Po kruvinų išpuolių Paryžiuje permainų bus ir Lietuvoje. Kantrybė trūko net paprastai įmantriomis metaforomis ir užuominomis kalbančiam Vytautui Landsbergiui. "Sutvarkyti šiuos bepročius bet kokia jėga", – vakar susijaudinęs kalbėjo profesorius. Aišku jau ir tai, kad tam tikrų permainų susilauks ir Klaipėda, kurioje yra ypač mūsų šaliai svarbių strateginių objektų.

Klaipėdiečiai neliko abejingi

Po kraupių teroristinių išpuolių Paryžiuje, kurių metu žuvo mažiausiai 127 žmonės ne tik iš Prancūzijos, bet ir kitų pasaulio šalių, svarstymai apie šių įvykių prasmę bei tikimybę pasikartoti netilo visoje Europoje.

Įvairiausi nuogąstavimai bei siekis išreikšti užuojautą neaplenkė ir Klaipėdos. Greičiausiai tokio turinio žinutės pasklido socialiniuose tinkluose  – žinomi miesto politikos ir kultūros pasaulio atstovai reiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems bei visai šaliai.

Šeštadienio pavakarę uostamiestyje surengta ir Prancūzijos palaikymo akcija. Temstant dešimtys klaipėdiečių rinkosi Atgimimo aikštėje, kur uždegė gedulo žvakes, kalbėjosi, garsiai ir tylomis reiškė užuojautą Paryžiui dėl skaudžių įvykių.

Nors smarkiai pūtė vėjas, susirinkusieji skirstytis neskubėjo. Vyresnieji prisiminė lietuvių gyvybių pareikalavusias kovas už laisvę, o jaunimas prisipažino esantis sukrėstas tokių žiaurių teroristinių išpuolių ir prasitarė, kad baiminasi jų mūsų šalyje.

Konsulas: maniau, kad sapnuoju

Palaikymo akcijoje dalyvavo ir Prancūzijos garbės konsulas Klaipėdoje Olivieris Criou.

"Kaip ir kasryt, įsijungiau televizorių ir negalėjau patikėti tuo, ką pamačiau. Žiūrėjau žinias ir galvojau, ar sapnuoju, ar tai iš tiesų vyksta. Sunku patikėti. Vyksta karas", – pripažino O.Criou.

Pašnekovas teigė bendravęs su vienu bičiuliu, šis jam pasakojo, kad šeštadienį Paryžiuje vyravo mirtina tyla, žmonės nėjo į gatves, dauguma įstaigų neveikė, paryžiečiai iš tiesų jautėsi įbauginti.

Neretas svarstė, ar išpuoliai jau liovėsi, ar nėra tikimybės, kad jie pasikartos.

Nelaimę nujautė?

O.Criou pastebėjo, kad besiartinančią nelaimę žmonės nujautė, tačiau nesitikėjo, kad teroristai smogs taip skaudžiai.

Prancūzijos garbės konsulas teigė, kad išpuoliai Prancūzijoje kartu yra ir išpuoliai prieš visą Europą.

"Mes visi esame Europos piliečiai, Europa yra kaip viena didelė šalis. Tai, kas nutinka Londone, Miunchene, Berlyne, Vilniuje, kartu nutinka ir mano šalyje, nes esu europietis. Jie veikė Paryžiuje, nes Paryžius yra labai didelis miestas, tai yra vienas centrinių miestų", – dėstė pašnekovas.

Todėl, anot konsulo, labai svarbu, kad panašių incidentų akivaizdoje visos Europos šalys telktųsi, išreikštų paramą.

Stiprinama apsauga

Reaguodamas į teroristinius aktus, įvykdytus Prancūzijoje, ir siekdamas užtikrinti šalies gyventojų ir objektų apaugą, policijos generalinis komisaras Linas Pernavas nurodė policijos įstaigų vadovams sustiprinti policijos pareigūnų darbą visoje šalyje.

Policijos įstaigų vadovams nurodyta peržiūrėti artimiausiu metu vyksiančių renginių sąrašus, pakartotinai įvertinti galimas grėsmes, bendradarbiauti su atitinkamomis tarnybomis keičiantis informacija ir užtikrinant žmonių bei eismo saugumą.

Sustiprintas patruliavimas masinių renginių metu, žmonių susibūrimo vietose, prie užsienio šalių ambasadų, pasitelkiami kinologai su tarnybiniais šunimis.

Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės "Aras" vadui pavesta užtikrinti rinktinės pareigūnų kovinę parengtį, būti pasiruošus maksimaliai reaguoti į galimas grėsmes.

Savaitgalį sustiprinta ir šalies oro uostų apsauga.

Tiesa, šiomis dienomis Klaipėdos uoste išskirtinių saugumo priemonių nesiimta – darbas vyko kaip įprasta.

Ne paskutinis išpuolis?

Išpuolius Prancūzijoje kaip grėsmę visai Europai vertina ir garsiausias šalies politikas profesorius Vytautas Landsbergis.

Jo teigimu, žudynės Paryžiuje kelia vienareikšmius jausmus – pasibaisėjimą bei užuojautą žuvusiesiems, jų artimiesiems, visai šaliai.

"Tačiau taip pat galvoju ir apie tarptautinę padėtį bei padėtį, kuri atvedė iki tokių veiksmų. Jeigu tai yra paskelbtas karas Prancūzijai – šis veiksmas nėra paskutinis", – teigė V.Landsbergis.

Anot pašnekovo, tikėtina, kad dabar galima laukti Prancūzijos ar visų NATO sąjungininkų atsako.

Siūlo susidoroti

"Manęs patarimo niekas neklausia. Tačiau mano patarimas jau seniai būtų buvęs sutvarkyti šiuos bepročius bet kokia jėga", – rėžė politikas.

Neabejojama, jog skaudūs išpuoliai – kerštas Prancūzijai už tai, kad ši talkina JAV, sprendžiančiai Sirijos konfliktą.

V.Landsbergis vadinamąją Islamo valstybę apibūdino kaip bepročių, teroristų ir vergų pirklių gaują, esančią už žmogiškumo ir civilizacijos ribos. Jo teigimu, šiuo metu teroristai jaučiasi nebaudžiami ir būtina siekti, kad jie pasijustų kitaip.

"Su jais jokių derybų nebus", – neabejojo politikas.

Tai karas prieš civilizaciją

Teroristai pasaulyje, anot pašnekovo, veikia jau seniai, keičiasi tik jų darbo mastas. Šiuo metu jų taikiniu esą tampa visa civilizacija ir savo planą jie pradeda vykdyti nuo Prancūzijos.

Šiuo metu profesorius siūlo susikaupti, saugumo struktūroms būti budresnėms bei atkurti visus resursus, kurie padėtų stiprinti apsaugą bei kovą su teroro išpuoliais ir grėsmėmis.

"Reikia veikti didesniais masteliais ir greitesniais tempais. Reikia rengtis bet kam", – apibendrino V.Landsbergis.

Kontrolinis šūvis

Tragiški įvykiai Prancūzijoje sukrėtė ir uostamiesčio merą Vytautą Grubliauską.

"Kaip Jungtinės Amerikos Valstijos pasikeitė po Rugsėjo 11-osios ir nebebus tokia Amerika, kokia buvo iki tos dienos, taip lapkričio 13-oji taip pat bus tam tikras kertinis posūkis Europos istorijoje", – pastebėjo V.Grubliauskas.

Mero teigimu, penktadienį pasaulio kultūros sostinėje įvykdytas ciniškas ir gerai suplanuotas teroro aktas buvo vykdomas tam, kad suduotų kaip įmanoma skaudesnį smūgį ir sulauktų kuo didesnio atgarsio.

"Tai yra kontroliniai šūviai, kurie pažadino Europos sąmonę ir kurie ją nuteiks visai kitaip vertinant saugumo situaciją, rizikas", – teigė V.Grubliauskas.

Pabėgėlių klausimas – esminis

Pirminiais duomenimis, tarp teroro aktų vykdytojų būta ir pabėgėlių, todėl kruvinojo penktadienio įvykiai, anot miesto mero, neabejotinai privers kitaip pažvelgti ir naujai įvertinti pabėgėlių priėmimo klausimus.

"Tai tik išgrynina ir paryškina tas prielaidas, kurios skambėjo jau anksčiau ir buvo vertinamos santūriai, kad tame pabėgėlių būryje yra ir tikslius kėslus turinčių teroristų", – pastebėjo pašnekovas.

Seimo narys Eligijus Masiulis taip pat tikino, kad būtina užsiimti aktyviu prevenciniu darbu būtent pabėgėlių klausimu. Visa Europa esą turi veikti labai ryžtingai, kad pabėgėlių srautas nustotų plūsti į ES, verčiau būtų finansuoti pabėgėlių stovyklas ten, kur jos didžiausios dabar – Turkijoje, Jordanijoje.

Būtina imtis ir griežtos išorinių sienų kontrolės. Būtent šiuo klausimu Lietuva, anot E.Masiulio, galėtų talkinti Europai, nes yra sukaupusi nemažai tokios patirties.

"Mes nebegalime sau leisti kalbėti apie tai, kad Europa gali priimti bet kiek pabėgėlių", – nukirto Seimo narys.

Grėsmė yra visiems

"Islamo valstybės" taikiniu tampant beveik visam pasauliui abejojama, ar Europoje ir kituose kontinentuose beliko šalis, kurioje būtų galima jaustis saugiai.

"Būnant Europos Sąjungos dalimi, jos sudėtyje, daugiau ar mažiau vis tiek esame "Islamo valstybės" bei ją palaikančiųjų taikiklyje. Aš labai atsargiai vertinčiau kiekvieną požymį apie galimus grasinimus", – pastebėjo V.Grubliauskas.

Vis dėlto miesto vadovas pastebėjo, jog negalima gyventi užsisklendus savoje šalyje ir tikėtis, kad terorizmas praeis pro šalį, todėl visoms saugumo tarnyboms vertėtų išlikti budrioms.

"Būtų neatsakinga tikėti, kad mes esame per maži ar neįdomūs ir gyventi santykinės ramybės būsenoje", – teigė V.Grubliauskas.

Pašnekovas pastebėjo, jog ten, kur išpuolių tikimasi labiausiai, esama ir didžiausios tikimybės, kad teroristai bus sučiupti. Todėl tikėtina, kad jie gali rinktis tas pasaulio vietas, kur tokių incidentų tikimasi mažiausiai ir kur pavyktų sukelti didžiausią rezonansą.

Reikia suformuoti poziciją

E.Masiulis taip pat pastebėjo, kad penktadienį pasaulį sukrėtę ir gausybės žmonių gyvybes nusinešę įvykiai parodė, jog terorizmas nebėra tik aidas iš kur nors toli.

Todėl nedelsiant turi įvykti Europos Sąjungos vadovų tarybos susitikimas, kurio metu būtina iš naujo peržvelgti kovos su terorizmu veiksmus.

"JAV ir Rusija labai aktyviai dalyvauja sprendžiant Sirijos konfliktą. Europos Sąjunga iki šiol neturėjo vieningos ir stiprios pozicijos. Reikia politinio sprendimo, kad Europos Sąjunga įsitraukia į "Islamo valstybės" sunaikinimą", – teigė E.Masiulis.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu vykdyta taktika, kai daugiausia puolama iš oro, neveikia, todėl esą neatmetama ir tiesioginės karinės intervencijos, ten siunčiant kariuomenę, galimybė.

Tačiau net ir sunaikinus "Islamo valstybę", terorizmas pasaulyje neišnyktų, mat dažniausiai ekstremizmas gimsta ekonomiškai silpnose šalyse.

Todėl ES turėtų savo užsienio politiką orientuoti į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybes.

Lietuva – nepatraukli?

E.Masiulio teigimu, artimiausiu metu būtina surengti Valstybės gynybos tarybos posėdį, kurio metu turėtų būti peržiūrėti Valstybės saugumo departamento veiklos prioritetai. Būtina rasti lėšų padalinio, kuris kovotų su terorizmu, aktyviai veiklai.

"Reikėtų peržiūrėti ir įtvirtinti galimybes, kad strateginiai objektai turėtų apsaugą. Nes šiuo metu jie apsaugos neturi arba ji yra labai minimali", – pastebėjo pašnekovas.

Vis dėlto tikėtina, kad Lietuva, būdama ES pakraštyje ir neturėdama išvystytos ginklų bei sprogmenų infrastruktūros, nebus itin patrauklus kraštas teroro aktų vykdytojams.

Klaipėdai – daugiau apsaugos

Uostamiestis dažnai įvardijamas kaip vienas strategiškai svarbiausių šalies miestų.

Čia esama ir nemažai valstybinės reikšmės objektų – suskystintųjų gamtinių dujų laivas-saugykla, uostas, karinių jūrų pajėgų bazė, Būtingės naftos terminalas.

Tai, anot miesto vadovo, suvokia ne tik aukščiausi šalies pareigūnai, bet ir piktų kėslų turintys antivalstybiniai veikėjai, teroristinės struktūros.

"Klaipėda neišvengiamai turi sulaukti gerokai rimtesnio dėmesio. Šių strateginių objektų apsaugai dėmesys turi būti kur kas rimtesnis", – vakar tikino V.Grubliauskas.

Neabejojama, kad šiuo metu minėtų objektų apsaugą užtikrinančios tarnybos nesėdi rankų sudėjusios ir nesnaudžia, anot mero, poilsiautojo miegu, tačiau po lapkričio 13-osios vertėtų peržiūrėti saugumo strategijas bei priemones.

Turėjome pasiūlyti pagalbą

Nors Prancūzijai ir nepavyko laiku identifikuoti gresiančio pavojaus ir neutralizuoti teroristų, tačiau, anot Seimo nario E.Masiulio, šalies specialiųjų tarnybų reagavimas jau įvykus pirmiesiems kruviniems incidentams buvo profesionalus.

Tikėtina, kad būtent toks jų darbas ir leido užkirsti kelią tolimesniems teroro išpuoliams bei išgelbėti daugiau niekuo dėtų civilių gyvybių.

Pašnekovo teigimu, Lietuva jau turėjo pasiūlyti savo pagalbą nuo išpuolių nukentėjusiai šaliai.

Klaipėdiečių nuomonės

Ričardas, automobilių mechanikas:

– Žinoma, kad tokie įvykiai, žinia apie juos sukrečia. Nesvarbu, kad tai vyksta ne mūsų ar kaimyninėse šalyse. Manau, visi jaučiasi vienodai. Tai iš tiesų yra didelė tragedija. Tačiau abejoju, kad Lietuvoje galėtų būti įvykdyti tokie teroro išpuoliai.

Regina, mokytoja:

– Kai sužinojau apie įvykius Prancūzijoje, tai mane tikrai sukrėtė. Manau, kad taip jautėsi ir daugelis. Sunku ką daugiau ir pasakyti. Tai yra tiesiog baisu. Kaip ir visi, esu kartu su Prancūzija mintimis, liūdime, gedime. Negalvoju apie tai, ar Lietuvoje yra teroristinių išpuolių grėsmė. Gyvenime laikausi pozicijos, kad nereikia bijoti to, ko dar nėra. Jeigu kas nutiks, tada ir bijosime. Visuomet manau, kad reikia galvoti apie tai, ką aš galiu padaryti, ko imtis, kad panašūs dalykai neatsitiktų. Ir reikia to imtis.

Arnas, verslininkas:

– Tai tragedija visai Europai. Tačiau dabar sunku pasakyti, kaip tą įvykį traktuoti – ar su agresija, ar labiau su tolerancija. Sunku spręsti. Manau, kad visi veiksmai turi atoveiksmį. Negalima atsukti kito skruosto, reikia imtis veiksmų. Nemanau, kad Lietuvai gresia teroristų išpuoliai. Galbūt esame nedideli ir ne tokie įtakingi. Kita vertus, teroristai nesirenka. Galbūt jie gali ir ekspromtu ką nors nuspręsti, pamanyti, kad čia gali būti lengviau ką nors išjudinti. Manau, jog mes tam nepasiruošę – nei valdžia, nei tarnybos. Neturime nei patirties, nei įgūdžių.