Apie sutartį su „Rheinmetall“, kuri nebuvo viešai įvardyta kaip tiekėja, pranešta po sutarčių su gynybos technologijų startuoliais „Stark“ ir „Helsing“, kurias įstatymų leidžiamoji valdžia patvirtino vasarį.
„Rheinmetall“ sutartis dėl atakos dronų tiekimo verta maždaug 298 mln. eurų, „jei bus laikomasi kokybės standartų“, AFP sakė centro kairiosios SPD partijos įstatymų leidėjas Andreas Schwartzas (Andrėjas Švarcas), dirbantis parlamento biudžeto komitete.
„Vokietija nuosekliai siekia dronų įsigijimo ir mokosi iš Ukrainos patirties“, – sakė A. Schwartzas.
Gynybos ministerija trečiadienį paskelbė apie pagrindų susitarimą įsigyti dronų „iš trečiojo gamintojo“, tačiau nenurodė sutarties dydžio ar įmonės pavadinimo.
Šie užsakymai yra pirmas kartas, kai Vokietijos ginkluotosios pajėgos, žinomos kaip Bundesveras, įsigijo atakos dronų.
Dar visai neseniai letaliniai dronai Vokietijoje buvo vertinami labai prieštaringai, vyko aštrios politinės diskusijos dėl to, ar kariuomenei turėtų būti leista įsigyti tokių ginklų.
Tačiau Rusijos grėsmė po 2022 metų plataus masto invazijos į Ukrainą ir platus dronų naudojimas ten vykstančiuose mūšiuose iš esmės nustūmė į šalį tokius nuogąstavimus.
Užsakymais iš visų trijų gamintojų siekiama iki 2027 metų aprūpinti Vokietijos brigadą, dislokuojamą NATO rytiniame flange Lietuvoje, „visu žvalgybos ir kovos pajėgumų rinkiniu“, teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Berlyne įsikūrusi „Stark Defence“ ir Miunchene įsikūrusi „Helsing“ vasarį gavo įstatymų leidėjų pritarimą sutartims, kurių pradinė vertė siekia 536 mln. eurų.
Tuo metu „Rheinmetall“ dar neturėjo veikiančio prototipo.
Gynybos ministerija teigė, kad visos trys bendrovės bus vertinamos vienodai, o lygiagretus kūrimas, lauko bandymai, mokymai ir nuolatiniai patobulinimai bus skirti „sutaupyti laiko ir greitai įdiegti šį svarbų naują pajėgumą“.
Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall“ pastaraisiais metais sparčiai augo, smarkiai padidėjus Europos karinėms išlaidoms.
Naujausi komentarai