Rusija skubiai kviečia susirinkti JT Saugumo Tarybai svarstyti padėties Ukrainoje

Rusija penktadienį šaukia skubų JT Saugumo Tarybos posėdį, kuriame siūloma aptarti „rimtą smurto eskalavimą Ukrainoje“ - šios šalies rytuose saugumo pajėgos susirėmė su promaskvietiškais separatistais.

Pasak diplomatų, šis posėdis, jau 13-tas Ukrainos klausimu nuo krizės pradžios, įvyks vėliau penktadienį.

B. Obama ir A. Merkel demonstruos vienybę konfrontacijoje su Rusija

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel rengiasi pademonstruoti transatlantinio bloko vienybę karingai nusiteikusios Maskvos atžvilgiu, nors tarptautinės bendrijos sankcijos atrodo menkai veikiančios Rusijos prezidento Vladimiro Putino poziciją dėl Ukrainos krizės.

Praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV ir Europos Sąjunga (ES) paskelbė naujas sankcijas Maskvai, A.Merkel penktadienį dalyvaus susitikime, darbiniuose pietuose ir bendroje spaudos konferencijoje su B.Obama.

Kanclerė atvyks į Baltuosius rūmus, sustiprinusi savo pozicijas po svarios pergalės rinkimuose praeitais metais, tačiau vis dar patirdama didelį spaudimą, kai Europa stengiasi laikytis griežtos linijos Rusijos atžvilgiu dėl Ukrainos krizės, tačiau tuo pat metu vengia pakenkti savo ekonominiams interesams.

Aštrėjant tai krizei, o Europos sostinėse didėjant nerimui, A.Merkel kalbėjosi su V.Putinu tikriausiai dažniau nei bet kuris kitas Europos lyderis. Dėl to JAV laiko kanclerę itin svarbiu ryšio kanalu su neprognozuojamu Rusijos vadovu, taip pat esmine veikėja pastangose įtikinti ES šalis per daug nesušvelninti sankcijų.

„Nekyla klausimų, kad padėtis Ukrainoje, nuolatinis Rusijos nesugebėjimas vykdyti savo įsipareigojimų pagal Ženevos sutartį bus šio pokalbio centre“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis), turėdamas omenyje prieš dvi savaites Šveicarijoje sudarytą keturšalį susitarimą, turėjusį sumažinti įtampą tarp prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje ir centrinės Kijevo vyriausybės.

JAV ir Vokietijos pareigūnai prieš B.Obamos ir A.Merkel susitikimą sakė, kad jų diskusijos tikriausiai bus sutelktos į klausimus, kaip Jungtinės Valstijos ir Europa galėtų koordinuoti griežtesnes sankcijas, įskaitant nukreiptas prieš platesnius Rusijos ekonomikos sektorius.

Tokių priemonių gali būti imtasi, jeigu Maskva toliau provokuos įtampą Ukrainoje – pavyzdžiui, siųsdama savo karines pajėgas į rytinę šalies dalį. Baltieji rūmai susirūpinę, kad dideli Europos ekonominiai interesai Rusijoje ir priklausomybė nuo tos šalies eksportuojamų energetikos išteklių gali atgrasyti ES šalis nuo griežtesnių sankcijų, galinčių pakenkti jų pačių ekonomikoms.

„A.Merkel patiria didžiulį spaudimą iš Vokietijos pramonės nekenkti jų interesams, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro Europos ekspertė Heather Conley (Heder Konli). – Ji pradėjo dėti tam politinius pamatus, nes tai reikalauja tam tikrų aukų.“

A.Merkel, kaip ir B.Obama, atmetė galimybę karinėmis priemonėmis atgrasyti V.Putiną nuo mėginimų atplėšti daugiau Ukrainos teritorijų.

JAV senatorius respublikonas Johnas McCainas (Džonas Makeinas), siūlęs B.Obamai apginkluoti Ukrainos vyriausybines pajėgas, sakė planuojantis per privatų pokalbį pasakyti A.Merkel, jog yra nepatenkintas, tačiau nenustebintas jos šalies nesugebėjimo vadovauti.

„Lyderiai yra valdomi Vokietijos pramonės komplekso, – aiškino J.McCainas ketvirtadienį. – Juos galėtų priimti ir į vyriausybę. Tai gėdinga.“

Per lyderių derybas taip pat bus kalbama apie stringančią ES ir JAV laisvosios prekybos sutartį – Transatlantinę prekybos ir investicijų partnerystę; bendras pastangas kovoje su klimato pokyčiais; pilietinį karą Sirijoje ir branduolines derybas su Iranu, sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Laura Magnuson (Lora Magnuson).

