Beveik trys ketvirtadaliai Vokietijos žmonių nepritaria planams įkurti nuolatines NATO bazes Rytų Europoje, kurių prašo Lenkija ir Baltijos šalys, baimindamosi numanomos Rusijos grėsmės, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai.

Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija buvo tarp garsiausiai reikalaujančių imtis griežtų sankcijų prieš Rusiją dėl Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos, taip pat reiškė susirūpinimą dėl savo sienų saugumo.

Šios šalys tikisi Vakarų valstybių karinio aljanso palaikymo ir pasisako už didesnį arba net nuolatinį NATO pajėgų buvimą jų teritorijoje. Estijos premjeras Taavi Roivas (Tavis Reivas) praeitą savaitę sakė „Reuters“, kad Vakarų sąjungininkai turi „atmerkti akis“ ir pamatyti šią grėsmę.

Rusija Vokietijai yra svarbi prekybos partnerė, tiekianti daugiau nei trečdalį šalyje suvartojamų dujų. Dėl šių ryšių kanclerės Angelos Merkelos atsakas į krizę Ukrainoje buvo atsargus.

Tačiau vokiečiai dar labiau nepritaria savo karinių pajėgų veiksmams užsienyje. Kaip rodo atskira apklausa, atlikta agentūros „Forsa“ savaitraščiui „Stern“, 71 proc. respondentų nusistatę prieš vokiečių siuntimą į užsienį netgi tais atvejais, kai diplomatija arba sankcijos neduoda pageidaujamų rezultatų.

NATO trigubai padidino naikintuvų, vykdančių Baltijos šalių oro policijos misiją, o Aljanso pajėgų Europoje vadas JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove'as (Filipas Bridlavas) praeitą mėnesį sakė, kad NATO turėtų apsvarstyti nuolatinio pajėgų dislokavimų Rytų Europoje galimybę.

Tačiau kai kurie NATO sąjungininkai argumentuoja, kad nuolatines bazes buvusio sovietinio bloko šalyse, kuriose būtų laikoma daug karių, būtų brangu išlaikyti, kad nėra tokios karinės būtinybės ir kad toks žingsnis tik be reikalo provokuotų Maskvą.

Lenkija nori, kad NATO kariai būtų dislokuoti jos teritorijoje, bet Maskva aiškina, kad toks žingsnis pažeistų 1997 metų susitarimą tarp Rusijos ir Aljanso.

„Forsa“ apklausa, kurios rezultatus žurnalas „Internationale Politik“ paskelbs penktadienį savo naujausiame numeryje, rodo, jog 74 proc. apklaustųjų yra nusistatę prieš pajėgų dislokavimą užsienyje, o jį palaiko tik 18 procentų. Nepritarimas nuolatinėms NATO bazėms Rytų Europoje buvo didesnis buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje, pažymėjo agentūra.