Europos Sąjunga (ES) privalo užpildyti spragas, kad užkirstų kelią Ebolos viruso plitimui, kai Ispanijoje užsikrėtusios slaugės atvejis atskleidė egzistuojančius trūkumus, bet apskritai Bendrija gerai pasiruošusi, kad išvengtų epidemijos, nurodė ES pareigūnai ir ekspertai.

Žinant Europos sveikatos apsaugos standartus, „padėtis čia nelygintina su tuo, kas dedasi Afrikoje“, sakė ES sveikatos apsaugos komisaro atstovas Frederico Vincentas (Frederikas Vensanas).

„Ebolos epidemija Europoje itin mažai tikėtina. Kai bus įvestos apsaugos priemonės, rizika bus suvaldyta“, – pabrėžė F.Vincentas.

Jis priminė, kad prieš tuo virusu užsikrečiant ispanei slaugei, 28 nares turinčioje ES buvo užregistruoti tik aštuoni užsikrėtimo Ebolos virusu atvejai – visi susiję su pagalbos darbuotojais, kurie buvo pargabenti iš Afrikos šalių, kuriose susirgo.

Tačiau vienas Europos diplomatas perspėjo, kad reikia toliau „skambinti pavojaus varpu“, nes viena apsaugos sistemos spraga leido ispanų slaugei užsikrėsti nuo paciento, kuris buvo grįžęs iš Afrikos.

Tą moterį prižiūrintis gydytojas sakė, kad ji galėjo užsikrėsti Ebolos virusu, kai palietė veidą pirštine, nusivilkdama apsauginį kostiumą po kontakto su sergančiu misionieriumi.

Europos pareigūnai neatmeta galimybės peržiūrėti taisykles, pagal kurias būtų priimami sprendimai hospitalizuoti numanomus pacientus, taip pat sprendžiama, ar kuriam nors žmogui buvo iškilusi grėsmė užsikrėsti Ebolos virusu.

Pasak vieno ES eksperto, medicinos darbuotojai vadovaujasi atitinkamomis taisyklėmis, taip pat turi tinkamos įrangos bei jos saugaus naudojimo metodikų.

„Tačiau suvokiame, kad tai nėra 100 proc. veiksminga, ne tik dėl nedaugelio ligų reikia naudoti tokias atsargumo priemones, siekiant išvengti užsikrėtimo – tačiau refleksai nesuteikiami“, – sakė ekspertas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Tuo tarpu sprendimas dėl visa pikta užmigdyti tos slaugės šeimos šunį, išprovokavęs gyvūnų teisių aktyvistų įtūžį, toli gražu nebuvo vien neįprastas faktas.

Jau kelis mėnesius Europos Sąjunga modeliavo savo atsaką ligos protrūkio atvejus, įvardydama, kurios ligoninės ir darbuotojai būtų mobilizuoti.

Tačiau, „kiek žinau, iki šiol niekas sau neuždavė klausimo, ką daryti su augintiniais“, pridūrė ekspertas.

„Dauguma šalių yra apsirūpinusios reikalingomis priemonėmis, tačiau šis tinklas vis dar per retas, kad panaikintų klaidų tikimybę“, – sakė vienos Briuselio ligoninės užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Nathanas Clumeckas (Natanas Klumekas).

Tai ypač aktualu šalims, kurioms teko vykdyti didžiausias išlaidų karpymo programas, tokioms kaip Graikija ir Ispanija, dabar susiduriančioms su darbuotojų ir išteklių stygiumi, pažymėjo N.Clumeckas.

Tačiau tinklalapis „Europolitics“, remdamasis vienu vidiniu ES dokumentu, paskelbė, kad Portugalija yra viena iš geriausiai Ebolos viruso protrūkį stabdyti pasiruošusių šalių.
Jos izoliuotose palatose yra 37 lovos. Palyginimui, Danija turi 42 lovas, Italija – 21, o Prancūzija – 20.

Pasak N.Clumecko, „neabejotina, kad pacientų atvyks į Europą“, tačiau jis pažymėjo, šio dėl šio regiono gebėjimų diagnozuoti Ebolos viruso infekciją ir izoliuoti užsikrėtusius asmenis masinio protrūkio tikimybė labai maža.