- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet Baltijos jūros žvejai sužino apie prastas ateities žvejybos perspektyvas, dėl kurių pasižada „kelti bangas“.
Latviai eitų lietuvių pėdomis
Šiomis dienomis pateiktos ES rekomendacijos dėl žvejybos Baltijoje ir kituose ES vandenyse 2024 m.
Rytinės Baltijos žvejams tarsi perkūnas iš giedro dangaus buvo tai, kad net 60 proc. planuojama mažinti Baltijos jūros silkėmis vadinamų strimelių žvejybą.
Apie tai bene pirmasis prabilo Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauzė, nors Rygos įlankoje rekomenduojamas strimelių laimikių mažinimas tik apie 20 proc.
Nepaisant to, A. Krauzės teigimu, Latvija ES institucijose sieks įrodyti, kad toks žvejybos mažinimas turės itin neigiamas pasekmes ne tik Latvijos žvejybos verslui, bet ir šios šalies žuvų konservų gamybai.
Latvijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra išlikęs palyginti stiprus žvejybos laivynas. Šioje šalyje yra keli šimtai žvejybos įmonių. Dar didesnę reikšmę Latvijos ekonomikai turi konservų gamybos verslas tiek iš strimelių ar šprotų, tiek iš atsivežamos žuvies.
Lietuvoje dėl planuojamų mažinti sugavimo limitų nerimo yra, tačiau mūsų šalies laivynas ir taip jau beveik sumažėjęs iki minimumo. Tie, kurie turi didesnius laivus, Baltijos jūroje sugautas žuvis tiekia ne Lietuvos rinkai, o tiems patiems latviams konservų gamybai arba parduoda jas žuvų miltų gamintojams.
Lietuvos ir Lenkijos pozicija
Dėl 2024 m. Baltijos jūroje planuojamo mažinti strimelių sugavimo itin griežtai pasisakė ir lenkai. Juo labiau, kad metų pradžioje centrinėje Baltijos jūros dalyje ketinama visiškai drausti strimelių žvejybą.
„Jei taip nutiks, per tuos 2–3 pirmuosius 2024 m. mėnesius smulkusis Lenkijos žvejybos laivynas bus likviduotas. Strimelės yra ta žuvis, iš kurios nedidelės žvejybos laivybos įmonės gauna pagrindines metines pajamas“, – dėstė Lenkijos žemės ūkio viceministras Krzysztofas Cieciora.
Jis minėjo ir tai, kad Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas buvo susitikęs su Lietuvos žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir ES institucijoms planuoja perduoti vieningą ir griežtą poziciją dėl galimo drastiško strimelių žvejybos ribojimo.
„Idėjai smarkiai mažinti strimelių sugavimą prieštarauja ne tik Lenkija, bet ir visos kitos Baltijos jūros šalys, įskaitant rytinės Baltijos ir Skandinavijos šalis. Mes net neįsivaizduojame, kaip reikės pranešti savo žvejams, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. jie nebegalės žvejoti“ – svarstė K. Cieciora.
Lietuvoje dėl planuojamų mažinti sugavimo limitų nerimo yra, tačiau mūsų šalies laivynas ir taip jau beveik sumažėjęs iki minimumo.
Kol kas kenčia tik žvejai
Strimelių žvejyba pradeda priminti 2019-uosius, kai rytinės Baltijos žvejybos rajonuose buvo visiškai apribota menkių žvejyba, išskyrus jų priegaudą kitų žuvų tinkluose.
Žvejams buvo žadėta, kad po metų ar kiek daugiau menkių žvejyba bus atnaujinta. Nors jau kelerius metus galioja griežti suvaržymai dėl Baltijos jūros menkių, jos ne tik neatsigauna, bet ir toliau nyksta.
Baltijos jūros šalių žemės ūkio ministrai dėliodami bendrą strategiją dėl ateities žvejybos kelia ir tokį klausimą – kodėl dėl žuvų išteklių mažėjimo Baltijos jūroje turi kentėti vien tik žvejai?
Prisiminta, kad 2019–2020 m., įvedant menkių žvejybos draudimus, ES kompensacijų žvejams mechanizmas dėl staiga netekto verslo tam nebuvo paruoštas. Sistema buvo suformuota taip, kad kompensacijų mokėjimas žvejams būtų apsunkintas. Dėl to įvairiose šalyse kilo žvejų streikai, grasinta laivais blokuoti įplaukimą į uostus.
Panaši situacija gali pasikartoti ir 2024 m., kai žvejams nuo metų pradžios bus uždrausta gaudyti Baltijos jūros silkes.
Jei tų žuvų Baltijos jūroje iš tiesų yra tiek mažai, kaip teigia mokslininkai, tuomet turi būti sudėliota itin aiški ES kompensavimo žvejams tvarka ir ateities žvejybos verslo perspektyva.