Tačiau Vokietijos lyderė taip pat gali išsakyti susirūpinimą dėl JAV vykdomų šnipinėjimo programų. Šis klausimas toliau kartina JAV ir Vokietijos santykius, nors B.Obama tikino, kad Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) liausis šnipinėti A.Merkel mobilųjį telefoną.

Ši problema kelia didelį pasipiktinimą Vokietijoje, bet A.Merkel stengėsi pabrėžti, jog nereikia puoselėti didelių vilčių, kad jos vizitas Amerikoje lems kokias nors naujas JAV vyriausybės pastangas apriboti savo sekimo veiklą Vokietijoje.

Dar vienas potencialus nesutarimų šaltinis – Vokietijos parlamento komisijos, tiriančios NSA šnipinėjimo problemą, ryžtas apklausti buvusį tos agentūros kontraktininką Edwardą Snowdeną (Edvardą Snoudeną).

Numatoma, kad A.Merkel vyriausybė pareikš nuomonę apie tuos planus maždaug tuo pačiu metu, kai vyks kanclerės vizitas Vašingtone.

Ketvirtadienį vienas įtakingas A.Merkel partijos įstatymų leidėjas leido suprasti, kad vyriausybė veikiausiai nepritars pasiūlymui leisti E.Snowdenui atvykti į Vokietiją.

Ukrainoje pagrobtų ESBO stebėtojų drama pasiekė kritinę stadiją, sako Vokietija

Pastangos išlaisvinti grupę tarptautinių stebėtojų, kuriuos Rytų Ukrainoje įkaitais laiko prorusiški separatistai, pasiekė lemiamą etapą, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).

Kalbėdamas su žurnalistais po derybų su Šveicarijos diplomatijos vadovu Didier Burkhalteriu (Didjė Burkhalteriu), F.-W.Steinmeieris sakė negalintis plačiau pakomentuoti pastangų išlaisvinti tuos vyrus, nes dabar yra „itin jautri stadija tebevykstančiose derybose“.

Griežtos neutraliteto politikos besilaikanti Šveicarija šiuo metu pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), kuri pasiuntė savo stebėtojus į Ukrainą prižiūrėti, kaip laikomasi praeitą mėnesį Ženevoje pasirašytos keturšalės taikos sutarties, kurią prorusiški sukilėliai atmetė.

Šveicarijos vyriausybė siekia padėti sumažinti įtampą Ukrainos krizėje, dėl kurios Vakarų šalių santykiai su Rusija pašlijo labiausiai nuo Šaltojo karo.

„Mūsų tikslas – besąlyginis įkaitų Slovjanske paleidimas“, – sakė D.Burkhalteris.

Praeitą penktadienį separatistų kontroliuojamame rytiniame Slovjansko mieste buvo pagrobti iš viso aštuoni ESBO stebėtojai, tarp jų – keturi Vokietijos piliečiai.

Sekmadienį vykusioje spaudos konferencijoje jie buvo įvardyti kaip „karo belaisviai“, o Vokietija pareiškė, kad ta konferencija buvo „atgrasus“ renginys.

Vienas iš ESBO stebėtojų - švedas, kuris, kaip teigiama, serga cukralige, buvo paleistas.

Sukilėliai taip pat sučiupo keturis ESBO atstovus ukrainiečius, tačiau nuo to laiko apie juos neturima jokių žinių.

Rusija ragina ESBO padėti sustabdyti puolimą rytų Ukrainoje

Rusija penktadienį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) padėti sustabdyti Ukrainos karinį puolimą rytiniame Slovjansko mieste, pranešė valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS.

„Susisiekėme su ESBO vadovybe dėl (Ukrainos) ginkluotųjų pajėgų puolimo ir pareikalavome, kad ji imtųsi žingsnių, siekiant sustabdyti šį baudžiamąjį reidą“, – agentūrai sakė Rusijos pasiuntinys prie ESBO Andrejus Kelinas.

Pasak jo, Maskva šiuos reikalavimus pateikė ESBO generaliniam sekretoriui Lamberto Zannierui (Lambertui Zanjerui) ir Šveicarijos užsienio reikalų ministrui Didier Burkhalteriui (Didjė Burkhalteriui), kurio šalis dabar pirmininkauja šiai organizacijai.

Rusija iš partnerės virsta veikiau priešininke, sako NATO vadovo pavaduotojas Vershbow

Jungtinės Valstijos ir kai kurios kitos NATO šalys Rusijos intervenciją Ukrainoje laiko esminiu posūkio tašku po Šaltojo karo, galbūt užbaigiančiu du dešimtmečius puoselėtas viltis, kad Maskva gali tapti ilgalaike partnere saugumo srityje.

NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexander'as Vershbow (Aleksandras Veršbau) ketvirtadienį pareiškė, jog Aljansas yra verčiamas žvelgti į Rusiją kaip į priešininkę dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos ir akivaizdžių pastangų toliau destabilizuoti padėtį rytų Ukrainoje.

