Rusijos kariai yra atvykę į Siriją padėti vyriausybei kautis su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), ketvirtadienį pareiškė Izraelio gynybos ministras, o tas Maskvos žingsnis gali padėti prezidento Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) kompensuoti pastarojo meto nesėkmes įnirtingame pilietiniame kare, besitęsiančiame jau penktus metus.

Ministras Moshe Yaalonas (Mošė Jalonas) sakė, kad Rusija pastarosiomis dienomis pasiuntė į Siriją savo karinių instruktorių, taip pat aktyviosios tarnybos karių, kurių pagrindinis uždavinys – įrengti oro pajėgų bazę. Toje bazėje netoli Sirijos uostamiesčio Latakijos galėtų būti dislokuoti naikintuvai ir sraigtasparniai, dalyvaujantys operacijose prieš IS kovotojus.

„Kaip suprantame, šiuo metu kalbame apie ribotas pajėgas, apimančias patarėjus, apsaugos komandą ir pasiruošimus lėktuvų bei atakos sraigtasparnių operacijoms“, – M.Yaalonas sakė per spaudos konferenciją su Izraelio žurnalistais.

Tas pareiškimas buvo naujausias ženklas, kad Rusija didina savo karinį angažavimąsi Sirijoje, keldama susirūpinimą Jungtinėms Valstijoms ir NATO.

Anksčiau ketvirtadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad jo šalies transporto lėktuvai gabena į Siriją ginkluotę ir humanitarinės pagalbos siuntas. Jis pridūrė, kad Sirijoje esama Rusijos karių, kurie apmoko vyriausybės pajėgas naudotis perduodama karine technika, bet neįvardijo jų skaičiaus ir kitų detalių.

Maskva rėmė B.al Assadą per visą pilietinį karą, nusinešusį jau per 25 tūkst. žmonių gyvybių. S.Lavrovas, kaip ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tvirtino, kad ginklų tiekimas B.al Assado vyriausybei yra dalis tarptautinių pastangų įveikti „Islamo valstybę“ ir kitas Sirijoje veikiančias ginkluotas grupuotes.

V.Putinas neatmetė, kad jo šalies vaidmuo tame konflikte gali padidėti. Kai praeitą savaitę jis buvo paklaustas, ar Rusija gali pasiųsti savo karius į pagalbą Sirijai kautis su IS, prezidentas atsakė, kad Maskva „svarsto įvairias galimybes“.

Tolesnis Rusijos kontingento didinimas Sirijoje galbūt rodo, kad V.Putinas jau nusprendė plačiau paremti B.al Assadą.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai laiko B.al Assadą Sirijos krizės kaltininku, o Vašingtonas perspėjo Maskvą nedidinti savo karinio vaidmens toje šalyje.

Tačiau tie perspėjimai buvo švelnesni lyginant su ankstesniais Amerikos pareiškimais, kad B.al Assadas turi būti nuverstas. Nors jau kelerius metus tęsiasi įnirtingos kautynės, panašu, kad B.al Assadas tvirtai laikosi valdžioje, padedamas Rusijos ir Irano, o Vakarams sutelkus dėmesį į pastangas įveikti ekstremistinę IS grupuotę, kuri dabar kontroliuoja trečdalį Sirijos.

M.Yaalonas sakė, kad Rusijos veiksmai yra „reikšmingi“ ir kad tuo atveju, jeigu Rusija planuoja rengti aviacijos smūgius prieš IS kovotojus, Maskva tokius veiksmus turėtų koordinuoti su JAV vadovaujama bombardavimo kampanija.

Izraelio gynybos ministras pridūrė, kad Rusija turbūt pirmiausiai nori apsaugoti savo interesus Sirijoje, konkrečiai – karinių jūrų pajėgų bazę Viduržemio jūros uostamiestyje Tartuse. M.Yaalonas neatskleidė, kaip Izraeliui tapo žinoma apie Rusijos pajėgų pasiuntimą į Siriją.

Izraelis stengėsi nesivelti į konfliktą Sirijoje ir neišreiškė aiškios pozicijos šiuo klausimu. Viena vertus, žydų valstybė nesuinteresuota, kad valdžioje išsilaikytų jos ilgametis oponentas B.al Assadas, palaikantis glaudžius ryšius su Izraelio priešininku Iranu ir Libano šiitų sukarinta grupuote „Hizbollah“.

Kita vertus, baiminamasi, kad tuo atveju, jeigu Sirijos vyriausybę nuverstų islamistai kovotojai arba nuosaikesni sukilėliai, jų režimas būtų dar labiau priešiškas Izraeliui.