Izraelio kariuomenės taktika, leidžianti naudoti triuškinamą ugnį, kad užkirstų kelią savo karių pagrobimui, net jeigu tai sukelia pavojų tų karių gyvybėms, provokuoja griežtą kritiką po to, kai ją panaudojus Gazos Ruože žuvo apie 100 palestiniečių.

Kariškiai panaudojo „Hanibalo procedūrą“, kai kariai, būgštaujantys, jog vienas jų karininkas buvo sučiuptas, surengė smarkų bombardavimą Gazos Ruožo pietiniame Rafaho mieste.

Dabar viena organizacija ragina kariuomenę atsisakyti tokių veiksmų, argumentuodama, kad jie sukelia nepagrįstą pavojų pagrobtiems kariams ir gali lemti civilių žūtį.

Izraelio armija, kuri griežtai laikosi principo nepalikti nei vieno savo kario priešo rankose, deda didžiules pastangas užkirsti kelią izraeliečių karių pagrobimams.

Iš dalies tai susiję su ankstesniais incidentais, kai pagrobtus karius tekdavo iškeisti į daugybę kalinamų palestiniečių po daug metų trukdavusių derybų.

Nauji šauktiniai mokomi, kad pamatę, jog kitas karys yra pagrobtas ir mėginamas išvežti automobiliu, jie turi apšaudyti tą mašiną ir sustabdyti pagrobėjus, net jeigu iškiltų pavojus pagrobto kario gyvybei.

Ši vadinamoji Hanibalo procedūra buvo įvesta 9-o dešimtmečio viduryje tuomečio Izraelio gynybos pajėgų Šiaurinio štabo viršininko Yossi Peledo (Josio Peledo), kai islamistų judėjimo „Hizbollah“ kovotojai sučiupo du karius pietų Libane.

Tas įsakymas buvo parengtas kartu dviem kitais aukšto rango štabo karininkais – pulkininku Gabi Ashkenazi (Gabiu Aškenaziu), vėliau tapusiu Izraelio kariuomenės vadu, ir pulkininku Yaakovu Amidroru (Jakovu Amidroru), kuris neseniai baigė darbą Izraelio nacionalinio saugumo patarėjo poste.

Šios procedūros pavadinimas siejamas su senovės Kartaginos karvedžiu Hanibalu, kovojusiu su romėnais, tačiau pareigūnai teigia, kad pavadinimas buvo atsitikinai parinktas kompiuterio.

Y.Peledas atsisakė komentuoti tą procedūrą, tačiau Y.Amidroras teisino jos pagrindimą ir sakė, kad ji dažnai klaidingai interpretuojama. Kariškis teigė, kad Hanibalo procedūra suteikia jauniems karams aiškius nurodymus, kaip elgtis minėtoje situacijoje.

„Įsakymas nurodo, kad negalima žudyti kario, bet galima sukelti jam pavojų. Karys tokioje situacijoje žino, kad jam bet kokiu atveju gresia pavojus, – sakė Y.Amidroras. – Kaip tai skiriasi nuo įsakymo kariui atakuoti per apšaudymą? Tuomet irgi sukeliamas pavojus jo gyvybei. Toks karių darbas.“

Tačiau Hanibalo procedūros pritaikymas per karą Gazos Ruože supykdė kritikus, kurie teigė, jog toks žingsnis galėjo lemti daugybės palestiniečių žūtį rugpjūčio 1-ąją, kai Izraelio kariai įtarė, jog kovotojai sučiupo leitenantą Hadarą Goldiną.

H.Goldinas ir du kiti izraeliečiai kariai žuvo nuo islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojų ugnies netoli Rafaho palei Gazos Ruožo pietinę sieną su Egiptu tuojau po to, kai įsigaliojo tarptautinių derybininkų pastangomis paskelbtos paliaubos.

Kaip praneša Izraelio žiniasklaida, trijų karių kūnai buvo rasti tuojau po to, kai jie žuvo patekę į pasalą, tačiau atidžiau apžiūrėję kariai suprato, jog vienas iš jų yra „Hamas“ kovotojas, persirengęs žydų valstybės kario uniforma. Dėl to buvo įtarta, kad „Hamas“ sučiupo H.Goldiną.

Nurodoma, jog būtent tuo metu buvo pritaikyta Hanibalo procedūra – Izraelis pradėjo intensyvų aviacijos ir artilerijos bombardavimą, siekdamas užblokuoti galimus pagrobėjų atsitraukimo kelius.

Tačiau vienas karininkas, nusižengdamas protokolui, įlindo į kovotojų tunelį ir rado ten H.Goldinui priklausiusių daiktų, kurie vėliau padėjo kariškiams nustatyti, kad tas leitenantas žuvo.

Kariuomenė oficialiai nepatvirtino, kad dingus H.Goldinui buvo panaudota Hanibalo procedūra, tačiau keli šaltiniai, nesutikę atskleisti savo vardų, teigė, kad toks įsakymas retai duodamas tiesiogiai.

Per tą bombardavimą buvo su žeme sulygintas vienas Rafaho rajonas ir žuvo per 100 palestiniečių, nurodė Gazos Ruožo medicinos pareigūnai, kurie negalėjo pasakyti, kokią dalį aukų sudarė civiliai ir kovotojai.