Romos istorinis centras V. Putino vizitui buvo uždarytas: 50-yje gatvių blokuojamas eismas. Italijos žiniasklaida pranešė, kad gali būti trikdomi mobiliojo ryšio signalai.

V. Putiną jo 6 m ilgio šarvuotu limuzinu vežios vairuotojas, kuris specialiai mokėsi sukinėtis siauromis Amžinojo miesto gatvėmis, bet Rusijos lyderio derybos su Italijos vyriausybe turėtų būti lengvesnės.

Kraštutinių dešiniųjų vicepremjeras Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) dažnai reiškia susižavėjimą V. Putinu, o jo koalicinė vyriausybė pasisako už tai, kad būtų peržiūrėtos Europos Sąjungos sankcijos Rusijai.

„Žmonių kaip jis (V. Putinas), veikiančių savo piliečių labui, šioje šalyje turėtų būti dešimtys“, – pernai, netrukus po išrinkimo sakė M. Salvini.

Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas prieš vizitą žurnalistams Maskvoje sakė, kad Italija yra „tarp pagrindinių“ Rusijos partnerių Europoje.

„Ekonominiai klausimai yra prioritetas. Dvišalė prekyba negrįžusi į lygį prieš 2014 metus“, – sakė J. Ušakovas.

Pasak Kremliaus, V. Putinas taip pat nori aptarti Rusijos ir ES santykius, padėtį Sirijoje, Ukrainoje ir Libijoje, Irano branduolinę programą.

Sankcijų persvarstymas

„Skatinsime sankcijų režimo persvarstymą“, – pernai pristatydamas vyriausybės programą sakė Italijos premjeras Giuseppe Conte (Džuzepė Kontė). Jis turėjo omenyje ES sankcijas, įvestas Rusijai 2014 metais aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį.

Dar daugiau sankcijų Maskvai ES įvedė dėl Rusijos dalyvavimo separatistiniame konflikte Rytų Ukrainoje, įskaitant Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimą.

Praėjusį mėnesį per ES viršūnių susitikimą iki šių metų pabaigos buvo pratęstos ekonominės sankcijos ištisiems Rusijos ekonomikos sektoriams, įskaitant naftos ir dujų pramonę.

Pagal sankcijas draudžiamas tam tikras eksportas ir importas iš Krymo, ES įsikūrusioms bendrovėms neleidžiamos investicijos ir turizmo paslaugos šiame strateginę reikšmę turinčiame Juodosios jūros pusiasalyje.

Prieš derybas su G. Conte ir prezidentu Sergio Mattarella (Serdžu Matarela) V. Putinas trečią kartą susitiks su popiežiumi Pranciškumi.

Praėjusį kartą jie buvo susitikę 2015 metais, kai popiežius paragino visas Ukrainos konflikto šalis dėti „nuoširdžias pastangas“ dėl taikos.

Tąsyk susitikimas truko neįprastai ilgai, 50 minučių. Tik buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) audiencijos yra trukusios ilgiau.

Pirmą kartą Pranciškus su V. Putinu susitiko 2013 metais, Katalikų Bažnyčiai siekiant gerinti ryšius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.

Tik 2009 metais Vatikanas ir Maskva atkūrė visapusiškus diplomatinius ryšius, kurie buvo nutraukti sovietų laikais.

Santykiai pagerėjo tais pačiais metais atėjus į valdžią patriarchui Kirilui, kuris prieš tai daug metų vadovavo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios diplomatijos padaliniui.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčia dažnai kaltina Katalikų Bažnyčią prozelitizmu 144 mln. gyventojų turinčioje Rusijoje.

2016 metais popiežius surengė istorinį susitikimą su Kirilu Kuboje. Tai buvo pirmas dviejų didžiausių krikščioniškų Bažnyčių lyderių susitikimas nuo XI amžiaus, kai įvyko Didžioji schizma ir krikščionybė skilo į Vakarų ir Rytų atšakas.

Kremliaus patarėjas J. Ušakovas trečiadienį sakė, kad „galimo kvietimo popiežiui apsilankyti Rusijoje kol kas darbotvarkėje nėra“.

Popiežius ir V. Putinas aptars „krikščionių šventųjų vietų Sirijoje išsaugojimą“, nurodė Kremlius.

M. Salvini ir kitas vicepremjeras Luigi Di Maio (Luidžis Di Majas) vakare dalyvaus vakarienėje V. Putino garbei, po kurios Rusijos lyderis susitiks su savo senu draugu, magnatu ir ekspremjeru Silvio Berlusconi (Silvijumi Berluskoniu).