Rusija sieks skubiai priimti teisės aktus, leisiančius prisijungti Krymą

Rusijos parlamento žemieji rūmai priims teisės aktus, leisiančius Krymui „artimiausioje ateityje“ tapti šios šalies teritorija, naujienų agentūra „Interfax“ pirmadienį citavo vieną įstatymų leidėją.

Sekmadienį Kryme vykusio prieštaringo vertinamo referendumo neoficialūs galutiniai rezultatai rodė, kad prisijungimui prie Rusijos pritaria 96,6 proc. dalyvių, tačiau dėl to balsavimo santykiai tarp Vakarų ir Rytų pasiekė žemumas, neregėtas nuo Šaltojo karo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė gerbsiantis Krymo žmonių valią, ignoruodamas Vakarų valstybių lyderius, sakančius, kad tas referendumas buvo neteisėtas, nes Rusijos pajėgos yra užėmusios tą pietinį Ukrainos regioną.

„Referendumo Kryme rezultatai aiškiai rodo, kad Krymo gyventojai savo ateitį mato tik Rusijos sudėtyje“, – „Interfax“ citavo Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoją Sergejų Neverovą.

Dūmos pareigūnai sakė, kad tas Juodosios jūros pusiasalis gali tapti Rusijos Federacijos dalimi pagal dabar galiojančius teisės aktus, ypač pagal 2001 metais priimtą įstatymą „Dėl naujo subjekto priėmimo į Rusijos Federaciją“, pridūrė „Interfax“.

Krymas pirmiausiai turėtų pateikti prašymą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui leisti tapti nauju Rusijos Federacijos subjektu. Jeigu toks prašymas būtų patvirtintas, V.Putinas jį perduotų svarstyti parlamento aukštiesiems iš žemiesiems rūmams, kurie parengtų sutartį, o ją turėtų pasirašyti Rusija ir Krymo valdžia.

Pagal tą sutartį gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį naujasis subjektas turėtų būti integruotas į Rusijos ekonomines, finansines ir teisines sistemas.

Pasirašius sutartį, ją turėtų peržiūrėti Rusijos Konstitucinis Teismas. Galiausiai ją turėtų ratifikuoti abeji parlamento rūmai – Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.

„Nemanau, kad šių klausimų svarstymas bus vilkinamas Valstybės Dūmoje arba Federacijos Taryboje. Esame pasiruošę priimti visus reikalingus teisinius sprendimus kiek įmanoma greičiau“, – aukštųjų rūmų pirmininko pavaduotojas Ilja Umachanovas sakė valstybinei naujienų televizijai „Rossiya 24“.

Krymas paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir pateikė prašymą prisijungti prie Rusijos

Krymo vietos parlamentas pirmadienį paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ukrainos ir paprašė, kad pusiasalis būtų priimtas į Rusijos sudėtį.

Įstatymų leidėjai taip pat paskelbė, kad visa Ukrainos valstybės nuosavybė Kryme bus nacionalizuota.

„Krymo Respublika kreipiasi į Jungtines Tautas ir visas pasaulio šalis, prašydama pripažinti ją nepriklausoma valstybe“, – sakoma dokumente, kurį patvirtino Krymo parlamentas kitą dieną po to, kai šio regiono gyventojai referendume triuškinama dauguma nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos.

Krymo referendumas yra „didelis farsas“, sako Ukrainos prezidentas

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pirmą kartą viešai komentuodamas Krymo referendumą už prisijungimą prie Rusijos, jį pavadino „dideliu farsu“.

Kalbėdamas parlamente O.Turčynovas pasmerkė „tebesitęsiančią agresiją Kryme, kurią Rusija bando užmaskuoti šiuo dideliu farsu, kurį jie vadina referendumu ir kurio niekada nepripažins nei Ukraina, nei civilizuotas pasaulis“.

Laikinasis prezidentas paragino deputatus pritarti daliniam Ukrainos karių mobilizavimui.

Už prisijungimą prie Rusijos balsavo 96,77 proc. referendumo dalyvių

Duomenys, gauti patikrinus visus sekmadienį Kryme vykusio referendumo biuletenius, rodo, kad už Krymo prisijungimą prie Rusijos pasisakė 96,77 proc. balsavusiųjų.

Tai pirmadienį paskelbė Krymo referendumo komisijos pirmininkas Mychaila Malyševas, pristatydamas galutinius plebiscito rezultatus.

„Už prisijungimą prie Rusijos pasisakė 1 233 022 referendumo dalyvių (96,77 proc. balsavusiųjų)“, - nurodė jis per spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.

Iš viso referendume dalyvavo 1 274 096 žmonių arba 83,1 proc. tokią teisę turėjusių rinkėjų.

