Naujienų agentūros dpa gautame vyriausybės pozicijos dokumente raginama visiškai įgyvendinti 2022 m. Europos Komisijos rekomendacijas apriboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, atvykstantiems į ES turizmo ar apsipirkimo tikslais.

ES duomenys rodo, kad 2024 m. konsulatai Rusijoje išdavė maždaug 542 tūkst. trumpalaikių Šengeno vizų – mažiau nei 2019 m. prieš pandemiją, bet maždaug 20 proc. daugiau nei 2023-aisiais.

Dėl didelio išduotų vizų skaičiaus kritikuojamos pietinės ES šalys, ypač rytinių ES valstybių narių. Italija rusams išdavė daugiau nei 152 tūkst. vizų – 12 proc. daugiau nei 2023 m., Prancūzija – maždaug 124 tūkst., Ispanija – apie 111 tūkst., Graikija – beveik 60 tūkstančių. Vokietija rusams išdavė 17 tūkst. trumpalaikių vizų.

Šengeno erdvė apima 29 šalis – 25 ES nares ir keturias ES nepriklausančias valstybes. Šioje erdvėje galima keliauti be pasų patikrinimo. ES lankytojams tereikia vienos Šengeno vizos, kad įvažiuotų į kurią nors šalį, ir tada jie gali laisvai keliauti po visą bloką.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą jau sugriežtino vizų išdavimo kriterijus ir 2024 m. rusams išduotų trumpalaikių Šengeno vizų skaičius, lyginant su 2019 m., sumažėjo daugiau nei 90 procentų.

Griežtesnis požiūris taikomas rusams, kurie remia Kremlių arba skleidžia karo propagandą. 2022 m. ES rekomendacijose sakoma, kad „griežtas požiūris“ pateisinamas išduodant turistines vizas, nes kelionių tikslus sunkiau patikrinti, kitaip nei išduodant vizas kelionėms verslo, šeimos ar gydymo reikalais.  

Europos Komisija gali pasiūlyti naujas vizų išdavimo taisykles, o Vokietija ir Prancūzija spaudžia sustiprinti sankcijas Rusijos energetikos bendrovei „Lukoil“, su ja susijusioms paslaugų įmonėms ir užkaišyti jau taikomų sankcijų spragas.