Gambijos gyventojai nuo šiol turi tris laisvadienius per savaitę. Penktadieniais jie galės melstis, darbuotis soduose ir užsiimti visuomenine veikla.

"Grįžkite prie savo žemės"

Šio mėnesio pradžioje įsigaliojęs įstatymas įvedė oficialią 40 valandų darbo savaitę, trunkančią nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 8–18 val.

"Papildoma laisva diena leis Gambijos gyventojams skirti daugiau laiko maldoms, visuomeninei veiklai ir žemės ūkiui. Grįžkite prie savo žemės ir rūpestingai auginkite tai, ką valgote nuo savo stalo, kad būtumėte turtinga ir sveika tauta", – skelbiama prezidento Yahya Jammeh administracijos pranešime.

Prezidento administracija pridūrė, jog bankai, mokyklos ir kitos organizacijos galės dirbti šeštadieniais, kad kompensuotų galimus penktadienio nuostolius.

Eksperimentas nepasitvirtino

XIX a. per pramonės revoliucijos įkarštį darbininkai svajojo bent apie vieną laisvą dieną sekmadienį. 40 valandų darbo savaitė su dviem laisvadieniais tapo vienu svarbiausių laimėjimų, kokį pavyko pasiekti darbininkų judėjimui. Bet, kaip aiškinosi Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas BBC, ir to kai kam jau per maža.

2008 m. maždaug 17 tūkst. JAV Jutos valstijos valdininkų pradėjo dirbti po 10 valandų keturias dienas per savaitę, kad sumažintų biudžeto išlaidas. Eksperimentas truko tik keletą metų: 2011 m. buvo grąžinta penkių dienų darbo savaitė.

Kaip pasakojo Jutos valstijos žmogiškųjų išteklių valdymo departamento atstovas Winstonas Inoway, dirbti keturias dienas per savaitę patiko ne visiems darbuotojams.

"Daugelis tuo mėgavosi, bet kitiems kilo problemų dėl vaikų priežiūros. Įstaigų lankytojai irgi dažnai piktindavosi tuo, kad jų neaptarnauja penktadieniais. Be to, ir sutaupėme visai ne tiek, kiek planavome", – pasakojo W.Inoway.

Vien už elektrą ir šildymą per metus buvo planuojama sutaupyti 3 mln. dolerių, o pavyko šešis kartus mažiau.

Atlikus auditą neaptikta jokių darbo produktyvumo didėjimo požymių.

Nauda – ne vien pinigai

Tačiau nepavykęs keturių dienų darbo savaitės šalininkų eksperimentas Jutoje neįtikino. Jie teigia, kad nauda šiuo atveju matuojama ne vien sutaupytais pinigais.

"Jeigu dirbtume mažiau, atsirastų daugiau darbo vietų. Žmonės nustotų gyventi iš pašalpų, sumažėtų nedarbas. Žmonės galėtų sulėtinti gyvenimo tempą, nes dabar esame verčiami judėti labai dideliu greičiu", – tikino Didžiosios Britanijos analitikos centro "New Economic Foundation" ekspertė Anna Coote.

"Turėtume gyventi labiau subalansuotai, nustoti pirkti pusfabrikačius ir paruoštą maistą, ką paprastai darome dėl laiko stokos. Jeigu mažiau važinėsime į darbą ir atgal, sumažės atmosferos tarša. Turėdami daugiau laiko galėtume būti aktyvesni piliečiai ir geresni tėvai, daugiau rūpintis aplinkiniais", – argumentus žėrė ekspertė.

Anot A.Coote, žmonės turėtų dirbti nuo 21 iki 30 valandų per savaitę. Bet ekspertė pripažįsta, kad tokiu atveju reikėtų peržiūrėti ir minimalų atlyginimą.

Gamyklinis modelis

Istorijoje jau buvo panašių precedentų. 1974 m. per ekonomikos krizę darbininkų spaudžiama Didžiosios Britanijos vyriausybė buvo įvedusi trijų dienų darbo savaitę. Gamyba tuomet smuko gerokai mažiau, nei buvo baiminamasi.

Tokia idėja gali atrodyti radikali, bet dar 1930 m. ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas prognozavo, kad XXI a. pradžioje žmonės dirbs po 15 valandų per savaitę ir to pakaks jų materialiniams poreikiams patenkinti.

"Mes iki šiol vadovaujamės gamykliniu modeliu: kuo daugiau valandų skiriame darbui, tuo geriau. Tai primena žiurkėną, bėgantį ratelyje, – sakė knygos "Aktyvumo iliuzija" autorius Ianas Price’as. – Pridėkite dar technologijas ir tai, kaip jos pakeitė mūsų bendravimo mastą, ir gausite visą parą dirbančių kultūrą."

Šiai nuomonei pritaria ir Lankasterio universiteto Vadybos mokyklos profesorius Cary Cooperis.

"Tai siaubingai senamadiška stumdantis perpildytame transporte važiuoti į darbą 8 val. ryto ir iš jo 7 val. vakaro, kai technologijos leidžia žmonėms dirbti iš namų, – aiškino C.Cooperis. – Susidaro įspūdis, kad darbas biure įtrauktas į mūsų DNR. Bet ilgesnis darbas kenkia sveikatai ir gali sukelti stresą."

Anot C.Cooperio, didinti laisvadienių skaičių ilginant pamainas sąskaita irgi nėra tinkama išeitis.

"Svarbiausia yra lankstumas. Lankstus darbo grafikas, lankstus požiūris į darbo vietą. Žmonės to nori, tereikia įtikinti vadovus, kad ir jiems taip būtų patogiau", – reziumavo C.Cooperis.