Jungtinių Tautų darbo grupė dėl savavališko sulaikymo, išnagrinėjusi vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo) skundą, penktadienį paskelbė, kad jo laisvė buvo neteisėtai suvaržyta Švedijos ir Didžiosios Britanijos, taip pat paragino abi šalis kompensuoti šiam aktyvistui padarytą žalą.

„Švedija ir Jungtinė Karalystė nepagrįstai varžė „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o laisvę nuo jo arešto Londone 2010 metų gruodžio 7 dieną“, – sakoma penktadienį paskelbtame JT darbo grupės pareiškime.

Penki nepriklausomi žmogaus teisių ekspertai, sudarantys šią darbo grupę, pažymėjo, kad J.Assange'o laisvės varžymas turi būti nutrauktas, jam turi būti užtikrintas fizinis neliečiamumas ir judėjimo laisvė bei garantuota jo teisė gauti kompensaciją.

J. Assange 'as jau ilgiau negu trejus metus slapstosi Ekvadoro ambasadoje Londono vakariniame rajone, vengdamas būti išduotas Švedijai, kuri jį įtaria išprievartavimu, nors aktyvistas tuos kaltinimus neigia.

Australas „WikiLeaks“ įkūrėjas baiminasi, kad jis galiausiai būtų išduotas Jungtinėms Valstijoms, norinčioms jį teisti dėl šimtų tūkstančių įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų nutekinimo.

2014 metų rugsėjį jis pateikė skundą prieš Švediją ir Britaniją JT darbo grupei dėl savavališko sulaikymo, teigdamas, kad trukdymas jam laisvai palikti ambasadą prilygsta neteisėtam kalinimui.

Britanija atmeta išvadas

Didžioji Britanija penktadienį atmetė Jungtinių Tautų darbo grupės dėl savavališko sulaikymo paskelbtas išvadas, kad vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjo J. Assange'o laisvė varžoma nepagrįstai, pareiškusi, kad jas užginčys.

„Tai nieko nekeičia. Kategoriškai atmetame bet kokius pareiškimus, kad Julianas Assange'as yra savavališko sulaikymo auka. Jungtinė Karalystė jau aiškiai pasakė Jungtinėms Tautoms, kad mes oficialiai užginčysime darbo grupės nuomonę“, – rašoma vyriausybės išplatintame pareiškime.

Švedija nesutinka

Švedija pareiškė nesutinkanti su Jungtinių Tautų komiteto penktadienį paskelbta išvada, kad trukdymas vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui (Džulianui Asandžui) išvykti iš Ekvadoro ambasados Londone, kurioje jis slapstosi jau kelerius metus, prilygsta „neteisėtam laisvės suvaržymui“.

„Vyriausybė nesutinka su įvertinimu, kurį pateikė Darbo grupės dauguma“, – sakoma Švedijos užsienio reikalų ministerijos laiške JT komisijai.

Ministerija pridūrė, kad JT darbo grupė neturi teisės „kištis į vis dar tiriamą bylą, už kurią atsakingos Švedijos valstybės institucijos“.

Tuo tarpu pranešta, kad per balsavimą JT darbo grupėje dėl savavališko sulaikymo vienas iš penkių jos narių nesutiko su daugumos pozicija dėl J.Assange'o atvejo. Toks nuomonių išsiskyrimas yra labai neįprastas.

JT žmogaus teisių biuro pareigūnas Christophe'as Peschoux (Kristofas Pesku) sakė, kad tas narys buvo ukrainietis Vladimiras Točilovskis.

Darbo grupės išvada buvo priimta trimis balsai prieš vieną, nes viena jos narė nusišalino nuo svarstymo, argumentuodama, kad ji, kaip ir J.Assange'as, turi Australijos pilietybę.

Darbo grupės išvadoje pažymima, kad J.Assange'o laisvės varžymas turi būti nutrauktas, jam turi būti užtikrintas fizinis neliečiamumas ir judėjimo laisvė bei garantuota jo teisė gauti kompensaciją.

Ragina nevaržyti laisvės

Tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) penktadienį paragino Didžiąją Britaniją ir Švediją „įgyvendinti“ Jungtinių Tautų darbo grupės paskelbtą nutarimą, kad jam turėtų būti leista netrukdomai palikti Ekvadoro ambasadą Londone, kur šis aktyvistas slapstosi nuo 2012 metų.

„Dabar Švedijai ir Jungtinei Karalystei tenka užduotis visiškai įgyvendinti tą nutartį“, – sakė J.Assange'as per tiesioginę vaizdo transliaciją iš ambasados pastato.