Ketvirtadienį Vokietijos spaudos kioskuose pasirodęs vokiškasis savaitraščio numeris yra pirmasis leidinio numeris užsienio kalba. Jis išėjo praėjus beveik dvejiems metams po kruvino džihadistų išpuolio „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje.

Kandžiomis karikatūromis ir komentarais garsėjantis bei jokių ribų nepripažįstantis savaitraštis Vokietijoje pasirodė su A.Merkel karikatūra, kurioje kanclerė vaizduojama sėdinti ant porcelianinio sosto skaitydama laikraštį su užrašu „Charlie Hebdo – jis išlaisvina“.

Karikatūristas ir vienas „Charlie Hebdo“ akcininkų Laurent'as Sourisseau (Loranas Suriso), kuris pasirašo Risso (Riso) slapyvardžiu ir buvo sunkiai sužeistas per 2015 metų sausį džihadistų įvykdytą išpuolį, yra įsitikinęs, kad savaitraštis ras savo skaitytoją Vokietijoje.

„Humoras yra visur, net ir Vokietijoje“, – sakė jis visuomeniniam transliuotojui ARD.

„Mums tai yra tam tikras eksperimentas – išleisti „Charlie Hebdo“ kita kalba ir pabandyti surasti naujų gerbėjų šiam žurnalui, kurie galėtų padėti jį apginti“, – kalbėjo L.Saurisseau.

Po sausio 7 dieną buvusioje „Charlie Hebdo“ redakcijoje surengtos atakos, per kurią žuvo 12 žmonių, tarp jų keli garsiausi prancūzų karikarūrininkai, savaitraščio leidybos vieta dabar yra įslaptinta.

Už vokiškąjį žurnalo numerį, kuris bus ruošiamas Prancūzijoje, bus atsakinga 33 metų redaktorė iš Berlyno. Ji savo kolegų siūlymu naudosis Minkos Schneider (Minkos Šneider) pseudonimu.

Interviu dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ M.Schneider sakė, kad Vokietijoje buvo ypač stiprus „Je suis Charlie“ (Aš esu Charlie) solidarumo judėjimas. Per vieną savaitę šalyje buvo parduota 70 tūkst. iškart po šaudynių pasirodžiusio savaitraščio egzempliorių.

„Subtilus kaip volas“

Nepaisant didelio būrio rėmėjų Prancūzijoje, „Charlie Hebdo“ niekada netrūko ir priešų.

Jis tapo islamo ekstremistų taikiniu po to, kai išspausdino pranašo Muhammado (Muhamado) karikatūrą, kuri sukėlė daugelio musulmonų pasipiktinimą, kadangi islamas neleidžia vaizduoti savo pranašo.

Daugelį supykdė ir žurnale išspausdinta mažamečio sirų berniuko Aylano Kurdi (Ailano Kurdžio), kuris praeitais metais buvo rastas negyvas, išmestas bangų viename Turkijos paplūdimyje, karikatūra. Jos autorius pabandė pavaizduoti įsivaizduojamą ateitį, kai šis vaikas išauga į vieną iš tų niekšų, kurie pernai seksualiai priekabiavo prie moterų Naujųjų Metų išvakarėse Vokietijos Kelno mieste.

„Charlie Hebdo“ vokiškame 16 puslapių numeryje, kuris išleistas 200 tūkst. egzempliorių tiražu, spausdinami daugiausiai iš prancūzų kalbos versti straipsniai ir karikatūros. Tačiau ateityje planuojama jo turinį pritaikyti specialiai Vokietijos rinkai.

Pirmajame vokiškame numeryje spausdinamas rimtas Risso pieštas penkių puslapių reportažas iš kelionių, kuriame vaizduojami jo sutikti žmonės ir pateikiami jų samprotavimai apie nacionalinį identitetą, pabėgėlių antplūdį Vokietijoje bei kitas socialines problemas.

Iš jo viršelio galima suprasti, kad neseniai į taršos duomenų klastojimo skandalą įsivėlusi automobilių pramonės milžinė „Volkswagen“, „palaiko Merkel“. Piešinyje kanclerė guli ant hidraulinio automobilių keltuvo, o ją apžiūrinėjantis mechanikas komentuoja: „Su nauju išmetamuoju vamzdžiu ji bus tinkama dar ketverius metus“.

Dauguma vokiečių žiniasklaidos priemonių sveikino „Charlie Hebdo“ atėjimą į Vokietijos rinką, kurioje jam teks konkuruoti su vietos satyriniais žurnalais „Titanic“ ir „Eulenspiegel“, taip pat britų „Private Eye“ ir JAV „The Onion“.

Dienraštis „Frankfurter Rundschau“ rašo, kad nors savo netaktiškumu besididžiuojantis „Charlie Hebdo“ nuolat peržengia gero skonio ribas, jo pasirodymas Vokietijoje yra sveikintinas.

„Charlie Hebdo“ humoras yra „subtilus kaip volas“, o jo „begėdiškumas, ypač, kai kalbama apie religijas, yra tapęs legenda“, nurodo laikraštis.

„Šis žurnalas yra tikras įžūlumas. Nuo gruodžio 1 dienos su juo susidurs Vokietijos skaitytojai. Ką mes galime pasakyti? Tiesiog – sveikas atvykęs, „Charlie Hebdo“, – rašo „Frankfurter Rundschau“.