Vengrijos parlamentas antradienį atvėrė kelią vyriausybei ateinantį mėnesį užginčyti kontroversišką Europos Sąjungos planą perskirstyti 160 tūkst. migrantų tarp Bendrijos šalių pagal privalomas kvotas.

Šį nutarimą įstatymų leidėjai priėmė 141 balsu prieš 41, o vienas deputatas susilaikė. Teisingumo ministras Laszlo Trocsanyi (Laslas Tročanis) prieš balsavimą sakė, kad šis skundas bus pateiktas Liuksemburge įsikūrusiam Europos Teisingumo Teismui gruodžio pradžioje.

Priimto dokumento tekste sakoma, kad migrantų kvotos „ignoruoja (ES) pavaldumo principą ir nesuteikia nacionaliniams parlamentams galimybės pareikšti savo nuomonę“.

„Dauguma Europos gyventojų nesutinka su kvotomis; jos neturi visuomeninio legitimumo“, – L.Trocsanyi sakė žurnalistams.

Vengrija kartu su Čekija, Slovakija ir Rumunija balsavo prieš migrantų perskirstymo schemą per rugsėjį įvykusį ES susitikimą, o tie rezultatai žymėjo didelį atotrūkį tarp Bendrijos vakarinių ir rytinių narių.

Slovakija sakė taip pat pateiksianti teisinį skundą dėl šio plano, kuris yra esminė dalis ES strategijoje, kaip turėtų būti tvarkomasi su šiemet Bendriją užplūdusiais šimtais tūkstančių prieglobsčio ieškotojų.

Lenkijos Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis (Konradas Šymanskis) šeštadienį, kai dar nebuvo pradėjęs eiti pareigų, sakė, kad Varšuva nebelaiko perskirstymo plano „politine galimybe“ po Paryžių sukrėtusių teroro atakų.

Tuo tarpu Britanija pasinaudojo savo teise nedalyvauti šioje schemoje.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas laikėsi griežtos pozicijos migrantų atžvilgiu, sakydamas, kad daugybės musulmonų antplūdis kelia pavojų saugumui ir žemyno krikščioniškajai tapatybei.

„Kol ši vyriausybė gyvuoja, nebus jokių kvotų arba kokių nors (prieglobsčio negavusių atvykėlių) priėmimo“, – V.Orbanas pirmadienį sakė parlamentui.

„Mes (patys) nuspręsime, ką norime įsileisti, su kuo norime gyventi – (kvotos) neturi jokios prasmės, nes jos nieko neišsprendžia“, – aiškino jis.

Vengrija taip pat atsitvėrė spygliuotų vielų užtvaromis ir metalinėmis tvoromis nuo Serbijos ir Kroatijos, kai šiais metais į šalį pateko daugiau negu 400 tūkst. migrantų.

Dėl to Budapešto žingsnio Austriją ir kitas šalis norinčių pasiekti atvykėlių srautas nukrypo per Slovėniją.