų subjektų suformavimą Rusijos Federacijos sudėtyje.

Anksčiau antradienį V.Putinas oficialiai informavo šalies parlamentą apie Krymo prašymą tapti Rusijos Federacijos dalimi, atlikdamas pirmąjį įstatymų leidžiamąjį žingsnį to Ukrainai priklausančio pusiasalio faktinės aneksijos link.

Kaip numato Rusijos konstitucija, V.Putinas informavo aukštuosius ir žemuosius parlamento rūmus bei vyriausybę apie Krymo Aukščiausiosios Rados ir Sevastopolio miesto įstatymų leidimo susirinkimo prašymą priimti juos į Rusijos Federaciją kaip naujus subjektus, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba.

Prezidentas pirmadienio vakarą taip pat pripažino Krymą nepriklausoma valstybe, ignoruodamas tarptautinės bendruomenės poziciją, kad tas pusiasalis tebėra Ukrainos dalis.

Sekmadienį referendume Krymo gyventojai triuškinama balsų dauguma pasisakė už tai, kad regionas atsiskirtų nuo Ukrainos ir siektų priėmimo į Rusijos Federacijos sudėtį.

Vakarai ir Ukraina šį plebiscitą, apie kurį buvo paskelbta vos prieš dvi savaites, laiko nelegitimiu.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė, jog įšaldys turtą ir imsis kitų baudžiamųjų priemonių prieš Rusijos ir Ukrainos pareigūnus, susijusius su Krymo krize.

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) įspėjo, kad bus imtasi dar griežtesnių veiksmų, jei Rusija nepakeis savo kurso dėl Ukrainos.

Tačiau tokios sankcijos tikriausiai neatgrasins vis drąsiau besijaučiančio V.Putino, kuris Krymo aneksiją de facto teisins savaitgalį tame regione įvykusiu referendumu, kai beveik 97 proc. rinkėjų balsavo už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

„Prezidentas savo poziciją dėl Krymo prašymo tapti Rusijos dalimi išdėstys pagal referendumo rezultatus“, – sakė Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – pirmininkas Sergejus Naryškinas.

V.Putino antradienio veiksmai sudaro sąlygas parlamentui patvirtinti Krymo prijungimą po Rusijos Konstitucinio Teismo pritarimo.

„Parlamentas savo įsipareigojimus atliks greitai ir atsakingai“, – sakė S.Naryškinas.

Rusijoje, kur pritarimas tokiam žingsniui taip pat didžiulis, dešimtys tūkstančių žmonių po V.Putino kalbos turi dalyvauti mitinge Maskvos centre, su šūkiu „Mes esam kartu“.

Rusijos pajėgos jau daugiau nei dvi savaites yra okupavusios šį Juodosios jūros pusiasalį.

Susitarimą dėl Krymo aneksavimo turi pasirašyti Rusijos ir Krymo lyderiai, tuomet jis bus pateiktas ratifikuoti parlamentui.

Antradienį V.Putinas 15 val. vietos (13 val. Lietuvos laiku) ketina kreiptis į abejus parlamento rūmus. Savo kalboje, kuri bus tiesiogiai transliuojama per televizija, jis, kaip manoma, pareikš Rusijos teisę į Krymą.

Krymas ilgą laiką turėjo reikšmingą vietą rusų kolektyvinėje sąmonėje.

Šis vaizdingas pusiasalis rusų karinio jūrų laivyno bazė yra nuo 18-ojo amžiaus pabaigos, o Ukrainos dalimi tapo tik 1954 metais, kai jį perdavė tuometinis sovietų lyderis Nikita Chruščiovas.

Rusai ir Kryme gyventojų daugumą sudarantys rusakalbiai mano, kad Rusijai aneksavus šį Juodosios jūros regioną, būtų ištaisyta istorinė klaida.

Neramumai Ukrainoje, kurie prasidėjo lapkritį prasiveržus protestams prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių ir sustiprėjo, kai jis vasario gale pabėgo į Rusiją, tapo rimčiausia Europos saugumo krize per daugelį metų.