Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasveikino naująjį NATO vadovą, buvusį Norvegijos ministrą pirmininką Jensą Stoltenbergą, su kuriuo turėjęs „labai gerus santykius“, ir pareiškė, kad tikisi iš Vakarų geresnių ryšių su Rusija.

Rusijos ir NATO santykiai dabar yra blogiausi nuo Šaltojo karo laikų; jie pablogėjo Rusijai aneksavus Krymą; kaip V.Putinas sakė ketvirtadienį, tai padaryti iš dalies vertė NATO ekspansija į rytų Europą.

Vėliau šeštadienį numatytame transliuoti interviu valstybinei televizijai „Rossija“ V.Putinas pažymėjo, kad J.Stoltenbergo, kuris NATO vadovo postą perims spalį, paskyrimas gali padėti pagerinti santykius.

„Mūsų labai geri santykiai. Taip pat ir asmeniški santykiai. Jis labai rimtas, atsakingas žmogus; nagi, pažiūrėsim, kaip klostysis santykiai jam (esant) naujose pareigose“, – sakė V.Putinas laidos „Vesti v subbotu“ (Žinios šeštadienį) vedėjui Sergejui Briliovui.

Rusijos lyderis dar kartą parodė, kad jo santykiai su dabartiniu Aljanso vadovu Andersu Foghu Rasmussenu (Andersu Fouhu Rasmusenu) yra įtempti, vėl kaltindamas buvusį Danijos premjerą, kad jis slapta įrašė ir nutekino jųdviejų privatų pokalbį, nors A.F.Rasmussenas tuos kaltinimus neigia.

V.Putinas sakė neįžvelgiantis priežasčių, kodėl Rusijos ir Vakarų šalių santykiai negalėtų pagerėti, tačiau pažymėjo, kad Vakarai turėtų parodyti iniciatyvą to siekti.

„Manau, nėra nieko, kas trukdytų normalizuoti (santykius) ir normaliai bendradarbiauti“ su Vakarais, pažymėjo V.Putinas.

„Žinote, tai ne nuo mūsų priklauso nuo mūsų. Arba ne tik nuo mūsų. Tai priklauso nuo mūsų partnerių“, – pridūrė jis.

V.Putinas neįvardijo jokių konkrečių veiksmų, kokius, jo nuomone, turėtų atlikti Vakarų šalys. Tačiau jo atstovas penktadienį užsiminė, kad vienas pagrindinių veiksnių yra per menka Vakarų pagarba Maskvai, sakydamas, jog tos šalys elgiasi su Rusija tarsi su „prasikaltusia mokinuke“.

Demonstruodamas, kad bus sunku rasti kompromisą dėl Maskvos pozicijos Krymo, kurį Vakarai laiko Ukrainos dalimi, atžvilgiu, V.Putinas sakė apdovanosiantis medaliais Rusijos pareigūnus ir kariškius, prisidėjusios prie to regiono aneksijos, bet jų pavardės nebus skelbiamos.

„Manau, kad artimiausiu metu nesužinosime (jų vardų), bet valstybinių apdovanojimų, žinoma, bus“, – pareiškė jis.

Prezidentas taip pat atmetė kritiką dėl Krymo separatistinio referendumo, kuris vyko Rusijos okupacijos sąlygomis, sakydamas, kad tame balsavime dalyvavo 83 proc. pusiasalio gyventojų, o tokio aktyvumo esą „nebūtų įmanoma“ dirbtinai surežisuoti.

Į S.Briliovo pastebėjimą, kad vakarų politikai, matyt, priims Rusijos prezidento pareiškimą apie karinį buvimą, tartum „referendumas įvyko grasinant rusiškais automatais“, V.Putinas atsakė: „Jei būsime sąžiningi ir objektyvūs, tai visiems bus suprantama, kad grasinant automatu negalima žmonių išvaryti iš butų, namų ir priversti eiti į rinkimų apylinkę balsuoti neįmanoma, aktyvumas – 83 proc.“

V.Putinas atmetė Vakarų analitikų palyginimus tarp Rusijos „antiteroristinių“ operacijų Čečėnijoje, vykdytų praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, ir Kijevo vyriausybės pajėgų veiksmų prieš prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose.

„Skirtumas didžiulio masto, ir jo esmė yra ta, kad Šiaurės Kaukaze mes susidūrėme su tarptautinio terorizmo agresija. Iš esmės, tai buvo suformuotos, gerai paruoštos bandos, kurios buvo aprūpinamos ir apginkluojamos iš užsienio. Tai didelis skirtumas“, – pabrėžė jis.