Lenkijos žemės ūkio viceministras K. Cieciora teigė, kad Briuselyje rengiamas naujas reglamentas ir dėl norvegiškų lašišų apdorojimo. Lenkijoje yra sukurta viena didžiausių Europoje šių žuvų apdorojimo pramonė. Jei bus įvesti draudimai norvegiškoms lašišoms, Lenkijoje darbo netektų maždaug 6 tūkst. šių žuvų apdirbėjų.
Ne visur mažina laimikius
Pastebėta ir tai, kad metai iš metų didžiausi žvejybos ribojimai ES mastu priimami ne kur nors kitur, o Baltijos jūroje.
Kaip tik šiomis dienomis pateikti galimi žvejybos siūlymai 2024 m. Viduržemio ir Juodojoje jūrose.
Viduržemio jūroje beveik visi sugavimai išliks tokie patys. Nežymiai planuojama mažinti tik raudonųjų karšių ir giliavandenių krevečių laimikių limitus. Gal kiek didesnis nepasitenkinimas gali kilti dėl to, kad Viduržemio jūroje per penkerius metus planuojama 40 proc. sumažinti tralerių naudojimo žvejyboje lygį. Taip tikimasi geriau apsaugoti giliavandenių krevečių išteklius.
Juodojoje jūroje planuojama šiek tiek mažinti arba, greičiausiai, bus išlaikyti šprotų ir otų sugavimai pagal 2023 m. lygį. Šioje jūroje nuo 2017 m. veikia otų atkūrimo programa, kuri skirtingai nei menkių atkūrimas Baltijoje, nėra susieta su visiškais jų žvejybos draudimais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gegužę Lietuvos jūrų muziejuje – puokštė renginių1
Šių metų gegužė muziejuose išskirtinė: sutampa Tarptautinės muziejų dienos ir Europos muziejų nakties datos – abi švenčiamos gegužės 18 d., šeštadienį. ...
-
Medikų pritraukimui į Klaipėdą – beveik ketvirtis milijono eurų3
Siekdama sudominti paklausius specialistus gyvenimu ir darbu uostamiestyje, Klaipėdos miesto savivaldybė daugiau nei keturis kartus padidino finansavimą, skirtą medicinos specialybes įgijusių specialistų pritraukimui į uostamiesčio asmens priežiūros...
-
Buvusioje bibliotekoje Herkaus Manto gatvėje – butai1
Buvusiame bibliotekos pastate, esančiame Herkaus Manto gatvėje 45, bus įrengti butai. Naujieji statinio savininkai keičia šio pastato paskirtį iš kultūrinės į administracinę ir žada dalinti patalpas į turtinius vienetus, kur įrengs bu...
-
Atnaujins Klaipėdos senamiesčio žibintus3
Klaipėdos senamiesčio naujinimo darbai prasidės jau šiais metais. Kai kurie Tiltų gatvės apšvietimo žibintai jau senokai bado akį. Daug metų uostamiestį puošę akcentai dabar – išblukę, sudužę. Tačiau jau netrukus...
-
Klaipėdietė pasipiktino: ar žmonėms iš tikrųjų galima rūkyti tokiose vietose?6
Po savaitgalį vykusio festivalio dalis uostamiesčio gyventojų liko nepatenkinti rūkoriais, esą šie ne kartą pažeidinėjo viešosios tvarkos taisykles. Mugėje vaikštinėję gyventojai buvo nemaloniai nustebinti, kai šalia jų ...
-
Uostamiestyje tęsiasi išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose3
Antradienį prasidėjo išankstiniai prezidento rinkimai, truksiantys iki gegužės 9 dienos. Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate Liepų gatvėje per pirmas šešias išankstinio balsavimo valandas savo pilietinę pareigą ...
-
Įrengta infrastruktūra laivų nuleidimui į Danės upę8
Klaipėdiečių statybos bendrovė „Kesrama“ už 670,5 tūkst. eurų Klaipėdoje įrengė infrastruktūrą laivų nuleidimui į Danės upę, antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybė. ...
-
Policija stiprins patruliavimą per vadinamąją Pergalės dieną11
Policija stiprina pajėgas ir patruliavimą, artėjant Gegužės 9-ajai, dalies rusų bendruomenės minimai Pergalės prieš fašizmą dienai. ...
-
Burlaiviai atvyko į Lietuvos prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“
Didžiausią jūrinį renginį „The Tall Ships Races 2024“ Klaipėdoje anonsuojanti ekspozicija viešės visuose Lietuvos prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ ir kvies atsigręžti į buriavimo kultūrą. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys9
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...