J. D. Vance'as sekmadienį transliuotame interviu teigė, kad D. Trumpas, anksčiau rugpjūtį susitikęs su savo Rusijos kolega Vladimiru Putinu Aliaskoje, vykdo „labai agresyvią, labai energingą diplomatiją“ tiek Maskvos, tiek Kyjivo atžvilgiu, siekdamas rasti kompromisinį sprendimą, kuris sustabdytų žudynes.
D. Trumpas ragino surengti dvišalį viršūnių susitikimą tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo, tačiau abi pusės kaltina viena kitą nenoru derėtis.
Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui sekmadienį apkaltinus Vakarų šalis mėginant blokuoti taikos derybas, J. D. Vance'as pasiūlė labiau taikinamą požiūrį į ilgametę Vašingtono priešininkę, sakydamas, kad Rusija neapgaudinėja D. Trumpo.
„Manau, kad rusai pirmą kartą per trejus su puse metų trunkantį karą padarė reikšmingų nuolaidų prezidentui Trumpui“, – televizijos NBC naujienų laidoje „Meet the Press with Kristen Welker“ sakė J. D. Vance'as.
Jie iš tikrųjų buvo pasirengę būti lankstūs dėl kai kurių savo pagrindinių reikalavimų.
„Jie iš tikrųjų buvo pasirengę būti lankstūs dėl kai kurių savo pagrindinių reikalavimų“, – pridūrė jis.
J. D. Vance'as sakė, kad Maskva sutiko „pripažinti, kad po karo bus patvirtintas Ukrainos teritorinis vientisumas“, nors jis akivaizdžiai neatsakė į klausimą, ar pokario Ukraina turės tas pačias sienas kaip ir prieš Maskvos plataus masto invaziją.
Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija „pripažino, jog jiems nepavyks įvesti marionetinės valdžios Kyjive“.
J. D. Vance'as teigė, kad Vašingtonas ir toliau aktyviai dalyvaus užtikrinant Ukrainos saugumo garantijas, tačiau pažymėjo, kad „prezidentas aiškiai pareiškė: Ukrainoje nebus dislokuoti kariai“.
Toje pačioje laidoje „Meet the Press with Kristen Welker“ JAV senatorius iš Kalifornijos Adamas Schiffas (Adamas Šifas) D. Trumpo ir V. Putino susitikimą pavadino nesėkme, leidusią Rusijos lyderiui pasiekti, kad nebūtų naujų sankcijų ir paliaubų.
„Taigi, jie (rusai) sėkmingai jį apgavo“, – sakė A. Schiffas, manantis, kad taikos derybos įstrigo.
Demokratas taip pat pasmerkė neseniai Rusijos įvykdytą JAV kompanijos gamyklos Ukrainoje bombardavimą, pavadindamas jį provokuojančiu veiksmu, nukreiptu prieš D. Trumpą, kuris dėl šio incidento beveik neišreiškė pasipiktinimo, tik pasakė, kad yra nepatenkintas.
S. Lavrovas, kalbėdamas toje pačioje laidoje, trumpai užsiminė apie ataką ir pareiškė manantis, kad kai kurie kritikai yra „labai naivūs“, jei mano, kad ši gamykla nebuvo susijusiu su Ukrainos karinėmis operacijomis.
Kanados premjeras: Rusija neturi teisės diktuoti sąlygų dėl galimų Ukrainos saugumo garantijų
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney (Markas Karnis) sekmadienį pareiškė, kad Rusija neturi teisės diktuoti sąlygų dėl galimų Ukrainos saugumo garantijų po karo, dėl kurių Kyjivas derasi su savo Vakarų sąjungininkais.
„Ne Rusija sprendžia, kaip bus užtikrintas būsimas Ukrainos suverenitetas, nepriklausomybė ir laisvė. Tai Ukrainos pasirinkimas ir partnerių sprendimai“, – vizito Kyjive metu žurnalistams sakė M. Carney.
Sekmadienį Kyjive apsilankęs M. Carney pasmerkė plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą ir pareiškė, kad Kremlius nesustos, jei jo agresija nebus sustabdyta.
„Yra priežastis, kodėl NATO pripažįsta valstybių narių investicijas į Ukrainą kaip gynybą, Ukrainos gynybą, kaip svarbias investicijas į mūsų, kaip NATO narių, kolektyvinę gynybą. Nes jei Rusijos agresija liks be atsako, ji čia nesustos“, – žurnalistams sakė M. Carney.
Volodymyras Zelenskis: užsienio karių buvimas Ukrainoje po karo su Rusija yra svarbus
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad užsienio karių buvimas Ukrainoje pasibaigus karui su Rusija yra svarbus, Kyjivui siekiant susitarti dėl galimų saugumo garantijų su savo Vakarų sąjungininkėmis.
Mums svarbus užsienio karių buvimas Ukrainoje, sakė V. Zelenskis, kalbėdamas kartu su Kanados ministru pirmininku M. Carney.
Maskva: Rusija ir Ukraina grąžino po 146 karo belaisvius
Rusų Gynybos ministerija pranešė, kad sekmadienį Rusija ir Ukraina į šalis grąžino po 146 karo belaisvius.
„Rugpjūčio 24-ąją iš (Ukrainos) kontroliuojamos teritorijos buvo grąžinti 146 Rusijos kariškiai“, pranešė ministerija platformoje „Telegram“.
Ji pridūrė, kad Ukrainai „mainais į tai buvo perduoti 146 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karo belaisviai“.
Per kitus apsikeitimus šiais metais jau paleista šimtai karo belaisvių.
