Rusijos kibernetinės atakos

Nepasitikėjimą skiepais siejančios sąmokslo teorijos, ultradešiniųjų aukštinimas, neapykantą ir chaosą keliantys įrašai iš Kremliaus remiamo kanalo RT Vokietijoje pasklido prieš pat šalies parlamento rinkimus.

Įrašus socialiniuose tinkluose peržiūri dešimtys milijonų. Atrodo, viskas kaip iš Rusijos žvalgybos vadovėlio – apeliuojant į demokratinės valstybės žodžio laisvę, nuomonė sumaišoma su melu. Rusijos propagandos mašina Vokietijoje įsisuko taip smarkiai, kad vokiečių vyriausybei teko viešai pareikalauti, kad Maskva nutrauktų kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas.

Aiškėja, kad atakų taikiklyje atsidūrė ir Vokietijos parlamentarai, iš kurių mėginta pavogti jautrią informaciją. Vokietijos vyriausybė teigė turinti įrodymų – kampanijas rengia Rusijos karinė žvalgyba.

„Federalinė vyriausybė šiuos nepriimtinus veiksmus mato kaip pavojų valstybės saugumui ir demokratinės valios formavimo procesui. Tai rimtai apsunkina dvišalius santykius. Federalinė vyriausybė primygtinai reikalauja Rusijos vyriausybės sustabdyti šią nepriimtiną kibernetinę veiklą tučtuojau“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Andrea Sasse.

Rusijos kanalas pasiglemžė didelę dalį Vokietijos žiūrovų prieš pat šalies parlamento rinkimus rugsėjo 26 d. Analitikai nesutaria, koks tikrasis Kremliaus interesas dezinformacijos kampanijose, ir dažniausiai renkasi aiškinti, kad vienintelis Maskvos tikslas yra skatinti nepasitikėjimą demokratine sistema.

Tiesa, šį kartą RT kanalas ėmėsi juodinti itin populiarios žaliųjų partijos lyderę Annaleną Baerbock, kuri atvirai priešinosi rusiško dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimui ir neslėpė paramos visuomenei Baltarusijoje.

„Šios atakos, bandymai praplėsti įtaką dezinformacijos kampanijomis susiję su artėjančiais federaliniais rinkimais“, – aiškino A. Sasse.

Netikėtumai rinkiminėse apklausose

Netikėtas posūkis Vokietijos rinkiminėse apklausose. Į pirmąją vietą įsiveržus socialdemokratų partijai, didėja tikimybė, kad būsimoje vyriausybėje nebus A. Merkel ir Armino Lascheto krikdemų partijos, mat socdemų lyderis Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas jau pasakė, kad pergalės atveju vyriausybę formuos su trečioje vietoje apklausose esančia žaliųjų partija. Nors ir pabrėžia NATO svarbą, O. Scholzas kalba ir su Prancūzija, kaip stiprinti Europos autonomiją.

Šios atakos, bandymai praplėsti įtaką dezinformacijos kampanijomis susiję su artėjančiais federaliniais rinkimais.

„Paryžiuje kalbėjausi apie tolesnę Europos Sąjungos raidą ir klausimus, dėl kurių per artėjančius metus turėsime sukurti bendrą strategiją. Yra užduočių, kurios susijusios su Europos suverenumo problema“, – kalbėjo O. Scholzas.

A. Merkel konservatorių partijoje – nelengvos rinkimų laukimo dienos. Partijos lyderis A. Laschetas yra užsiminęs, jog žalioji-raudonoji sąjunga Vokietiją pakeistų iš esmės.

Pirmaujančių socdemų lyderis, atrodo, palengvino darbą rusiškiems kanalams – pasakė, kad visiškai paskiepyti žmonės tapo bandymo triušiais tiems, kurie nuo vakcinos susilaikė. A. Merkel atsakė į šiuos komentarus.

„Aišku, kad nė vienas iš mūsų nėra bandymo triušis, kalbant apie skiepus. Niekas, nei socialdemokratų kandidatas O. Scholzas, nei aš, nei kuris kitas“, – teigė A. Merkel.

Paskutinėje prieš rinkimus Vokietijos parlamento sesijoje A. Merkel, kuri šiaip jau atsiribodavo nuo politinės kampanijos, savo kalboje buvo kaip niekad šališka ir puldinėjo galimą kairiųjų vyriausybę.

„Už kelių dienų žmonės galės pasirinkti, ar išrinkti socdemų ir žaliųjų vyriausybę, kurią turėtų taip pat palaikyti kairiųjų die Linke partija, arba vyriausybę, vedamą Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos ir A. Lascheto, kuris vengia ekstremalumų ir pasisako už centrą“, – sakė ji.

A. Merkel nesuklydo sakydama, kad į būsimą socdemų koaliciją gali būti įtraukta ir kairioji die Linke partija, kuri, žlugus Sovietų Sąjungai, susiformavo iš subyrėjusių Rytų Vokietijos komunistų likučių. Partija siekia panaikinti NATO ir bet kokį Vokietijos kariuomenės įsitraukimą.