Pirmasis susitikimas paliko daug neaiškumų, o analitikai sako, kad per naują renginį Vietnamo sostinėje turės būti pateikta aiškesnių atsakymų.

Pernai birželį Singapūre Kim Jong Unas pasižadėti „dirbti dėl Korėjos pusiasalio visiškos denuklearizacijos“, bet nuo tada beveik jokios pažangos nebuvo pasiekta, todėl abu lyderiai sulaukė kritikos, kad jie tesistengė atsidurti žiniasklaidos dėmesio centre ir gauti trumpalaikės naudos.

JAV ypatingasis atstovas Šiaurės Korėjai Stephenas Biegunas (Stivenas Biganas) praeitą mėnesį pripažino, kad Pchenjanas ir Vašingtonas neturi „bendro sutarimo, ką apima denuklearizacija“.

Jungtinės Valstijos ne kartą reikalavo, kad Šiaurės Korėja visiškai patikrinamu būdu likviduotų savo branduolinį arsenalą.

Tuo metu Pchenjanas denuklearizaciją supranta plačiau ir siekia užsitikrinti, kad nebebūtų jam taikomos sankcijos ir būtų panaikinta JAV keliama grėsmė – įskaitant Amerikos karinį buvimą Pietų Korėjoje ar net platesniame regione.

„Denuklearizacijos termino daugiaprasmiškumas ir neaiškumas tik pabrėžė skepsį dėl JAV ir Šiaurės Korėjos įsipareigojimų denukleaerizacijai“, – rašė Stanfordo universiteto Korėjos programos direktorius Shin Gi-wookas (Šin Givukas).

D. Trumpas naudojosi lazdos ir meduolio taktika, stengdamasis įtikinti Šiaurės Korėją atsisakyti savo branduolinio arsenalo. Jis gyrė Pchenjano režimo potencialą tapti „didžia ekonomikos jėgaine“, bet pabrėžė, kad griežtos sankcijos toliau bus taikomos, kol Šiaurės Korėja atliks „reikšmingų“ žingsnių.

Per sekmadienį Baltuosiuose rūmuose vykusį renginį D. Trumpas sakė, kad sankcijos, įvestos Pchenjanui dėl raketų ir branduolinių užtaisų bandymų, liks galioti. Šis pareiškimas, regis, gesina viltis, kad Hanojuje bus pasiektas koks nors didelis proveržis.

„Sankcijos veikia. Viskas veikia. Tačiau turime ypatingą jausmą, ir, manau, tai ves prie kažko labai gera. Galbūt (ir) ne“, – kalbėjo D. Trumpas.

„Nenoriu nieko skubinti. Tenoriu, kad nebebūtų bandymų. Kol nėra bandymų, mes patenkinti“, – pridūrė prezidentas.

Pchenjanas tvirtina, kad jau ėmėsi svarbių žingsnių – ilgiau nei metus nevykdė jokių balistinių raketų arba branduolinių ginklų bandymų, taip pat susprogdino tunelius, vedančius į požeminių branduolinių bandymų kompleksą.

Kita vertus, Šiaurės Korėja teigia baigusi plėtoti savo arsenalą, todėl šis kompleksas jai nebesąs reikalingas.

„Blogiausias scenarijus“

Diplomatai Pchenjane sako, jog šalies vadovybė akcentuoja Kim Jong Uno naujametinėje kalboje išsakytą reikalavimą, kad Jungtinės Valstijos privalo atsakyti „įtikinamomis priemonėmis ir atitinkamais praktiniais veiksmais“.

Abu lyderiai Hanojuje turi atlikti „mažiausiai vieną žingsnį denuklearizacijos link“, sakė Vašingtone veikiančio Nacionalinių interesų centro analitikas Harry Kazianis (Haris Kazianis).

„Bet kuriai iš pusių negalėtų būti nieko blogiau negu išeiti po šio susitikimo tarsi bergždžiai sugaišus laiką“, – pridūrė jis.

Pareigūnai karštligiškai ruošėsi šiam viršūnių susitikimui: tiek S. Biegunas, tiek Šiaurės Korėjos pasiuntinys Kim Hyok Cholas (Kim Hjok Čolas) tikriausiai derins bendro pareiškimo tekstą iki trečiadienio paryčių.

Pastaruoju metu dalis iš Vašingtono skambėjusių pareiškimų pirmiausiai akcentavo JAV piliečių saugumą, o ne pastangas įtikinti Šiaurę atsisakyti savo arsenalo

Tai iškėlė klausimų, ar D. Trumpas bus linkęs sutikti, kad Pchenjanas pasiliktų savo branduolinę ginkluotę, jeigu Šiaurės Korėja sutiktų atsisakyti tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių pasiekti Jungtines Valstijas.

Tokiu atveju JAV sąjungininkės Pietų Korėja ir Japonija išliktų Šiaurės Korėjos potencialių smūgių zonoje. Kaip savo vedamajame rašo Seulo dienraštis „Korea Herald“, tokia padėtis reikštų „blogiausią scenarijų“.

Po susitikimo Singapūre JAV prezidentas tvirtino, kad Šiaurės Korėjos branduolinė grėsmė jau pašalinta, o politinių konsultacijų centro „Eurasia Group“ analitikas Scottas Seamanas (Skotas Simenas) sakė, kad D. Trumpas svajoja gauti Nobelio taikos premiją.

„Trumpas tikriausiai labiau susitelks į naratyvą, kad jis užtikrino taiką, o ne spaus Kimą denuklearizuotis“, – rašė S. Seamanas.

„Simbolinis žingsnis“

Pasak Donguko universiteto eksperto Kim Yong-hyuno (Kim Jonghjuno), geriausias scenarijus būtų, jeigu D. Trumpui ir Kim Jong Unui pavyktų susitarti dėl denuklearizacijos proceso žingsnių.

Šiaurės Korėja galėtų sutikti imtis „regimų, simbolinių priemonių“, pavyzdžiui, uždaryti Jongbjono branduolinį kompleksą arba sunaikinti tarpžemynines raketas.

Vašingtonas savo ruožtu galėtų pažadėti saugumo garantijų, pavyzdžiui, išdėstytų deklaracijoje apie 1950–1953 metų Korėjos karo pabaigą, nes šis konfliktas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne oficialia taikos sutartimi. Taip pat galėtų būti atidaryti dvišalių ryšių biurai.

Tai pasiųstų signalą apie JAV ir Šiaurės Korėjos santykių normalizavimo pirmąjį etapą, sako Asano politikos studijų instituto darbuotojas Go Myong-hyunas (Go Mjonghjunas). Anot jo, toks sprendinys būtų idealus „politiškai simbolinis žingsnis“, geresnis negu skubotas susitarimas sušvelninti sankcijas.

„Ankstesni lūkesčiai, kad tai bus reikšmingas pasiekimas... ko gera, buvo nepagrįsti“, – ekspertas sakė naujienų agentūrai AFP.

Vis dėlto D. Trumpas yra neprognozuojamas ir gali siekti nukreipti dėmesį nuo savo vidaus politikos nesėkmių.

Jo buvęs advokatas Michael'as Cohenas (Maiklas Koenas) vasario 28-ąją turėtų duoti parodymus Kongrese, o buvęs Centrinės žvalgybos tarnybos analitikas Soo Kimas (Su Kimas) AFP sakė: „Trumpas Vietname gali impulsyviai sutikti suteikti Kimui reikšmingų nuolaidų vien dėl savo paties interesų.“