Šią savaitę Japonija paminėjo šalį prieš ketverius metus nuniokojusio pražūtingo žemės drebėjimo ir cunamio metines. Gamtos šėlsmas tada nusinešė tūkstančių žmonių gyvybę, sukėlė branduolinę krizę ir paliko pastebimų randų šalies kraštovaizdyje. Deja, kai kurių nukentėjusiųjų vargai tęsiasi iki šiol.
Atminimo ceremonijos vyko nelaimės zonos miestuose ir miesteliuose, taip pat Tokijuje. Čia ceremonijai vadovavo Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko. Ši nelaimė – didžiausia, ištikusi valstybę po Antrojo pasaulinio karo.
Nukentėjusieji ir savanoriai meldėsi prie vieno cunamio nuniokoto pastato šiaurės rytiniame Minami Sanriku uostamiestyje, tapusiame vienu iš daugelio paminklų, aiškiai primenančių apie stichijos siautėjimą. Visa šalis nurimo per nacionalinę tylos minutę, o perspėjimo apie cunamius sirenos pradėjo gausti 14 val. 46 min. vietos laiku – lygiai tuo pačiu metu, kai 2011 m. kovo 11 d. vandenyno dugne netoli Japonijos šiaurės rytinių krantų įvyko devynių balų žemės drebėjimas.
Požeminių smūgių sukeltos galingos bangos nuskriejo pakrantės link reaktyvinio lainerio greičiu. Per kelias minutes pajūrio gyvenvietės buvo nušluotos, o ištisos šeimos nuskendo. "Situacija dėl nelaimės aukų tebėra rimta, – per atminimo ceremoniją pažymėjo imperatorius. – Svarbu tęsti pastangas kurti saugią žemę nepamirštant šios pamokos."
Nacionalinės policijos agentūra skelbia, jog iki šiol patvirtinta, kad per tą katastrofą žuvo beveik 16 tūkst. žmonių, o dar 2,5 tūkst. tebelaikomi dingusiais be žinios. Iki šiol vis dar randama aukų palaikų. Tūkstančiams giminaičių sunku susitaikyti su netektimi, jei žuvusiojo kūnas nerastas, todėl kai kurie tęsia asmenines paieškas.
Šičigahamos miestelio paplūdimyje trečiadienį 28 policininkai ir pakrančių sargybos pareigūnai tylomis meldėsi prieš pradėdami dviejų iki šiol nerastų gyventojų palaikų paieškas. "Paplūdimyje esame radę kaulų, bet daugiausia gyvūnų, – sakė policijos pareigūnas Hidenori Kasahara. – Vis dar tikimės rasti palaikus dėl jų šeimų."
Cunamio sukelta avarija Fukušimos atominėje elektrinėje tebetemdo atmosferą Japonijoje ir yra svarbus nacionalinių debatų veiksnys. Padėtis jėgainėje išlieka pavojinga, o sudėtingas jos uždarymo procesas, kaip prognozuojama, užtruks dešimtmečius.
Nors jėgainės operatorė "Tokyo Electric Power Co." (TEPCO) sėkmingai pašalino panaudoto branduolinio kuro strypus iš saugyklos, jai vis dar sunku suvaldyti nuolat didėjantį radioaktyviomis medžiagomis užteršto vandens kiekį. Po tos katastrofos Japonijoje buvo palaipsniui išjungti visi atominiai reaktoriai. Dabartinio šalies premjero Shinzo Abe's vyriausybė ir didelė dalis pramonės sektoriaus atstovų pageidauja, kad atominės jėgainės būtų vėl įjungtos, nes brangu pirkti iškastinį kurą, kurio kaina susieta su JAV doleriu, ypač tuo metu, kai jenos kursas smunka. Visuomenė po Fukušimos tragedijos abejoja dėl tokio žingsnio.
Branduolinės energetikos priežiūros agentūra iki šiol yra leidusi įjungti keturis reaktorius dviejose elektrinėse, bet jie gali pradėti veikti tik po kelių mėnesių, kai baigsis konsultacijos su visuomene, o vietos valdžia sutiks su tokiu žingsniu.
Japonijos žmonės baiminasi dėl radioaktyviosios taršos poveikio sveikatai. Tiesa, Londone įsikūrusiame Imperijos koledže dirbanti skydliaukės vėžio specialistė Gerry Thomas, 1992-aisiais tyrusi 1986 m. Černobylio branduolinės elektrinės katastrofos poveikį sveikatai, pažymėjo, kad žmonių susirūpinimas yra kiek perdėtas.
"Pačios spinduliuotės įtaka sveikatai buvo labai maža, bet poveikis, sukeltas nerimo dėl spinduliuotės, buvo kur kas didesnis", – aiškino mokslininkė.
Nors vyriausybė yra pažadėjusi skirti milijardus JAV dolerių atstatymo projektams, pažanga nuniokotuose regionuose – lėta. Kai kurios gyvenvietės tebėra apleistos, o tūkstančiai evakuotųjų vos suduria galą su galu. Kaip rodo vyriausybės statistika, beveik 230 tūkst. žmonių iki šiol dar negali grįžti į savo namus, įskaitant daugelį evakuotųjų iš branduolinės krizės zonos. Apie 80 tūkst. tebegyvena laikinuose būstuose.
Naujausi komentarai