„Už Krymą Ukrainos sudėtyje pasisakė 31 997 žmonės - 2,51 proc. balsavusiųjų. Negaliojančiais pripažinti 9 097 biuleteniai - 0,72 proc.“, - sakė M.Malyševas.

Sekmadienį referendume rinkėjams buvo pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ (taip arba ne) ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“ (taip arba ne).

M.Malyševas taip pat pažymėjo, jog referendumo komisija dėl balsavimo neužregistravo nė vieno skundo.

Vakarų valstybių lyderiai pasmerkė separatistinį referendumą Kryme ir pirmadienį ketina aptarti ekonomines sankcijas Rusijai.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pirmadienį pirmą kartą viešai komentuodamas Krymo referendumą už prisijungimą prie Rusijos, jį pavadino „dideliu farsu“.

Kalbėdamas parlamente O.Turčynovas pasmerkė „tebesitęsiančią agresiją Kryme, kurią Rusija bando užmaskuoti šiuo dideliu farsu, kurį jie vadina referendumu ir kurio niekada nepripažins nei Ukraina, nei civilizuotas pasaulis“.

Rusijos žiniasklaida savo ruožtu citavo „tarptautinius stebėtojus“, kurie esą sakė, kad balsavimas vyko laisvai ir sąžiningai.

Televizija RT nurodė, kad buvo atvykę 30 stebėtojų iš dešimties Europos valstybių. Tuo tarpu e-crimea.info pranešė, kad buvo 135 stebėtojai iš 23 šalių.

Stebėtojai faktiškai necituojami žiniasklaidoje, neskelbiamos ir jų pavardės. Paminėti tik keli jų: buvęs lenkų parlamentaras Mateuszas Piskorski (Mateušas Piskorskis), Ispanijos parlamentaras iš Katalonijos Enrique Ravello (Enrikė Raveljas) ir kraštutinių dešiniųjų europarlamentaras iš Vengrijos Bela Kovacsas (Bela Kovačas).

Rusijos prezidentas V.Putinas taip pat pareiškė, kad referendumas suteikė žmonėms galimybę „laisvai pareikšti savo valią ir pasinaudoti savo apsisprendimo teise“.

Jis nenurodė, ar ketina aneksuoti Krymą.

Vietoje to V.Putinas leido suprasti, jog yra pasirengęs nusileisti kai kuriems Vakarų reikalavimams, pareiškęs, jog svarsto galimybę leisti Vienoje įsikūrusiai daugiašalei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) atsiųsti „misiją stebėti situacijos Ukrainoje“ ir kad ta misija „turi apimti visą Ukrainą“.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) pirmadienį ryte pridūrė, kad balsavimas Kryme buvo „pasityčiojimas iš įprastos demokratinės praktikos“.

Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas (Karlas Biltas), reaguodamas į žurnalisto Dmitrijaus Kiseliovo išsakytą grasinimą branduoliniu smūgiu, socialiniame tinkle "Twitter" parašė, kad „Rusijos TV propaganda pranoksta pati save“.

Kremliui artimas D.Kiseliovas savo televizijos laidoje praėjusią savaitę, stovėdamas grybo pavidalo debesies, atsirandančio po branduolinio sprogimo, fone, paskelbė griežtą įspėjimą: „Rusija yra vienintelė pasaulio valstybė, kuri iš tiesų pajėgi paversti Jungtines Valstijas radioaktyviais pelenais“.

Primintas Kosovas

Prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė JAV vadovui Barackui Obamai (Barakui Obamai), kad referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos buvo visiškai teisėtas, pranešė Kremlius, tačiau pridūrė, jog abu lyderiai susitarė kartu dirbti siekiant rasti išeitį iš Ukrainos krizės.

Pokalbis telefonu tarp V.Putino ir B.Obamos, kaip nurodė Kremlius, įvyko Amerikos iniciatyva po to, kai, remiantis preliminariais duomenimis, buvo pranešta, kad Krymo gyventojai triuškinama dauguma nubalsavo už susivienijimą su Rusija.

„(Putinas) pažymėjo, kad jis (referendumas) visiškai atitinka tarptautinės teisės normas ir JT chartiją“, - paskelbtame pranešime nurodė Kremlius.

Jame priduriama, kad referendumo rengėjai atsižvelgė „į gerai žinomą Kosovo precedentą“. Šią buvusią Serbijos autonominę respubliką jau pripažino daugiau kaip šimtas šalių, įskaitant Jungtines Valstijas ir visas, išskyrus penkias, Europos Sąjungos (ES) nares po to, kai daugiausia albanų gyvenamas regionas 2008 metais vienašališkai paskelbė savo nepriklausomybę nuo Belgrado.

