Vis dėlto dienraštis pažymi, kad dabartinė Varšuvos pozicija smarkiai skiriasi nuo buvusios prieš du dešimtmečius. 2008 m., per ankstesnę ministro pirmininko kadenciją, Donaldas Tuskas siekė atsisakyti zloto. Nuo to laiko jo pozicija pasikeitė 180 laipsnių kampu, o, remiantis FT cituojamomis apklausomis, dauguma lenkų dabar nepritaria euro įvedimui.
„Prieš dvejus metus šiek tiek nerimavau, kad Lenkija gali likti nuošalyje ir už euro zonos ribų. Tačiau šiandien Lenkija aiškiai yra aukščiausioje ekonominėje lygoje, ir nematau rimtos priežasties atsisakyti savo valiutos“, – sakė A. Domanskis, turėdamas omenyje 2023 m. parlamento rinkimus, po kurių D. Tuskas sugrįžo į valdžią.
Tačiau ES stojimo taisyklės numato euro įvedimą: šalys, įstojusios į Bendriją ir atitikusios konvergencijos kriterijus, privalo prisijungti prie euro zonos. Pasak A. Domanskio, jei toks sprendimas kada nors būtų priimtas, jis būtų politinio pobūdžio.
Gruodį ministras gyrė Lenkijos ekonomikos plėtrą, remdamasis tarptautinių institucijų prognozėmis, kurios rodo grįžimą prie makroekonominės pusiausvyros. Jis pabrėžė spartėjantį ekonomikos augimą, mažėjančią infliaciją ir stabilų nedarbo lygį kaip pagrindinius šios tendencijos veiksnius.
2025 m. pabaigoje šalies statistikos tarnyba GUS pranešė, kad trečiojo ketvirčio ekonomikos augimas siekė 3,8 proc. – tai sparčiausias augimas nuo 2022 m. to paties laikotarpio.
Naujausi komentarai