Per Rusijos remiamą Sirijos vyriausybės puolimą rytinei, sukilėlių kontroliuojamai Alepo daliai atsiimti buvo paskelbta vienašališka „humanitarinė pauzė“, kad miestą galėtų palikti civiliai ir sukilėliai.

Tačiau nėra jokių ženklų, kad civiliai ar sukilėliai paisytų raginimų išvykti, o Damaskas ir Maskva apkaltino opozicijos kovotojus neleidžiant evakuotis.

Iš pradžių buvo nurodoma, kad paliaubos truks tik 11 valandų, bet Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu vėlai ketvirtadienį paskelbė, kad jos bus pratęstos „24 valandas“. Ne visai aišku, kada tiksliai paliaubos turėtų baigtis.

Rytinę Alepo miesto dalį, kurią sukilėliai užėmė 2012 metais, armija yra apsiautusi nuo liepos vidurio, o nuo rugsėjo 22-osios, kai buvo pradėtas puolimas visam Alepui atsiimti, šią miesto dalį nuožmiai bombardavo vyriausybė ir jos sąjungininkė Rusija.

Nuo puolimo pradžios jau žuvo beveik 500 žmonių, daugiau kaip ketvirtadalis jų – vaikai. Daugiau kaip 2 tūkst. civilių buvo sužeisti.

Aukų skaičiai sukėlė pasipiktinimą Vakaruose; Vašingtonas pareiškė, kad šie bombardavimai gali prilygti karo nusikaltimui.

Rusija paskelbė, kad nuo antradienio sustabdė aviacijos smūgius, o nuo ketvirtadienio vienašališkai nutraukė ugnį.

Tuo tarpu Sirijos armija paskelbė, kad atidaro aštuonis koridorius, kuriais iš miesto saugiai pasitraukti gali daugiau kaip 250 tūkst. civilių, įstrigusių sukilėlių rajonuose, bet kol kas šiuo pasiūlymu beveik niekas nepasinaudojo.

„Rytiniame rajone nėra jokio judėjimo koridoriais. Kol kas nematėme jokio gyventojų ar kovotojų judėjimo“, – sakė padėtį šalyje stebinčios organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ vadovas Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas).

JT atidėjo evakuacijas

AFP korespondentas vyriausybės kontroliuojamoje vienos perėjos Bustan Kasro rajone pusėje anksti penktadienį taip pat pranešė, kad jokio judėjimo nėra, ir pridūrė, kad ketvirtadienį ten perėjo tik aštuoni žmonės.

Sirijos valstybinė žiniasklaida apkaltino sukilėlius neleidžiant žmonėms išvykti iš opozicijos kontroliuojamos miesto dalies.

Jungtinės Tautos vylėsi pasinaudoti paliaubomis ir evakuoti iš miesto sužeistus žmones, taip pat – galbūt nuvežti pagalbos krovinius.

Ketvirtadienį JT humanitarinių operacijų vadovas Janas Egelandas sakė, kad Rusija, Sirijos vyriausybė ir sukilėliai davė leidimą vykdyti medicinines evakuacijas.

Tačiau penktadienį po pietų atstovas sakė, kad operacija buvo atidėta dėl susirūpinimo saugumu.

„Medicininės ligonių ir sužeistųjų evakuacijos, deja, šį rytą negalėjo prasidėti kaip planuota, nes nebuvo būtinų sąlygų“, – sakė atstovas Jensas Laerke (Jensas Lerkė).

Jokie pagalbos kroviniai į Alepą nepatenka nuo liepos 7 dienos ir maisto atsargos išseks iki spalio pabaigos, ketvirtadienį perspėjo JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas).

Sirijos opozicija kritikavo Jungtines Tautas dėl to, jog didesnis dėmesys yra skiriamas žmonių pasitraukimo sąlygoms, o ne pagalbos kroviniams, kad jie galėtų likti.

Sirijos nacionalinės koalicijos ir Laisvosios Sirijos armijos bendrame pareiškime sakoma, kad JT politika „yra naudinga (Basharo al) Assado (Bašaro Asado) režimo planams ištuštinti Alepą.“

Jame tvirtinama, kad JT tapo „įrankiu Rusijos rankose“.

,,Istorinio masto nusikaltimai“

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba penktadienį surengė specialų posėdį aptarti šiurpią situaciją karinių veiksmų nuniokotame Sirijos Alepo mieste.

JT žmogaus teisių vadovas Zeidas Ra'adas Al Husseinas (Zeidas Raadas Huseinas) pareikalavo nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų sustabdyti „istorinio masto nusikaltimai“ Alepe.

JT Žmogaus teisių tarybos posėdis buvo sušauktas Didžiosios Britanijos iniciatyva.

Posėdžio dalyviai sieks priimti rezoliuciją, smerkiančią šiurkščius pažeidimus Alepe, ypač sukilėlių kontroliuojamuose rytiniuose miesto rajonuose, kur Rusijos palaikomų Damasko režimo pajėgų brutalios apsiausties sąlygomis gyvena apie 250 tūkst. civilių.

„Apsiaustis ir Alepo rytinių rajonų bombardavimas nėra tiesiog tragedijos; tai taip pat yra istorinio masto nusikaltimai“, – sakė   JT žmogaus teisių vadovas.

Ilgiau nei penkerius metus trunkantį Sirijos pilietinį karą jis pavadino „karu svetimomis rankomis“ (angl. proxy war) ir paragino konflikto šalis atidėti į šalį savo taktinius manevrus.

JT Tyrimo komisijos Sirijai pirmininkas Paulo Pinheiro (Paulu Pinjeiru) pakartojo raginimą, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas imtųsi tirti pažeidimus šioje karo draskomoje šalyje.

Nors JT Žmogaus teisių tarybos rezoliucijos neturi privalomosios galios, manoma, kad Damasko režimo sąjungininkė Rusija trukdys priimti bet kokį rezoliucijos projektą, griežtai smerkiantį Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) vyriausybę.

Rezoliuciją bus bandoma priimti vėliau penktadienį.

Šio JT Žmogaus teisių tarybos neeilinio posėdžio sušaukimą taip pat palaikė Prancūzija, Vokietija, Jungtinės Valstijos, taip pat B.al Assado režimo regioninė priešininkė Turkija.