Bet pranešime nurodoma, jog abu lyderiai taip pat sutarė, kad „nepaisant vertinimo skirtumų, būtina kartu ieškoti būdų, kaip stabilizuoti situaciją Ukrainoje“.

V.Putinas taip pat pažymėjo JAV prezidentui, jog bet kokia Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėjimo misija turi apimti „visus Ukrainos regionus“, o ne tik Krymą.

Gyventojai nerimauja

Krymo gyventojams pirmadienį išaušo rytas, žadantis neaiškią ateitį po referendumo, kuriame buvo nubalsuota už prisijungimą prie Rusijos – šis procesas gali lemti ištisus mėnesius ekonominės sumaišties ir teisinio vakuumo.

Sekmadienį nutilus Rusijos himnui Krymo gatvėse, kuriose buvo susirinkę tūkstančiai žmonių, vietos gyventojai pradeda blaiviau galvoti apie balsavimo, kuris pavers jų regioną neaiškaus statuso teritorija, padarinius.

Krymas, kurio suverenumo nepripažįsta tarptautinė bendruomenė, išskyrus Rusiją, dabar turėtų būti laipsniškai pereiti prie tiesioginio Rusijos valdymo, tačiau niekas tiksliai nežino, kaip ir kada tai įvyks.

„Mėgstu laikytis savo įpročių, dienotvarkės. Tai mane šiek tiek baugina... Pažiūrėsime“, – sakė 70-metė Ana Ivanovna, balsavusi už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Rusijos.

Promaskvietiškas Krymo lyderis Sergejus Aksionovas ne kartą tikino gyventojus, kad perėjimas prie Rusijos valdymo bus paprastas. Jis numato jau nuo šios savaitės leisti maždaug šešis mėnesius naudoti Rusijos rublį kartu su Ukrainos grivinomis.

Tačiau Krymo gyventojai nėra dėl to tikri – pastaruoju metu bankus buvo užplūdę santaupas norintys atsiimti klientai, ypač Ukrainos nacionalinių bankų skyrius, kurie gali būti greitai uždaryti.

Krymas gauna iš Ukrainos elektrą, šildymą ir vandenį, todėl esminės paslaugos taip pat gali sutrikti, jeigu Kijevas padarys logiškas išvadas iš Krymo savarankiško apsisprendimo ir nutrauks tiekimą.

Bet kokiu atveju, galutinis sprendimas priklausys nuo Maskvos, kurios parlamentas dar nėra priėmęs įstatymo dėl užsienio šalių teritorijų prijungimo prie Rusijos.

Atsiskyręs nuo Ukrainos, bet dar oficialiai neprisijungęs prie Rusijos, Krymas faktiškai veiks kaip nepriklausomas darinys, o A.Aksionovas sakė, kad regiono ekonomika šį laikotarpį lengvai atlaikys – padedant Maskvai.

Kitas svarbus klausimas – kokia ateitis laukia Ukrainos karinių bazių ir regione gyvenančių tūkstančių ukrainiečių kariškių. Tuo tarpu vietos totoriai, sudarantys apie 12 proc. iš maždaug 2 mln. Krymo gyventojų, baiminasi dėl savo saugumo.

Šioje musulmoniškoje bendruomenėje, vartojančiai tiurkų grupės kalbą, iki šiol gerai prisimenami masiniai totorių trėmimai, kuriuos Sovietų Sąjunga vykdė praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje.

„Esu apimtas emocijų. Maniau, kad kitos šalys mus palaikys. Man liūdna dėl to, kas vyksta dabar, – sakė 28 metų totorius, pavarde Seitchalinas. – Mes buvome pradėję stotis ant kojų, nors niekas mums nepadėjo.“

Net karščiausi susijungimo su Rusija šalininkai pripažįsta, kad tolesnis Krymo kelias neaiškus, o A.Aksionovas sakė, kad oficialus atsiskyrimas gali užtrukti iki vienerių metų.

„Gyvenimas taip greitai nesikeičia. Reikės išspręsti daug techninių, politinių ir ekonominių klausimų“, – sekmadienį pažymėjo vienos Sevastopolio uostamiesčio balsavimo apylinkės pareigūnas Valerijus Medvedevas.

35 metų namų šeimininkė Natalija, baigusi teisės studijas ir auginanti du vaikus, sakė, kad gyvena apimta „nerimo“, tačiau nusiteikusi labiau optimistiškai.

„Tikiuosi šviesesnės ateities, – pareiškė ji. – Studijavau Ukrainos įstatymus, bet nesu nusiteikusi prieš išmokti kažką nauja. Manau, viskas išsispręs.“