Po revoliucijos Libija liko užtvindyta ginklų ir paskendo chaose, kuris paralyžiavo naftos gavybą ir žlugdo po karo atsigauti negalinčią ekonomiką.

Saugumo vakuumas

Karštą vasaros dieną Tripolio centre jaunas vyras įsėdo į automobilį, stoviniuojantį prie garsiosios Kankinių aikštės. Iš galinės sėdynės jis padavė vairuotojui vadinamąjį turkišką pistoletą ir keletą šovinių. Vairuotojas atkišo jam storą pluoštą 10-ies dinarų banknotų. Šis sandoris buvo surengtas per vieną iš grupių socialiniuose tinkluose, skirtų ginklų pirkėjams ir pardavėjams sujungti.

Vairuotojas vardu Muhammadas, 23 metų bedarbis, yra vienas iš šimtų libių, kurie naudojasi saugumo vakuumu, susidariusiu šalyje praėjus dvejiems metams nuo revoliucijos ir Muammaro al Gaddafi nuvertimo.

Būtent apie nelegalius ginklus šią savaitę viešėdamas Didžiojoje Britanijoje kalbėjo Libijos ministras pirmininkas Ali Zeidanas. Jis prašė tarptautinės pagalbos jiems pašalinti. Susitikęs su kolega britu Davidu Cameronu politikas sakė, kad krūvos ginklų, likusių nuo M.al Gaddafi laikų, yra tarptautinio masto problema.
Šis pareiškimas nuskambėjo netrukus po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba įspėjo apie didėjantį ginklų bei amunicijos judėjimą per Libijos sienas ir augančią jų kontrabandą į Siriją.

Veikia platus tinklas

Ši pogrindinė prekyba ginklais rodo, kad nors karas Libijoje baigėsi, stabilumas dar labai toli.

Muhammadas, kuris prašė Didžiosios Britanijos laikraščio "The Independent" neviešinti jo vardo dėl galimų teisinių padarinių, pasakojo, kad pistoletą rado reklamuojamą "Facebook" puslapyje. Vyras komentaruose paliko savo telefono numerį ir parašė, kad norėtų nupirkti šį ginklą. Pardavėjas rašė, kad gali pristatyti prekę į bet kurią Libijos vietą, ir atskleidė, kad čia veikia platus bei organizuotas tinklas. Po kelių dienų Muhammadas sulaukė skambučio, susitarė dėl sandorio ir sutartą dieną sutartu laiku susitiko su kurjeriu Tripolio centre.

"Jeigu kas noras man grasins ar bandys pakenkti, aš jį nužudysiu", – "The Independent" žurnalistui sakė Muhammadas, paklaustas, kam jam reikia ginklo.

Susiformavo mafija

Vykstant Libijos revoliucijai, NATO padėjo opozicijos kovotojams užtikrindama neskraidymo zoną ir derindama su jais smūgius M.al Gaddafi kariniams objektams.

2012 m. spalį projekto "Small Arms Survey" ekspertų pristatyta ataskaita rodo, kad dauguma revoliucionierių naudotų šaulių ginklų buvo atimti iš M.al Gaddafi kareivių, bet NATO šalys taip pat tiesiogiai ir netiesiogiai siuntė ginklus sukilėliams. Prancūzijos kariuomenė pripažino, kad išmetė ginklų siuntas Libijos vakarų kalnuose, o JAV slapta pritarė ginklų tiekimui iš Kataro.

Nuo to laiko ginklai plačiai paplito per žmonių rankas. "Small Arms Survey" ekspertų duomenimis, vien nedideliame Misratos mieste, kukliausiais skaičiavimais, žmonės turi daugiau nei 30 tūkst. šaunamųjų ginklų.

Didžiausi arsenalai priklauso buvusių revoliucionierių brigadų likučiams. Naujoji Libijos vyriausybė nepajėgė perimti šių grupuočių kontrolės, integruoti jų į kariuomenę arba policiją. Didžiausios jų, nors formaliai kontroliuojamos Vidaus reikalų arba Teisingumo reikalų ministerijų, nevisiškai pasitiki vyriausybe ir ne visada klauso jos nurodymų.

Bet niekas negali suvaldyti augančio nusikalstamumo ir smurto, kurį Tripolio ir Bengazio gatvėse vykdo mažesnės ginkluotos grupuotės bei nereguliariosios kariuomenės daliniai, kurie susiformavo po revoliucijos. Sklando gandai, kad kai kurios ginkluotos grupuotės veikia kaip mafija, nelegaliai prekiauja alkoholiu, narkotikais ir ginklais.

Nuo kulkų iki raketų

Nors Muhammadas nusipirko tik 9 mm pneumatinį pistoletą, modifikuotą šaudyti varinėmis kulkomis, juodojoje rinkoje pilna gerokai galingesnių ginklų. "The Independent" rado mažiausiai penkias grupes socialiniuose tinkluose, kur vieni kitų ieško ginklų prekeiviai ir pirkėjai. Šiose grupėse kalašnikovai siūlomi už 1100 dinarų, arba 2300 litų, o asortimentas įvairuoja nuo kulkų iki raketų.

Saugumo padėtis blogėja, nes šalis perpildyta ginklų, joje nėra stiprios vyriausybės, o žmonės nepasitiki valdžios institucijomis. Todėl tokie kaip Muhammadas jaučia būtinybę ginkluotis patys.

Paklaustas, ar jau buvo panaudojęs ginklą, jis sakė: "Ne, pats neturiu jokių problemų, bet gatvėje jų matau daugybę."

