Šiam amžiui įpusėjus pasaulyje dominuos Naujoji Šiaurė, įsitikinęs knygos "Pasaulis 2050-aisiais" autorius Laurence'as C.Smithas.

Laukia didelės permainos

Įsivaizduokite Arktį 2050-aisiais kaip šaltą Nevados kopiją – tuščią kraštovaizdį, nusėtą spindinčių ir triukšmingų miestų. Dujotiekiai kerta tundrą ir aprūpina mėlynuoju kuru tokius greitai augančius megapolius kaip Maskva (Rusija) ir Kalgaris (Kanada), į kuriuos iš viso pasaulio plūsta milijonai imigrantų. Tai yra pasaulinis komercijos tinklas: laivai plaukia į šiaurę kiekvieną vasarą, kai sezoniniai ledai traukiasi arba trumpam išnyksta.

Arkties ir viso platumos šiaurinio ketvirtadalio per ateinantį šimtmetį laukia stulbinamos permainos, kaip rašo JAV laikraštis "The Wall Street Journal". Didėjant gyventojų skaičiui ir gamtos išteklių poreikiui, pusiaujo zonai kovojant su sausromis ir vandens stygiumi, iškils Šiaurės šalys, kuriose švelnios žiemos.

Jeigu Floridos pakrantė taps negyvenama, o Kaliforniją užklups ilga sausra, ar žmonės galės persikelti į Minesotą arba Albertą? Ar ispanus priims švedai? Ar Rusija vieną dieną nuspręs nebetiesti 2 tūkst. km ilgio kanalo iš Sibiro į Aralo jūrą, o tiesiog pakvies kazachų ir uzbekų ūkininkus palikti savo dulkėtus laukus ir apsigyventi Sibire bei dirbti dujų gręžiniuose?

Aukso vertės

Europos tyrinėtojai pasuko į šiaurę prieš penkis šimtmečius, ieškodami trumpesnio kelio į rytus. XIX a. pab. ir XX a. pr. pagausėjo ekspedicijų į Šiaurės Vakarų perėją ir Šiaurės ašigalį. Regionas sulaukė didelio susidomėjimo per Antrąjį pasaulinį karą, o per Šaltąjį karą rusai ir amerikiečiai ten žaidė katę ir pelę, naudodami žvalgybinius lėktuvus ir atominius povandeninius laivus.

Šiandien mokslininkai, tyrinėjantys naftos ir dujų atsargas bei atsiveriančias galimybes lengviau išgauti šių išteklių tirpstant ledynams, baigia įtikinti vyriausybes ir investuotojus, kad šio regiono strateginė vertė gerokai išaugo.

Privačios bendrovės pasisavino toliausiai į Šiaurę esantį geležinkelį ir Čerčilio uostą, išsinuomojo 2,8 mlrd. JAV dolerių (apie 7,08 mlrd. litų) vertės Arkties telkinių ir pradėjo statyti specialius tanklaivius bei platformas, tinkamas darbui ledinėje aplinkoje. Šiemet Rusija ir Norvegija išsprendė keturis dešimtmečius trukusį ginčą dėl Arkties vandenyno, susitarimas atvėrė duris išteklių gavybai. Kanada, Norvegija ir Rusija stiprina savo kariuomenes ledui atspariais patruliniais laivais, fregatomis, povandeniniais laivais ir koviniais lėktuvais.

Ir turistai, ir mokslininkai

Arktyje jau plečiasi turizmas. 2004 m. kruiziniais laivais į Arkties regioną plaukė 1,2 mln. keleivių. Dar po trejų metų šis skaičius padvigubėjo. 2008 m. vien į Grenlandiją atplaukė 400 kruizinių laivų.

Dauguma keliautojų sako norintys pamatyti Arktį, kol ji nedingo. Mokslininkų tyrimai, įrodantys pasaulinį atšilimą, padeda verslui klestėti ir didinti bilietų kainas.

