Italijoje juos vadina catturandi. Išvertus į lietuvių kalbą – tai gaudytojai. Ir jie gaudo ne ką kitą, o mafijos narius. Niekas nežino, kas jie tokie ir kada puls.

Apie tai, kad dirbi specialiajame Italijos policijos dalinyje, medžiojančiame mafijos narius, negali žinoti niekas – nesvarbu, ar tai būtų draugai, ar giminės. Priešingu atveju gali netekti gyvybės, nes būsi demaskuotas.

Pamatyti catturandi (gaudytojus) galima tik tuomet, kai jie sugauna kokį nors mafiozą ir atvesdina jį į policijos nuovadą arba teismą.

Gaudytojus atpažinti nesunku – jie visuomet bus su kaukėmis, kad jų nebūtų įmanoma atpažinti.

"Mes esame žmonės, kurie neturi nei vardo, nei veido, – sakė vienas šio Italijos policijos dalinio pareigūnas, prisistatęs IMD akronimu. – Mums patinka, kai mus laiko liūtų kaimene. Iš tiesų esame labai panašūs į liūtus: laukiniai, laisvi ir visuomet pasirengę pulti šiose džiunglėse."

Grasinimai – tai kiekvieno gaudytojo kasdienybė.

"Labai gerai pamenu tas dienas, kai vyko nuožmios kovos su mafija. Tai greta namų durų palikdavo nukirstą ožkos galvą, tai sulaukdavau kitokių grasinimų. Štai sykį gavau paštu laišką, kuriame buvo fotografija su mano automobilio valstybiniu numeriu. Ir ji buvo perbraukta kryžiumi raudonu rašalu. Suprask, mes žinome, kas tu..." – pasakojo IMD.

Daug kolegų po grasinimų paliko tarnybą. Tiesa, anot IMD, dabar rizika, kad būsi nužudytas, yra gerokai mažesnė, nei XX a. dešimtajame dešimtmetyje.

Catturandi su jų medžiojamu asmeniu turi palaikyti kuo įmanoma glaudesnius ryšius. Praktiškai pareigūnas turi tapti mafijos nario šeimos nariu. "Taip, tai tiesa – gyveni su jais. Žiūri, kaip jie auklėja savo vaikus, kaip tie vaikai auga, sprendi arba dalyvauji sprendžiant jų ir jų šeimų problemas ir t.t.", – aiškino IMD.

Per du dešimtmečius kai dirba policijoje, IMD dalyvavo sulaikant daugiau nei 300 mafiozų visoje Italijoje. Tarp jų buvo ir Giovanni Brusca, išgarsėjęs tuo, kad pagrobė ir žiauriai nukankino vienuolikos metų kito mafijos nario sūnų, kai šis jį išdavė. Nužudyto berniuko tėvai net negalėjo palaidoti sūnaus, kadangi G.Brusca savo aukos kūną ištirpino rūgštyje.

"Labai gerai atsimenu, kaip 1996 m. sulaikėme Bruscą. Man tada kilo begalė klausimų, kuriuos jam norėjau užduoti: kodėl tu nužudei mažametį, kodėl taip elgiesi su kitais žmonėmis? Deja, mums neleidžiama bendrauti su sulaikytuoju, – atsiminė IMD. – Dar pamenu, kad kai nuvykome pas Bruscą, pravarde Kiaulė, jis ėmė kūkčioti kaip vaikas."

G.Brusca buvo tas asmuo, kuris ir paskatino IMD stoti į policijos gretas.

1992 m. gegužę mafija pakeliui į Palermo oro uostą nužudė Giovanni Falcone, tuo metu vieną iš aktyviausių su mafija kovojusių teisėjų. Šalia kelio į oro uostą buvo padėta kone pusė tonos sprogmenų. Sprogimas nužudė teisėją, jo žmoną ir tris apsaugininkus. Ir būtent G.Brusca buvo tas, kuris detonavo sprogmenis.

"Tuo metu šventėme mano draugės 18-ąjį gimtadienį, – teigė IMD, kuris tuo metu studijavo biologiją Palermo universitete. – Draugės tėvas dirbo Palermo policijos greitojo reagavimo dalinyje. Kai sprogo bomba, užmušusi teisėją, visi pareigūnai gavo pranešimus. Mačiau, kaip daugelis neslėpė ašarų. Štai kaip mano draugė įžengė į suaugusiųjų pasaulį."