Blokuoja uostus

Libijos ministras pirmininkas A.Zeidanas šį antradienį kreipėsi į pasaulio bendruomenę pagalbos užtikrinant saugumą šalyje. Jis Londone susitiko su D.Cameronu. Didžiosios Britanijos premjeras prieš dvejus metus buvo vienas Vakarų intervencijos į Libijos konfliktą iniciatorių, kurie norėjo padėti sukurti šioje šalyje stabilią demokratiją.

Bet jos dar teks palaukti. Streikuotojai, ginkluotos grupuotės ir politiniai aktyvistai nuo vasaros vidurio blokuoja daugelį šalies naftos telkinių ir uostų, bet naujosios vyriausybės armija bei policija nėra deramai parengtos ir aprūpintos, kad galėtų susitvarkyti su ginkluotais protestuotojais.

"Jeigu tarptautinė bendruomenė nepadės surinkti ginklų ir amunicijos, jeigu mes nesulauksime pagalbos formuojant armiją ir policiją, visa tai užtruks labai ilgai, – A.Zeidanas kalbėjo Londone per Libijos investicijų forumą. – Padėtis nepagerės, jei nesulauksime realios praktinės pagalbos."

A.Zeidanas ir D.Cameronas kalbėjo apie ginklų tiekimo mažinimą Libijoje ir nereguliariosios kariuomenės narių integraciją į normalų gyvenimą. Libijos premjeras tikino, kad vis dar yra nusiteikęs spręsti krizę dialogu, o ne jėga.

"Mes ruošiamės dirbti sprendžiant šią problemą. Jei bus liejamas kraujas, nuostoliai bus didesni", – sakė A.Zeidanas.

Užsieniečiai traukiasi

Tripolyje šią savaitę pavyko atnaujinti didžiausio sostinės naftos telkinio darbą, bet didžioji dalis naftos pramonės šalies rytuose yra paralyžiuota.
Nacionalinės naftos korporacijos (NOC) vadovas sakė, kad per du mėnesius Libija ir jos užsienio partneriai prarado 7,5 mlrd. dolerių pajamų.

Užsienio naftos bendrovės, kurios žlugus M.al Gaddafi režimui tikėjosi įsilieti į Libijos naftos pramonę, baigia prarasti viltis. "ExxonMobil" šią savaitę pranešė, kad dėl augančio nestabilumo mažins savo personalą ir ribos veiklą Libijoje.

"Royal Dutch Shell" dar pernai sustabdė gręžimo darbus ir nutraukė žvalgybą dviejuose Libijos telkiniuose, nes rezultatai jos netenkino. Dar kelios bendrovės nutraukė žvalgybą dėl saugumo problemų.

Prieš karą Libija išgaudavo 1,6 mln. barelių naftos per dieną, dabar – 230 tūkst. Jeigu artimiausiomis savaitėmis vyriausybei pavyks atnaujinti darbus telkinyje "El Sharara", gavyba išaugs iki 400–450 mln. barelių per dieną.

Nors yra didelių sutrikimų ir investuotojų entuziazmas mažėja, NOC visgi turi vilčių padidinti gavybą iki 2 mln. barelių per dieną iki 2017-ųjų.

Kantrybę sekina tušti pažadai

Ginkluotos grupuotės blokuoja Libijos naftos pramonę kaltindami ją korupcija, kuri, nuvertus M.al Gaddafi, esą toliau klesti. Vieni reikalauja daugiau autonomijos rytinei šalies daliai, kur glūdi didžiausi naftos ištekliai, kiti streikuoja dėl atlyginimų, o buvę kovotojai, kuriuos vyriausybė po revoliucijos pasamdė saugoti naftos objektų, bet vėliau pakeitė profesionaliais apsaugininkais, pyksta, kad buvo atleisti.

Nepriklausomas ekonomikos patarėjas Ahmadas Safaras Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC sakė, kad nepasitenkinimas visuomenėje nėra iš piršto laužtas.

"Tai susiję su kasdieniais lūkesčiais, kurie nėra pateisinami. Politikai ir vyriausybė nepajėgia užtikrinti net būtiniausių paslaugų", – sakė jis. Anot eksperto, gyventojai nusivylę, nes politikai nevykdo pažadų, o jų manevrai ir žaidimai neduoda laukiamų rezultatų.

Kai prasidėjo naftos pramonės blokada, degalinėse pritrūko degalų, nes maždaug 30 proc. jų perdirbama pačioje Libijoje. Gyventojai ėmė panikuoti, susidarė didžiulės eilės, kur kartais prasiverždavo pyktis ir kildavo susišaudymų.

Taip pat vis dažniau pasitaiko elektros tiekimo sutrikimų. Vasaros pradžioje valdžia dėl to kaltino generatorių vagis ir kovotojus, kurie užpuldavo elektrines. Dabar politikai aiškina, kad dėl to kalta naftos pramonės blokada, ir įspėjo, jog jai užsitęsus elektra gali visiškai dingti.

Nemato pokyčių

Vyresni libiai linkę kritiškai vertinti kovotojų veiksmus.

"Jeigu turi reikalavimų ir nori protestuoti, mes neprieštaraujame, nes tai yra demokratija. Bet nereikia blokuoti naftos telkinių, juk dėl to kenčia visi libiai", – BBC sakė Tripolio gyventojas Salehas Ali, pildamas degalus sostinės degalinėje.

Blokados šalininkai dažnai yra jaunesnio amžiaus.

"Pradedame trečiuosius metus po revoliucijos, ir žmonėms buvo pažadėta, kad pašalinus M.al Gaddafi jų gyvenimas gerės, pajamos augs, bet to nėra. Pokyčiai menki", – teigė jaunuolis toje pačioje degalinėje.