Kai kurių Rytų Europos šalių pasisakymai apie neva gresiančią Rusijos karinę invaziją yra politinės spekuliacijos, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Spekuliuojama baime"

„Kalbant apie kai kurių šalių nuogąstavimus dėl galimų agresyvių Rusijos veiksmų – manau, kad tik nesveikas žmogus, ir tik sapnuodamas, gali įsivaizduoti, kad Rusija staiga užpuls NATO“, – sakė V.Putinas interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“, artėjant Kremliaus vadovo vizitui Milane.

„Man atrodo, kad kai kuriose šalyse tiesiog spekuliuojama Rusijos baime. Kai kurios nori atlikti savotiškų pafrontės valstybių vaidmenį – kurioms dėl to reikia kažkaip papildomai padėti karinėje, ekonomikos, finansų ar bet kokioje kitoje srityje“, – pažymėjo V.Putinas, atsakydamas į laikraščio klausimą dėl kai kurių NATO narių, kaip Baltijos šalys ir Lenkija, kalbų apie „jaučiamą Rusijos grėsmę“.

„Todėl palaikyti šią idėją beprasmiška – ji neturi jokio pagrindo“, – pridūrė Rusijos lyderis.

Kremliaus vadovas taip pat neatmetė prielaidos, kad kai kurios trečiosios šalys, kaip JAV, gali būti suinteresuotos palaikyti agresyvų Rusijos įvaizdį.

„Kas nors galbūt suinteresuotas, kad tokios baimės būtų palaikomos. Galiu išsakyti tik prielaidas. Pavyzdžiui, amerikiečiams labai nesinori Rusijos ir Europos suartėjimo. Aš to netvirtinu, tik išsakau kaip prielaidą, – aiškino V.Putinas. – Tarkime, Jungtinėms Valstijoms norisi išsaugoti savo lyderystę Atlanto bendruomenėje. Jiems reikalinga išorinė grėsmė, būtinas išorinis priešas, kad ta lyderystė būtų užtikrinta.“

Tokiems tikslams „Irano aiškiai nepakanka“, pridūrė jis.

„Kuo bauginti? Staiga, nei iš šio, nei iš to (prasidėjo) krizė Ukrainoje. Rusija priversta reaguoti. Nežinau, galbūt tai buvo specialiai padaryta. Bet ne mes tai darome“, – tikino Rusijos vadovas.

„Noriu visiems pasakyti – nereikia bijoti Rusijos. Pasaulis tiek pasikeitė, kad sveiko proto žmonės mūsų dienomis negali įsivaizduoti tokio didelio masto karinio konflikto (tarp Rusijos ir NATO). Patikinu jus, kad mes turime kuo užsiimti“, – pabrėžė V.Putinas.

Rusijos prezidentas kalbėjo prieš ateinančią savaitę Italijoje įvyksiantį savo vizitą, per kurį numatytas ir susitikimas su popiežiumi Pranciškumi.

V.Putino interviu Kremlius paskelbė tokiu metu, kai Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai ruošiasi sekmadienį susitikti Bavarijos Alpėse. Rusija į tą viršūnių susitikimą nebuvo pakviesta.

Savo interviu V.Putinas pabrėžė, kad jo šalis tesiekia apsiginti nuo išorinių grėsmių.

Jis atkreipė dėmesį, kad NATO šalių išlaidos gynybai dešimt kartų didesnės negu Rusijos, o JAV karinės išlaidos – didžiausios pasaulyje.

Kad užtikrintų strateginę pusiausvyrą, Rusija plėtos „strateginį puolamąjį potencialą; galvosime apie priešraketinę gynybą galinčias įveikti sistemas“, pridūrė V.Putinas.

„Turiu pasakyti, kad mes padarėme reikšmingą pažangą šia kryptimi“, – pabrėžė Kremliaus vadovas.

Praėjusiais metais Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija smarkiai padidino įtampą Europoje. Baltijos ir Šiaurės šalys per pastaruosius metus taip pat ne kartą skelbė stebinčios padidėjusį Rusijos karinį aktyvumą.