"Išskubėjau į miestą. Ten išvydau du jaunuolius, kurie juokėsi iš to įvykio valgydami itališkus sumuštinius. Priėjau ir pasakiau, kad teisėjas Falcone nužudytas. O jie man atsakė, kad tai neva ne jų rūpestis. Kitą dieną jau buvau tvirtai apsisprendęs – prisijungiau prie policijos ir iškėliau sau tikslą sugauti tiek blogiukų, kiek tik pajėgsiu", – pridūrė IMD.

Daugelis siciliečių tuo metu nestojo į policijos gretas. Darbas buvo pernelyg pavojingas. Tad pretendentų į darbą buvo vos keli. IMD netrukus buvo prisaikdintas pareigūnu.

"Daugelis žmonių, su kuriais anksčiau buvau pažįstamas, nusisuko nuo manęs. Kiti ėmė manęs vengti – esą buvimas policininku savaime reiškia, kad tu – išdavikas", – pasakojo vyras.

IMD metė studijas ir ėmėsi darbo. Jo taikinys buvo tuo metu Sicilijos mafijos galvos – G.Brusca ir Salvatore "Toto" Riina. Būtent šis užsakė teisėjo Falcone's nužudymą.

Su kolega IMD apsistojo mažame netoli Palermo esančiame miestelyje. Jie turėjo duomenų, kad jame gyvena merginos, palaikančios ryšį su mafiozu ir jo aplinka. "Tikslas buvo susipažinti su daugeliu kaimelio gyventojų, tačiau taip, kad niekam nekiltų įtarimas, ką mes darome", – pasakojo pareigūnas.

Jis susipažino su čionykšte mergina, kuri jam suteikė gerą priedangą. Tiesa, iki pat G.Bruscos sulaikymo ji taip ir nenutuokė, ką iš tiesų veikia jos draugas ir būsimasis vyras.

"Užuot savo merginą vedęsis į paplūdimį, aš ją vežiojausi į įvairias bjaurias vietas – akligatvius, šiukšlynus. O tada, palikęs ją namie, lėkdavau į policijos būstinę, kad parašyčiau ataskaitą. Galiausiai, kai sulaikėme G.Bruscą, viskas buvo filmuojama ir rodoma per televiziją. Taip mano žmona (tada dar draugė) ir atpažino mane. Pamenu, ji man paskambino, o aš nebegalėjau toliau visko nuo jos slėpti. Pasakiau: "Tik nieko niekam nesakyk – jeigu sužinos močiutė, visas pasaulis apie tai sužinos. Laimė, kad ji išlaikė paslaptį", – sakė IMD.

Šiuo metu pats ieškomiausias Italijoje mafiozas – Matteo Messina Denaro. Sicilijos mafijai jis, kaip spėjama, vadovavo nuo 1993 m. ir šiuo metu slapstosi nuo teisėsaugos, regis, Pietų Amerikoje.

Italijos pareigūnai teigia, kad jeigu suskaičiuotų visas M.M.Denaro aukas, nesunku būtų užpildyti naujas kapines.

Pernai Italijos policija išsiaiškino, kad mafiozas bendrauja su savo sėbrais gimtinėje naudodamas specialų bendravimo kodą. Tiesa, tai perpratę pareigūnai sėbrus sulaikė – iš viso vienuolika nusikaltėlių.

Pasak pareigūnų, Sicilijos mafija šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau ji tebėra didžiausia salos problema. "Jie nebegali žudyti kaip anksčiau, bet dabar visa sistema evoliucionavo į gana įmantrų tinklą, kuris yra apraizgęs politiką, finansus ir visą Sicilijos visuomenę", – patvirtino IMD.

Kitaip nei IMD, turistams ir paaugliams mafija – tai kažkas tokio, kas jaudina, vilioja ir net savotiškai dvelkia romantika.

Palerme – gausu suvenyrų parduotuvių, kur galima įsigyti su mafija susijusių daikčiukų: marškinėlių, žiebtuvėlių ar puodelių. Turistai veržiasi aplankyti vietas, kur kadaise buvo nužudyti su mafija kovoję teisėsaugos pareigūnai. "Tai ir yra didžiausias šio miesto ir visuomenės paradoksas: tarsi norime, kad mūsų nevadintų necivilizuotais, todėl siekiame, kad mafija būtų pažabota, bet vis tiek drauge žavimės tuo."