Pripučiamas sūris, plastikiniai pinigai ir vyno buteliai, pilni vandens, – tai atrodo kaip darželinukų žaidimas, bet iš tiesų yra didelis netikras prekybos centras, kuriame ilgai darbo negaunantys asmenys atnaujina savo įgūdžius. Hamburgo žaislinis prekybos centras kainuoja milijonus eurų Vokietijos mokesčių mokėtojams, tačiau jo nauda abejotina, rašo vokiečių savaitraštis "Der Spiegel".

Ant prekystalio stovi butelis, kurį puošia slyvų degtinės etiketė. Moteris prie kasos aparato klausiamai žvelgia į savo mokytoją, kuris moko, kokį mygtuką ji turėtų paspausti. Prekių čekis nurodo, kad net ir tuščias butelis slyvų degtinės kainavo 49,99 euro (apie 173 litus).

Vyras, kuris nusipirko šį daiktą ir dar aibę netikrų produktų, yra 28-erių Markusas Repschinski. Ant jo nugaros parašyta "Tikro gyvenimo treniruotė" – tai nauja ir kol kas vienintelė šalyje programa.

Šiandien, kaip ir kiekvieną dieną, M.Repschinski išleido daugiau pinigų nei turi pragyventi. Buvęs sandėlininkas dabar gyvena iš 359 eurų (1,2 tūkst. litų) pašalpos, kurią gauna ilgiu nei metus darbo nerandantys gyventojai – tokių Vokietijoje yra keli milijonai. Netikrame prekybos centre atsiskaitydamas plastikiniais pinigais M.Repschinski mokosi elgtis su turimais finansais – neišleisti per daug.

Kiti ilgalaikiai bedarbiai mokosi vairuoti keltuvą, išdėlioti prekes, naudotis kasos aparatais ir pan. Viskas kaip tikrame prekybos centre, bet netikra.

Programos idėja – supažindinti ilgalaikius bedarbius su prekybos centrų darbu ir suteikti kitų įgūdžių, kurie padėtų susirasti tikrą darbą. Socialinių darbuotojų ir grupių vadovų prižiūrimi bedarbiai 40 valandų per savaitę nuo 6 iki 9 mėnesių dalyvauja programoje. Lankomumas – privalomas, nes kitaip gali būti sumažinta pašalpa.

Šio centro direktorius Raineris Westerwelle patvirtino, kad netikro prekybos centro kaina gerokai pranoksta milijoną eurų (3,45 mln. litų).

"Už mažiau neįmanoma", – įsitikinęs jis.

Vokietijoje įdarbinimo centrai bedarbius siunčia į kursus, kur jie mokosi užpildyti prašymus, vairuoti krautuvus ar naudotis "Powerpoint" programomis. Vyriausybė ilgalaikiams bedarbiams mokyti skiria 6,6 mlrd. eurų (22,77 mlrd. litų) per metus.

Įdarbinimo agentūros teigia, kad žaislinis prekybos centras suteikia galimybę gauti realių įgūdžių. Tačiau tai nesuteikia kvalifikacijos, o tik sertifikatą, kad žmogus dalyvavo kursuose.

Todėl nenuostabu, kad patys prekybos centro žaidėjai tai vadina visiška nesąmone, pažeminimu.

"Tai gali būti pritaikyta ir babuinams", – teigė vienas jų.

Tačiau idėjos įgyvendintojai kritiką atmeta.

"Negali būti visiems gerai", – teigė projekto vadybininkė Ulrike Kügler ir pridūrė, kad kai kurie žmonės išties iš pradžių atsisakė dalyvauti projekte, bet vėliau apsigalvojo. Jos teigimu, prekybos centro "darbuotojai" ir "klientai" yra labiau patenkinti nei kitų kursų dalyviai.

Iš Kubos kilusi 28-erių Regla Ketty Morales-Leverenz taip pat tikino, kad ji labai daug ko išmoko žaisliniame prekybos centre ir jau gavo kelis pakvietimus į interviu dėl darbo. 26-erių Karolina Sieg pasakojo, kad ji jau sutarė dėl gamybinės praktikos mažmeninės prekybos įmonėje.

Tačiau tik 14 iš 161 žmonių, kurie dalyvavo šio prekybos centro programoje, gavo trumpalaikį darbą sandėliuose, bet ne mažmeninėje prekyboje. Vis dėlto idėjos autoriai nenusimena. Anot jų, reikia bent dvejų metų, kad išaiškėtų tikrieji projekto rezultatai.