A.Vershbow, buvęs JAV ambasadorius prie NATO, taip pat dirbęs Pentagone, sakė, kad pastarojo meto Rusijos intervencinė politika kelia „pragaištingų iššūkių“ pasaulinio saugumo sanklodai, nusistovėjusiai po Antrojo pasaulinio karo.

„Rusai ... iš esmės nuvertė daug stulpų tarptautinėje saugumo sistemoje, kuri mums tapo pažįstama ir patogi“, – sakė jis.

Išsivysčius Ukrainos krizei ir pašlijus NATO santykiams su Maskva, JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) penktadienį ketina pasakyti kalbą dėl Vakarų šalių aljanso ateities, taip pat pateiks minčių, kaip šis blokas galėtų išlikti aktualus.

Numatoma, kad Ch.Hagelis pareikš, jog krizė Ukrainoje yra „sutelkiantis momentas“, kuris turėtų būti išnaudotas, stiprinant NATO gynybos pajėgumus, sakė vienas pareigūnas, informuotas apie tos kalbos rengimą.

Savo kalboje Pentagono vadovas taip pat tikriausiai susies karinį ir ekonominį saugumą – tiek Europoje, tiek platesniame kontekste, sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, nes tos kalbos tekstas tebėra rengiamas.

Ketvirtadienį kalbėdamasis su žurnalistais A.Vershbow sakė, kad dabar Rusija turėtų būti laikoma veikiau NATO priešininke.

„Aišku, kad rusai paskelbė NATO (savo) priešininke, todėl mes turime pradėti žvelgti į Rusiją nebe kaip į partnerę, o veikiau priešininkę nei partnerę“, – aiškino jis.

„Vidurio Europoje aiškiai turime dvi skirtingas vizijas, kaip turėtų atrodyti Europos saugumas, – pridūrė A.Vershbow. – Toliau gintume Rusijos kaimynių suverenumą ir pasirinkimo laisvę, o Rusija aiškiai mėgina atkurti hegemoniją ir apriboti jų suverenumą, dangstydamasi rusiškojo pasaulio gynimu.“

Balandį NATO įšaldė bet kokį „praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą“ su Rusija, nors Maskva paliko veikti diplomatinę misiją prie Aljanso, įkurtą 1998 metais.

A.Vershbow sakė, kad prieš 65 metus įkurta NATO, anksčiau buvusi atsvara Sovietų Sąjungai, dabar svarsto naujas gynybos priemones, turinčias atgrasyti Maskvą nuo bet kokios agresijos prieš kaimynines NATO šalis, tokias kaip Baltijos šalys, kurios anksčiau buvo sovietinės respublikos.

„Norime būti tikri, kad galėtume labai greitai ateiti į pagalbą toms šalims, jeigu iškiltų bet kokia, netgi netiesioginė grėsmė“, – pabrėžė jis.

A.Vershbow nurodė, kad tarp NATO svarstomų potencialių žingsnių minimas daug gausesnių sąjungininkų kovinių pajėgų dislokavimas Rytų Europoje, kuris būtų nuolatinis arba rotacinis.

Jis pridūrė, kad kol kas tokios gynybinės priemonės būtų vykdomos nepažeidžiant NATO politinio įsipareigojimo, paskelbto 1997 metais, kai Aljansas užmezgė naujus ryšius su Maskva, siekdamas išsklaidyti Rusijos įniršį dėl bloko plėtros, įtraukiant į jį Lenkiją ir kitas šalis Rusijos periferijoje.

Tuo metu NATO pasižadėjo nedislokuoti branduolinių ginklų arba didelių kovinių pajėgų naujų narių teritorijose. Tuo tarpu Maskva pasižadėjo gerbti tų šalių teritorinį vientisumą.

Rusijos saugumo politikos ekspertas Simonas Saradzhyanas (Saimonas Saradžianas) sakė abejojantis, ar A.Vershbow poziciją, kad Rusija dabar yra Vakarų šalių aljanso priešininkė, palaikys kitos įtakingiausios NATO valstybės. Jis sakė abejojantis, ar tai galėtų padaryti Vokietija ir Prancūzija, palaikančios glaudžius ekonominius ir verslo ryšius su Rusija.

Jeigu NATO oficialiai paskelbtų Rusiją priešininke, Maskva tikriausiai imtųsi atsakomųjų veiksmų, nutraukdama bet kokį bendradarbiavimą – pavyzdžiui, leidimą gabenti karinę įrangą ir atsargas į Afganistaną ir iš jo, aiškino S.Saradzhyanas, dirbantis Harvardo universiteto Belfero mokslo ir tarptautinių reikalų centre.