„Beveik kas dieną matome naujas priemones, kurios pažeidžia įstatymų viršenybę ir kurios neatitinka proporcingumo principo, – sakė žurnalistams Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas). – Neabejotinai tai kelia didelį nerimą“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį pirmininkavo kriziniam saugumo susitikimui – pirmajam po sužlugdyto perversmo ir surengtam tokiu metu, kai per vis plečiamą „valymą“ jau buvo sulaikyta arba atleista maždaug 50 tūkst. žmonių.

Ankara tvirtina, kad šį pučą sumanė JAV gyvenantis turkų dvasininkas Fethullah Gulenas (Fetchula Giulenas). Griežtosios priemonės, taikomos asmenims, įtariamiems bet kokiais ryšiais su šiuo R.T. Erdogano priešu, kuris anksčiau buvo jo bendražygis.

Šie valymai sukėlė nerimą, kad R.T. Erdoganas pasinaudojo puču susidoroti su savo oponentais, o Turkijos sąjungininkės Vakaruose reikalauja šios strateginės NATO valstybės valdžios laikytis teisinės valstybės principų.

Vokietija jau pirmadienį griežtai įspėjo Turkiją ir sukritikavo „pasibjaurėtinas kaprizų ir keršto scenas“ po žlugusio pučo. Taip pat perspėjo, kad Turkijoje nebūtų sugrąžinta mirties bausmė.

Kai sekmadienį R.T. Erdoganas pareiškė, kad Turkija svarstys mirties bausmės sugrąžinimą, S. Seibertas pasakė, kad tai „reikštų derybų dėl ES narystės pabaigą“.

Mirties bausmę Turkija panaikino 2004 metais, vykdydama reformas, kurių reikia norint įstoti į Europos Sąjungą.

Jos sugrąžinimas iškeltų naujus klausimus ES ir Ankaros santykiuose, kai derybos dėl narystė ir taip jau yra įstrigusios.

Vokietijoje gyvena didžiausia už Turkijos ribų etninė turkų bendruomenė, kurią sudaro apie trys milijonai žmonių.