Plečiasi ir tyrimai, spartėja plėtra. JAV Nacionalinis mokslo fondas dabar skiria 0,5 mlrd. dolerių (1,27 mlrd. litų) tyrimams Arktyje – dvigubai daugiau nei XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) su Europos kosmoso agentūra kuria naują palydovą, kuris padės geriau ištirti ir pažinti poliarinį regioną. Vien NASA šiam projektui iki dešimtmečio vidurio ketina skirti 2 mlrd. JAV dolerių (5,06 mlrd. litų).

Civilizacija gyvuos toliau?

Aukščiau 45 laipsnių paralelės esantys žemės ir jūros plotai, kurie priklauso JAV, Kanadai, Grenlandijai, Islandijai, Norvegijai, Švedijai, Suomijai ir Rusijai, taps Naująja Šiaure, į kurią XXI a. žmonija bandys tvirtai įkelti koją.

Naujosios Šiaurės padėtis yra labai palanki, netgi nepaisant didžiulių klimato pokyčių, kurie laukia planetos artimiausią šimtmetį. Bet ar 2050-aisiais sugebės šis drėgnas, šaltokas, neapgyventas ir gausus išteklių regionas suteikti prieglobstį 9 mlrd. žmonių, bėgančių nuo pasaulinių problemų: vandens stygiaus, karščio bangų ir potvynių? Atsakymas į šį klausimą reikalauja platesnės civilizacijų analizės.

Jaredas Diamondas savo knygoje "Žlugimas" analizuoja, kodėl žlunga civilizacijos. Jis nustatė pagrindines grėsmes žmonijai: sąmoningas gamtos niokojimas, prekybos partnerių praradimas, priešiški kaimynai ir nepalanki klimato kaita. Šie veiksniai, pasak autoriaus, daro įtaką šiuolaikinei civilizacijai. Keli arba visi kartu galėtų ją sužlugdyti.

J.Diamondas taip pat nustatė veiksnius, lemiančius civilizacijos plėtrą ir klestėjimą: ekonominė paskata, įstatymo viršenybė, patikimi prekybos partneriai, draugiški kaimynai ir palanki klimato kaita.

Iš pirmo žvilgsnio visos aštuonios Naujosios Šiaurės valstybės atitinka išvardytus reikalavimus. Išskyrus Rusiją, visos jos yra ekonomiškai draugiškos, integruotos į pasaulio ekonomiką ir užtikrina įstatymų viršenybę. Jos turi daug gamtos išteklių, draugiškai sugyvena su kaimynais. Į šias šalis jau dabar veržiasi daugiau migrantų, nei jos gali ar sutinka priimti.

Ekonomikos ypatumai

Naujoji Šiaurė jau dabar turi didelių miestų, kurie užtikrins tolesnę plėtrą. Torontas, Monrealis, Vankuveris, Sietlas, Mineapolis, Otava, Reikjavikas, Kopenhaga, Oslas, Helsinkis, Sankt Peterburgas ir Stokholmas sparčiai auga ir traukia vis daugiau imigrantų. Taip pat yra gausybė mažesnių, bet perspektyvių miestų.

Miestai yra svarbūs Naujajai Šiaurei, nes regionas, kaip ir visas pasaulis, sparčiai urbanizuojasi. Žmonės palieka savo gyvenvietes atokiuose Arkties kampeliuose ir kraustosi į Ferbanksą Aliaskoje, Fort Makmarį Kanadoje, Jakutską Rusijoje. Aliaskos Barou miestas Arkties masteliais yra tikra sostinė, traukianti daugybę žmonių iš atokiausių ir pelningiausių regiono vietovių, kurios greitai liks laisvos.

Už Šiaurės poliarinio rato gyvena maždaug 4 mln. žmonių, regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) šiek tiek viršiją Honkongo, bet tai vis tiek yra mažai. Pavyzdžiui, Grenlandijoje gyvena 57 tūkst. žmonių, jos BVP siekia 2 mlrd. dolerių, bet tesudaro 1 proc. Danijos ekonomikos. Arkties ekonomikos pagrindinis ramstis yra gamtos išteklių – metalo, iškastinio kuro, deimantų, žuvies ir medienos – eksportas. Antroje vietoje yra viešosios paslaugos, trečioje – transportas. Turizmas ir mažmeninė prekyba klesti tik keliose vietose. Universitetų labai nedaug, gamyklų – taip pat.

