Kiek dar tibetiečių paaukos savo gyvybę už laisvę? Staigus savižudybių šuolis verčia sunerimti.

Deginasi už laisvę

Kai gyvenimo prislėgtas Tuniso gatvės prekiautojas susidegino protestuodamas prieš savo daržovių vežimo konfiskaciją, šis desperatiškas veiksmas pakurstė revoliucijų bangą, žinomą kaip Arabų pavasaris.

Tačiau Kinijoje, kur nuo 2009-ųjų protestuodami prieš Tibeto engimą susidegino beveik 80 vyrų ir moterų, permainomis nė nekvepia.

Pekinas nuolat atmeta kaltinimus dėl Tibeto priespaudos ir tvirtina, kad jo vadovaujamas autonominis regionas turi religijos laisvę ir jame gana aukštas gyvenimo lygis.

Tačiau žmonės vis deginasi.

Šią savaitę 34 metų dviejų vaikų tėvas padegė save prie kasyklos Gansu provincijoje. Kitas 25 metų vyras susidegino prie vienuolyno gretimoje Činghai provincijoje. Abu šiuos atvejus patvirtino ir Kinijos valstybinė naujienų agentūra "Xinhua".

Anot tremtyje veikiančios Tibeto vyriausybės, aukos žuvo reikalaudamos suteikti laisvę Tibeto žmonėms ir grąžinti iš tremties jų dvasinį lyderį Dalai Lamą.

Valdžia ragina taikytis

Vien šį mėnesį, kai Kinija per 18-ąjį Komunistų partijos kongresą išrinko naują lyderių kartą, šalyje susidegino jau 15 žmonių.

Tiek senieji, tiek naujieji Kinijos lyderiai laikosi taikomojo tono.

Naujasis Komunistų partijos lyderis Xi Jinpingas savo pirmojoje kalboje ragino siekti vienybės šalyje, kur partija atitolo nuo žmonių. Jo pirmtakas Hu Jintao kreipdamasis į Kongresą sakė: "Partija turėtų konsoliduoti ir plėtoti etninius santykius, grindžiamus lygybe, vienybe, savitarpio pagalba, kad visos Kinijos etninės grupės gyventų ir vystytųsi harmoningai kartu."

Bet aktyvistai tvirtina, kad jeigu Kinijos vyriausybė siekdama stabilumo toliau laikys Tibeto žmones suspaudusi į geležinį kumštį, pasipriešinimas tik didės. Jie sako, jog daugėja jaunų žmonių, pasiryžusių imtis kraštutinių priemonių.

Savo krašte tapo mažuma?

Tibeto autonominį regioną griežtai kontroliuoja gausios Kinijos policijos pajėgos, vietos valdžia riboja internetą, o durys užsienio žiniasklaidai čia uždarytos. Todėl iš Tibeto sunku gauti patikimos informacijos.

Protibetiškos organizacijos, tokios kaip "Tarptautinis Tibeto tinklas", teigia, kad per Kinijos valdymą tūkstančiai žmonių regione mirė nuo kankinimų, bado, per egzekucijas arba nusižudė.

Šios organizacijos taip pat tvirtina, kad tibetiečiai savo gimtinėje jau tapo mažuma, nes į regioną gausiai migruoja haniai – pagrindinės Kinijos etninės grupės atstovai.

Pasak Londone įsikūrusios organizacijos "Laisvas Tibetas", į Tibeto sostinę nutiesto geležinkelio tikslas buvo sustiprinti rytinių separatistinių regionų – Tibeto ir Sindziango – kontrolę.

Dalai Lamą vadina teroristu

"Šie incidentai (susideginimai – red. past.) aiškiai parodo tibetiečių nuoskaudas, jų pasipiktinimo ir nevilties jausmą dėl sąlygų Tibete", – anksčiau šiemet sakė Tibeto lyderis tremtyje Lobsang Sangay. Jo vyriausybė ne kartą ragino tarptautinę bendriją įsikišti ir sustabdyti kraujo liejimąsi.

Kinijos valdžia tikina, kad susideginimai yra tik pavieniai atvejai, o dauguma tibetiečių nepritaria tokiems veiksmams. Sičuano provincijos, kurioje iki šiol susidegino daugiausia žmonių, vadovai kaltina Dalai Lamą – žmogų, kurį Pekinas vadina teroristu.

"Jie kuria sąmokslus, kursto ir provokuoja. Tokių veiksmų kaltininkai yra Dalai Lamos klika, – sakė aukštas Sičuano provincijos pareigūnas Li Changpingas. – Jo šalininkai tuos, kurie susidegino, vadina tautos didvyriais ir laisvės kovotojais, ragina statyti jiems paminklus ir apdovanoja jų šeimas didelėmis pinigų sumomis."

Budizme įžvelgia grėsmę

Dalai Lama ilgai neigė Kinijos pareiškimus, kad jis siekia Tibeto nepriklausomybės, ir tvirtino siekiantis tik autonomijos, kuri apsaugotų jų tradicinę budistinę kultūrą.

Šį mėnesį Tokijuje kreipdamasis į Japonijos parlamentą jis kaltino siaurų pažiūrų komunistų pareigūnus tuo, kad jie budistų kultūrą laiko grėsme. Jis taip pat ragino Kinijos valdžią išsiaiškinti, kodėl pastaruoju metu labai padaugėjo susideginimo atvejų.

"Nuolat prašau Kinijos vyriausybės: "Kruopščiai ištirkite." Kokios yra šių liūdnų dalykų priežastys?", – kalbėjo Dalai Lama.

Tibeto istorija

Kinija tvirtina, kad Tibetas yra jos dalis nuo XIII a., kai Mongolų imperija užėmusi Kiniją užkariavo ir Tibetą. Centrinė ir vakarinė Tibeto dalys sudaro Tibeto autonominį regioną, o kitos priklauso Sičuano, Činghai, Junano ir Gansu provincijoms.

Nuo 1912 m. keletą dešimtmečių Tibetas buvo de facto nepriklausomas, o 1950-aisiais jį užėmė Kinijos liaudies išlaisvinimo armija.

1959 m. tūkstančiai tibetiečių apsupo Dalai Lamos rūmus Tibeto sostinėje Lasoje, norėdami užkirsti kelią Kinijos kariuomenės sąmokslui jį pagrobti. Šis susibūrimas virto sukilimu prieš Kinijos valdžią, bet Liaudies išlaisvinimo armija jį numalšino. Dalai Lama pabėgo į Indiją ir nuo tol gyvena tremtyje.