Viešojoje erdvėje pasigirsta sąmokslo teorijų, esą Ukrainoje numušto Malaizijos lėktuvo aukų kūnų identifikacija vyksta įtartinai lėtai, tačiau, pasirėmus teismo medicinos ekspertų išmanymu, o ne abejotinų šaltinių duomenimis, galima daryti priešingą išvadą.

Nepraėjus nė mėnesiui nuo tyrimo pradžios, jau buvo identifikuoti beveik pusės aukų palaikai, nors visų aukų atpažinimas galėtų užtrukti ir daugiau nei metus, pastebi Valstybinės  teismo medicinos tarnybos direktorius dr. Romas Raudys.

Anot LRT.lt pašnekovo, didžiajai daliai Malaizijos lėktuvo katastrofos aukų kūnų atpažinimui teks taikyti DNR tyrimo metodą, nes jie yra sumaitoti.

„Per metus mes atliekame apie 2 tūkst. DNR tyrimų. Keleivių MH17 buvo 298, tačiau tuose laukuose, kur nukrito lėktuvas, buvo renkami palaikų gabalėliai, sveriantys daugiau nei 5 g. Tai reiškia, kad iš tų žmonių palaikų ir jų liekanų, kiekvieno žmogaus kūnas gali tapti keliolika ar net keliasdešimčiai objektų. Todėl 298 reikėtų padauginti keliolika ar keliasdešimt kartų. Sakykime, kad tų tyrimo objektų išeina apie 3 tūkst. Taigi, mūsų pajėgumais tai pareikalautų maždaug pusantrų metų darbo“, – kalba R. Raudys.

Savo ruožtu Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos vedėja Rima Baranovienė pažymi, kad DNR tyrimas yra labai sudėtingas, vieno objekto tyrimas trunka mažiausiai penkias dienas.

„Nelaimės Ukrainoje atveju kūnai yra pažeisti, užkrėsti, užteršti svetima DNR, tad tyrimus gali tekti kartoti, tikslinti. Todėl ekspertų darbas gali užtrukti. Žinoma, tyrimo trukmė priklauso ir nuo to, kiek specialistų ją atlieka, kiek įrangos yra laboratorijoje. Pas mus paprastai tokius tyrimus atlieka du specialistai“, – sako R. Baranovienė.

Patikimiausio atpažinimo metodo taikyti visiems nepavyks

Pasak R. Raudžio, teismo medicinoje, siekiant atpažinti kūną, yra taikoma keletas metodų. Kuomet žmogaus kūnas nėra sudarkytas, artimieji jį gali atpažinti iš fotografijų arba tiesiogiai apžiūrėję kūną. Identifikaciją taip pat galima atlikti pagal dantų formulę.

„Senosiose Europos šalyse, pavyzdžiui, Skandinavijoje arba Vokietijoje, šis atpažinimo būdas yra plačiai taikomas. Vadinamosios panoraminės rentgenogramos yra išsaugomos sveikatos priežiūros įstaigose ir, tiriant mirusiojo kūną, vertinant dantų būklę, reikia jas sugretinti su turimais duomenimis. Nelaimės Ukrainoje atveju didžioji dalis tų kūnų yra neatpažįstamai pakitę, tuomet belieka pagrindinis atpažinimo metodas – DNR tyrimai. Tyrimą neabejotinai apsunkina ir tai, kad į nelaimės teritoriją tyrėjai buvo įleisti neišsyk, audiniai jau buvo pradėję irti“, – teigia R. Raudys.

Prieš dvi savaites „The Wall Street Journal“ skelbtais duomenimis, 100 Olandijos teismo medicinos ekspertų jau buvo atpažinę 127 Ukrainoje numušto Malaizijos lėktuvo aukų kūnų. Tyrėjai pirmiausia ėmėsi palyginti sveikais išlikusių kūnų identifikacijos. Ši buvo atlikta naudojant dantų formulės metodą bei tiriant aukų pirštų antspaudus.

Likusiuosius kūnus, kaip rašė „The Wall Street Journal“, stengiamasi atpažinti naudojant DNR tyrimo metodą. Ekspertams teks ištirti 527 kūno dalis. DNR tyrimas, kaip teigiama dienraštyje, nėra toks tikslus, kaip dantų formulės metodas ar pirštų antspaudai. Taigi, tikėtina, kad kai kurios iš katastrofos aukų liks neatpažintos.