Taigi Arkties ekonomika yra ribotas išteklių gavybos pramonės, vyriausybinių pinigų ir mažai kvalifikuotos darbo jėgos mišinys. Gamtos ištekliai padeda vyriausybėms kurti gerovės valstybes, gausiai remiant viešąsias paslaugas ir mažinant mokesčius.

Darbo sričių nėra daug. Nors atlyginimai Arkties regione yra dideli, nuo jų neatsilieka ir pragyvenimo išlaidos. Naktis Arkties miestelio pigiame viešbutyje kainuoja 250 dolerių (per 630 litų), mėsainis su sūriu – 15 dolerių (38 litai). Dujų telkiniai ir deimantų kasyklos neša milžiniškus pinigus, bet visi jie keliauja į pietus, kontroliuojami privačių, valstybinių ir tarpvalstybinių veikėjų. Šiaurės Amerikoje tik nedidelė dalis pinigų lieka vietos bendrovėms.

Naujoji Nevada

Kitaip tariant, Arktis nėra ta vieta, kur paprasta atvykti ir pradėti verslą. Veiklos galimybės ribotos, trukdo pragariškas šaltis, poliarinės nakties tamsa ir milijardai poliarinės vasaros uodų. Atrodo, Arktis nelabai vilios žmones iš pietų. Net subarktiniai angliavandenilio bumo miestai Fort Makmaris, Nojabrskas ir Naujasis Urengojus turi labai stengtis, kad pritrauktų pakankamai darbo jėgos.

Nors Arkties miestai toliau plėtosis dėl išteklių gavybos ir laivybos, sunku įsivaizduoti, kad 2050 arba 2100 m. čia atsiras naujų didmiesčių.

Naujoji Šiaurė amžiaus viduryje galėtų atrodyti kaip Amerika 1803-iaisiais, iš Prancūzijos nusipirkusi Luizianos valstiją. Čia irgi buvo stambių miestų, į kuriuos plūdo užsienio imigrantai, didžiuliai ir gausūs išteklių plotai. Dykumos, kaip Arkties tundros, buvo atšiaurios, pavojingos ir ekologiškai trapios. Čia irgi buvo vietos žmonių, kurie šioje teritorijoje gyveno tūkstantmečius.

Skrisdamas virš Vakarų Amerikos šiandien irgi gali pamatyti tuščių ir neapgyventų plotų. Miestų nedaug, jie išsibarstę dykumoje. Žmonių skaičius auga, tokie miestai kaip Finiksas, Solt Leik Sitis ir Las Vegasas turi didelę ekonominę ir politinę reikšmę.

Būtent taip L.C.Smithas įsivaizduoja žmonių ekspansiją į Naująją Šiaurę. Visa žmonija nepersikels ten gyventi, bet regionas bus tvirtai integruotas į likusį pasaulį.

L.C.Smithui atrodo, kad Naujoji Šiaurė bus panaši į Nevadą: beveik tuščias kraštovaizdis su greitai augančiais miestais. Šis regionas XXI a. taps ekonominiu varikliu, kuris dujomis, nafta, mineralais ir žuvimi maitins išalkusį pasaulį.

Tvirtas valstybių blokas

Naujosios Šiaurės valstybes sieja ne vien geografiniai ryšiai. Nors Švedija ir Suomija priklauso ES, jas sieja stipresni kultūriniai ir ekonominiai ryšiai su Norvegija nei su Italija ar Graikija. Šiaurės regionų vietos gyventojai, tokie kaip inuitai ar samiai, gyvena nepaisydami valstybių sienų. Po to, kai žlugo Sovietų Sąjunga, netgi barninga Rusija stiprina ryšius su šiaurės kaimynais, aktyviai dalyvauja Arkties taryboje, plečia prekybą su Suomija ir nori atidaryti jūros kelią į Kanados Čerčilio uostą.

Naujosios Šiaurės šalys aktyviai bendradarbiauja žvejybos, aplinkosaugos, mokslo ir tyrimų srityse. Jos sugyvena taikiai, ir netgi varžybos dėl Arkties gamtos išteklių neperžengia Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos.