Irano naikintuvai Irake bombardavo "Islamo valstybės" (IS) įtvirtinimus? Teheranas teigė, kad jokių karo lėktuvų į Iraką nesiuntė, amerikiečiai mano, kad siuntė. Kad ir kaip buvo, Iranui islamistų siautėjimas Sirijoje ir Irake – ne ką mažesnis galvos skausmas nei vakariečiams.

IS kelia grėsmę

Iranas, žinoma, nėra oficialus amerikiečių vadovaujamos koalicijos kovojant su IS narys. Tačiau neoficialiai JAV ir Irano pozicijos islamistų atžvilgiu sutampa.

Iranui IS kelia realią grėsmę. Krizė Sirijoje ir Irake gali plisti. O kita stotelė, paprastai tariant, – Iranas.

Kita vertus, bendradarbiavimas su Amerika, kad ir prieš IS, reikštų, jog Iranas išsižadėjo kone nuo 1979 m. revoliucijos formuojamo aršiausio JAV ir Izraelio priešininko įvaizdžio.

Šiuo atveju toks Irano vyriausybės sprendimas vargu ar būtų tinkamai suprastas namie, o gal net ir tų, kurie taip pat save laiko Jungtinių Valstijų priešininkais. Tiesa, tokių tarp Vidurio Rytų regiono valstybių nėra daug. Persų įlankos valstybės, pvz., Saudo Arabija, – ištikimos Amerikos sąjungininkės prieš islamistus, o Sirijos režimas – tik de jure pajėgus šiuo metu užimti kokią nors pozicijąą tarptautinėje erdvėje. O būtent Damaskas iki šiol buvo vienintelis ištikimas Irano bendražygis.

Taigi, galima sakyti, iraniečiams reikia rinktis tarp dviejų "blogybių": IS ir JAV. Jeigu iš tiesų iraniečių naikintuvai smūgiavo IS kovotojams, Irano pasirinkimas – aiškus.

Kita vertus, ir JAV žengė keletą svarbių žingsnių suartėjimo su Iranu link, pavyzdžiui, sutiko sudaryti susitarimą su Teheranu dėl vadinamosios Irano branduolinės programos.

Bet Irano pozicija Sirijos klausimu lieka nepakitusi – Teheranas palaiko Basharo al Assado režimą ir net, pasak Vakarų žvalgybų, aprūpina Sirijos režimą ginkluote, būtina sukilimui suvaldyti.

Pranešė amerikiečiai

Apie tai, kad Irano naikintuvai buvo pastebėti virš Irako teritorijų, kuriose yra įsitvirtinę IS kovotojai, pranešė amerikiečių pareigūnai.

Tiesa, Pentagono atstovai pridūrė, kad jokio susitarimo dėl iraniečių dalyvavimo operacijoje nėra. Taigi, jeigu Iranas ir smūgiavo IS, tai tik vienašališkai arba suderinęs šiuos veiksmus su Irako vyriausybe, kuri koordinuoja užsienio pajėgų veikimą savo teritorijoje.

Tiesa ar netiesa – pasaulio žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad veikiausiai Iranas slapta bendradarbiauja su JAV. Slaptumas – būtinas, kad nesukeltų nereikalingų paskalų apie neva pakitusią Irano tarptautinę poziciją.

Pokalbių tarp amerikiečių ir iraniečių dėl IS keliamos grėsmės, akivaizdu, buvo. Šios derybos, tiesa, neviešos, – ne paslaptis. Dažniausiai, pasak diplomatinių šaltinių, abiejų šalių pareigūnai padiskutuodavo IS tema po derybų dėl Irano branduolinės programos.

Vis dėlto, kaip buvo oficialiai kalbama, Iranas ir JAV bendro susitarimo, kaip likviduoti IS grėsmę nesurado.

Jeigu pasitvirtins, kad Iranas vis dėlto dalyvavo oro operacijose prieš IS, tai žymės didesnį Irano vaidmenį konflikte, dėl kurio Teheranas ir Vašingtonas atidėjo į šalį įprastą tarpusavio priešiškumą ir ėmėsi veiksmų prieš bendrą priešą.

"Požymiai rodo, kad jie iš tikrųjų surengė naikintuvų "F-4 Phantom" smūgių per kelias pastarąsias dienas", – aiškino Pentagono atstovas kontradmirolas Johnas Kirby. Keliomis dienomis anksčiau arabų televizija "al Jazeera" parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo nufilmuotas naikintuvas "F-4", panašus į naudojamus Irano oro pajėgų, atakuojantis taikinius rytinėje Irako Dijalos provincijoje, netoli sienos su Iranu.

Bet J.Kirby taip pat nurodė, kad Jungtinės Valstijos nederina savo veiksmų su Irano pajėgomis. JAV, Europos, Australijos ir Kanados karinių oro pajėgų veiksmai kontroliuojami iš Kataro, o kitų šalių – iš Irako.

"Mes vykdome oro misijas virš Irako, koordinuodami veiksmus su Irako vyriausybe. Nuo jos ir priklauso, kad oro erdvėje nekiltų konfliktų, – detalizavo Pentagono atstovas. – Mūsų politikoje nekoordinuoti karinės veiklos su iraniečiais niekas nepasikeitė."

Vis dėlto JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad bet kokie Teherano kariniai veiksmai prieš IS džihadistus yra "gerai".

"Jeigu Iranas imasi veiksmų prieš IS tam tikroje konkrečioje vietoje ir tai turi poveikį, vadinasi, tai yra gerai", – sakė J.Kerry, nors ir atsisakė patvirtinti ar paneigti, kad Irano aviacija smūgiavo į islamistų objektus.

Skubus paneigimas

Tiesa, Iranas suskubo neigti amerikiečių teiginius. Vienas aukštas Irano pareigūnas pareiškė, kad šalis nevykdo oro kampanijos.

"Iranas niekada nedalyvavo jokiuose smūgiuose iš oro prieš IS taikinius Irake. Taip pat negali būti jokių kalbų apie Irano bendradarbiavimą su Amerika atliekant šiuos veiksmus", – nukirto pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Kiek anksčiau Irano ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas brigados generolas Massoudas Jazayeris sakė, jog pranešimai apie Irano karinių pajėgų dalyvavimą operacijose Sirijoje ar Irake – "visiška neteisybė".

Pasak jo, Iranas mano, kad būtent JAV inicijuotas karas Irake sukėlė problemų šioje šalyje, be to, jis išreiškė nuomonę, kad amerikiečių galimas karinis dalyvavimas Irake "neatitinka Irano saugumo interesų".

Vašingtonas įšaldė diplomatinius santykius su Iranu po JAV ambasados užėmimo – 52 iraniečių studentų paimti amerikiečiai įkaitai buvo išvaduoti 1981 m.

Taigi, lieka neaišku, ar Iranas iš tiesų ėmėsi aktyvesnių veiksmų prieš IS, ar pranešimai apie pastebėtus virš Irako teritorijos iraniečių naikintuvus – neteisingi.

Vis dėlto vertėtų paminėti, kad Iranas buvo vienas pirmųjų, pasiūlęs Irakui karinę pagalbą kovojant su IS, kai islamistai buvo priartėję prie Bagdado. Iranas Irakui, pasak neoficialių šaltinių, yra perdavęs keliolika naikintuvų "SU-25", kuriuos pilotuoja Irano karinių oro pajėgų pilotai. Be to, Irano antžeminės pajėgos, pasak šaltinių, jau kuris laikas talkina šiitų sukarintoms pajėgoms ir Bagadado vyriausybės daliniams priešintis islamistams pasienio regionuose. Manoma, kad Iranas Irakui yra suteikęs ir aukšto lygio karinę ekspertizę.

Izraelio spauda po pranešimo apie iraniečių naikintuvus Irake pareiškė, kad kyla abejonių, jog Irano karinės oro pajėgos vykdytų karines operacijas regione, kur operacijas vykdo ir Vakarų koalicijos sąjungininkės, nekoordinuodamos veiksmų su Vašingtonu.

Saugumo ekspertai teigė, kad Irano dalyvavimas operacijoje – labai tikėtinas, atsižvelgus į lėktuvo modelį, užfiksuotą "al Jazeera" operatorių.

"Iranas ir Turkija – vienintelės regione, kurios naudoja "F-4" naikintuvus. Be to, pats incidentas užfiksuotas netoli Irano sienos, o Turkijos nenoras dalyvauti konflikte nepalieka abejonių, jog tai galėjo būti būtent Irano oro pajėgos", – savo nuomonę dėstė žurnalas "Defence Weekly".

Jeigu ši informacija teisinga, Iranas į kovą su IS žiūri gerokai atsakingiau nei NATO narė Turkija.

"Neskraidymo zona"

Turkija iki šiol nepasiduoda Vašingtono spaudimui aktyviai prisidėti prie kovos su IS.

Ankara nuo pat 2011 m. pilietinio karo Sirijoje pradžios reikalauja iš Vašingtono užtikrinti vadinamąją neskraidymo zoną netoli Sirijos ir Turkijos sienos. Tik tuomet Ankara įsipareigotų leisti naudotis savo oro pajėgų bazėmis smūgiuojant IS kovotojų įtvirtinimams.

JAV tokius turkų reikalavimus atmetė. Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas sakė, kad Jungtinės Valstijos "atviros diskutuoti dėl įvairių galimybių su turkais", bet dėl neskraidymo zonos Sirijoje šiuo metu nėra tariamasi.

Neskraidymo zona, pasak turkų, būtų reikalinga pabėgėliams iš Sirijos, kurie galėtų rasti saugų prieglobstį nuo kautynių tarp Sirijos režimo, sukilėlių ir IS.

Vis dėlto Ankarai, prie kurios pietinių sienų vyksta kautynės, iki šiol nepavyksta įtikinti JAV prisidėti prie tokio plano. Buvusi JAV diplomatijos vadovė Hillary Clinton, rodos, buvo linkusi jį palaikyti, bet prezidentas Barackas Obama atkakliai atmesdavo šią galimybę, susirūpinęs, kad Vašingtonas gali pernelyg giliai įsitraukti į tą konfliktą.

Praėjusį savaitgalį iš JAV žiniasklaidos pranešimų buvo galima spėti, kad Vašingtono pozicija keičiasi po praėjusį mėnesį įvykusio Amerikos viceprezidento Joe Bideno vizito Turkijoje, bet B.Obamos atstovas J.Earnestas tvirtino, kad taip nėra.

"Esame keletą kartų visiškai aiškiai pareiškę, kad nors esame atviri diskutuoti su turkais dėl įvairių priemonių, nemanome, kad specifinis pasiūlymas dėl neskraidymo zonos šiuo metu geriausiai atitiktų interesus, kuriuos visi esame nustatę, mėgindami išspręsti padėtį Sirijoje", – aiškino J.Earnestas.

Bet dienraštis "The Wall Street Journal" pranešė, kad pagal siūlomą JAV ir Turkijos susitarimą palei sieną būtų nustatyta "saugi zona", kurioje nebūtų leidžiama skraidyti B.al Assado režimo aviacijai.

JAV smūgiai – neefektyvūs?

Sirijos vadovas šią savaitę pareiškė, kad Jungtinių Valstijų vadovaujama karinė operacija prieš IS – "neefektyvi". Pasak Basharo al Assado, "JAV vadovaujami aviacijos smūgiai IS objektams jo šalyje nei rimti, nei veiksmingi, todėl nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų". Jis taip pat apkaltino Turkiją ir tiesioginės paramos teikimu kovotojams, kurie bando nuversti Sirijos režimą.

"Aviacijos smūgiais neįmanoma nutraukti terorizmo. Svarbiausios yra sausumos pajėgos, kurios gerai žino vietovę ir sugeba reaguoti, – kalbėjo B.Assadas. – Todėl du mėnesiai aviacijos smūgių, kuriems vadovavo Vakarų šalių koalicija, nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų."

JAV diplomatijos vadovas J.Kerry tokius teiginius atmetė – pasak jo, koalicijos sąjungininkams pavyko susilpninti islamistų gretas.

"Mūsų įsipareigojimas tikriausiai bus matuojamas metais, bet mūsų pastangos jau daro reikšmingą poveikį, – tvirtino J.Kerry. – Apie tūkstantis koalicijos surengtų aviacijos misijų sumažino IS lyderių ir padarė žalos jų logistikos ir operatyviniams pajėgumams."

Pasak JAV valstybės sekretoriaus, IS puolimas Irake užgeso, o Irako pajėgos susigrąžino dalį teritorijos aplink Mosulą ir Tikritą, taip pat sustiprino kai kurių naftos perdirbimo įmonių saugumą. Sirijoje per koalicijos antskrydžius buvo sunaikintos IS vadavietės, apgadinta naftos pramonės infrastruktūra ir sutrukdyta užimti džihadistų apsiaustą Kobanės miestą prie sienos su Turkija.