Pentagono pareigūnai penktadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos svarsto įvairias priemones didesniam saugumui užtikrinti – pavyzdžiui, sustiprinti priešraketinę gynybą arba netgi dislokuoti raketas Europos sausumos bazėse.

Kaltino Kijevą

Kalbėdamas apie Ukrainos krizę, V.Putinas kaltino Kijevo vyriausybę, kad ji vengia įgyvendinti su Europos lyderių pagalba vasarį Minske pasirašytą paliaubų susitarimą ir pradėti dialogą su prorusiškais separatistais.

„Problema ta, kad dabartinės Kijevo valdžios atstovai nenori su jais netgi atsisėsti prie vieno derybų stalo. Ir mes to niekaip negalime paveikti. Tai gali paveikti tik mūsų partneriai europiečiai ir amerikiečiai“, – sakė jis.

„Norėtume, kad tie susitarimai būtų įgyvendinti“, – pridūrė V.Putinas, aiškindamas, kad Kijevas turėtų užtikrinti autonomiją separatistų kontroliuojamoms Ukrainos rytinėms teritorijoms, priimti įstatymą dėl vietos valdžios rinkimų tuose regionuose ir paskelbti amnestiją kovotojams.

V.Putinas ragino Kijevą pakeisti Ukrainos konstituciją, „užtikrinant autonomines teises atitinkamoms nepripažintų respublikų teritorijoms“.

„Savavališkai paskelbtų respublikų lyderiai pareiškė, kad tam tikromis sąlygomis – turima galvoje Minsko susitarimų įgyvendinimas – jie pasiruošę laikyti save Ukrainos valstybės dalimi, – nurodė Rusijos prezidentas. – Tai iš principo svarbus dalykas. Manau, kad tokia pozicija turėtų būti priimta kaip rimta, gera išankstinė sąlyga rimtų derybų pradžiai.“

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai dabar yra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo – Maskva yra kaltinama separatistų sukilimo Rytų Ukrainoje kurstymu.

„Ne meilužė“

V.Putinas sakė, kad Maskva pasirengusi kurti lygiavertę partnerystę su Europos Sąjunga ir kaltino Briuselį siekiu grįsti santykius vien „materialiais interesais“.

„Mes niekada nelaikėme Europos meiluže. Man dabar susidaro įspūdis, kad Europa kaip tik stengėsi kurti santykius su mumis grynai materialiu pagrindu, ir grynai savo naudai“, – pareiškė jis interviu italų laikraščiui „Il Corriere della Sera“, komentuodamas italų žurnalisto palyginimą, kad Rusija jaučiasi esanti išduota ir pamesta Europos, kaip meilužis, kurį pametė meilužė.

„Aš kalbu visiška rimtai dabar. Mes visada siūlėme rimtus santykius“, – sakė jis.

Rusijos prezidentas kaltino Europos Sąjungą, kad ši reikalauja, jog Baltijos šalys nutrauktų ryšius su buvusios Sovietų Sąjungos ir Rusijos energetikos sistema bei sinchronizuotųsi su Europos elektros tinklais.

„Ką mums tai reiškia praktiškai? Tai reiškia, kad kai kuriuose vakariniuose Rusijos regionuose turėsime kurti papildomus (elektros) gamybos pajėgumus. Kadangi elektros tiekimo linijos į kai kuriuos Rusijos regionus ir iš jų ėjo per Baltijos šalis, o visa tai dabar bus sujungta su Europa, mums reikės pastatyti papildomas, šiuo metu neegzistuojančias elektros linijas, kad užtikrintume elektros energijos tiekimą“, – aiškino V.Putinas.

„Visa tai mums kainuos 2–2,5 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.

„Iš Ukrainos nereikalaujama tapti Europos energetikos sistemos dalimi, bet ši galimybė svarstoma. Jeigu taip nutiktų, mums tiems patiems tikslams reikės išleisti nebe 2–2,5 mlrd., o galbūt 8–10 mlrd. eurų“, – sakė V.Putinas.