Pasak „WikiLeaks“, šie dokumentai rodo, jog kibernetiniame kare CŽV varžosi su Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), pagrindine JAV vyriausybės elektroninio šnipinėjimo institucija, tačiau ji mažiau prižiūri savo turimus „ginklus“.

Tinklapyje buvo paviešinta apie 9 tūkst. dokumentų, kaip pranešama, priklausančių CŽV. Šis paketas yra iki šiol didžiausias paskelbtos slaptos žvalgybinės medžiagos kiekis.

CŽV nesutiko pakomentuoti šios situacijos, ir nei patvirtino, nei paneigė, ar tie dokumentai yra tikri.

„Nekomentuosime tariamų žvalgybos dokumentų autentiškumo ar turinio“, – elektroniniu paštu rašė CŽV atstovas Jonathanas Liu (Džonatanas Liu).

Baltųjų rūmų atstovas Seanas Spiceris (Šonas Spaiseris) irgi nesutiko komentuoti šio nutekinimo.

„Tai dar nėra visokeriopai įvertinta“, – pažymėjo jis.

Vis dėlto Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Devinas Nunesas (Devinas Nunjesas) pareiškė, kad šis informacijos paviešinimas „atrodo esantis labai, labai rimtas.“

„Mes labai susirūpinę“, – sakė jis.

Kibernetinių ginklų „platinimas“

„WikiLeaks“ tvirtina, kad daugybė CŽV dokumentų, atspindinčių „jos įsilaužimo arsenalo gausą“, buvo nutekinti su kibernetinio saugumo bendruomenės pagalba. Pasak tinklapio, buvo gauta ir paviešinta tik dalis visų dokumentų.

„Ši išskirtinė kolekcija, prilygstanti daugiau nei keliems šimtams milijonų programinio kodo eilučių, suteikia jos valdytojui visus CŽV įsilaužimo pajėgumus“, – teigia „WikiLeaks“.

„Kaip paaiškėjo, šis archyvas buvo nelegaliai platinamas tarp buvusių JAV vyriausybės programišių ir kontraktininkų, o vienas jų perdavė „WikiLeaks“ kelias dalis to archyvo“, – sakoma tinklapyje.

Kaip teigia „WikiLeaks“, gauti dokumentai rodo, jog CŽV sukūrė daugiau kaip 1 000 žalingų programų – virusų, „Trojos arklių“ ir kitokios programinės įrangos, gebančios patekti į elektroninius įrenginius ir perimti jų kontrolę.

Anot „WikiLeaks“, CŽV žvalgybos užduotis vykdė išnaudodama spragas išmaniuosiuose telefonuose.

Pranešime teigiama, kad JAV žvalgyba žinojo apie spragas, esančias „Apple“, „Google“, „Samsung“ įrenginiuose ir jų programinėje įrangoje, tačiau apie tai bendrovių neįspėjo. Vietoje to CŽV sekimui išnaudojo programėles, tokias kaip „WhatsApp“, „Signal“, „Telegram“ ar „Confide“.

„Wikileaks“ duomenimis, CŽV taip pat bendradarbiavo su Jungtinės Karalystės žvalgyba, kad paverstų išmaniųjų televizorių mikrofonus pasiklausymo įtaisais.

„Samsung“ televizoriai turi mikrofonus, kad žiūrovai galėtų valdyti juos balso komandomis.

Pasak „Wikileaks“, žvalgyba naudodamasi šių televizorių programėle „Weeping angel“ galėjo įsirašyti ne tik balso komandas, bet ir kasdienius žmonių pokalbius net tada, kai mikrofonas būdavo išjungtas.

Agentūra taip pat tyrė, kaip įsilaužti į elektronines automobilių bei sunkvežimių kontrolės sistemas, potencialiai sukurdama galimybę juos valdyti.

Pasak „WikiLeaks“ pastarasis dokumentų nutekinimas rodo, kad CŽV nepakankamai kontroliavo savo pačios kibernetinius ginklus ir leido jiems patekti į programišių rankas.

„Dauguma pažeidžiamų vietų, naudojamų CŽV kibernetiniame arsenale, yra plačiai paplitusios, ir kai kurias jų jau gali būti radusios konkuruojančios žvalgybos agentūros ar kibernetiniai nusikaltėliai“, – tvirtina „WikiLeaks“.

Savo pranešime šio tinklapio įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) sakė, kad tie dokumentai liudija apie „itin didelę riziką“, kad kibernetiniai ginklai gali plisti nekontroliuojamai.

„Nekontroliuojamą tokių „ginklų“ platinimą, kurį lemia nesugebėjimas juos suvaldyti ir didelė vertė rinkoje, galima lyginti su pasauline prekyba ginklais“, – sakė jis.