Krymas yra Ukraina, sako J. Kerry

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ketvirtadienį tvirtino, kad „Krymas yra Ukraina“, po to, kai promaskvietiški šio autonominio regiono parlamentarai balsavo už prisijungimą prie Rusijos.

„Krymas yra Ukrainos dalis. Krymas yra Ukraina. Mes remiame teritorinį Ukrainos vientisumą ir Ukrainos vyriausybę reikia įtraukti į bet kokį sprendimą“ dėl to, ar šis pusiasalis atsiskirs, sakė jis žurnalistams Romoje.

„Kaip suprantu, Ukrainos konstitucija reikalauja visos Ukrainos referendumo. Kiekviena Ukrainos dalis, visi ukrainiečiai turėtų būti referendumo dalis“, - sakė jis.

Jo komentarai pasirodė po to, kai JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) perspėjo, kad referendumas Kryme dėl prisijungimo prie Rusijos pažeistų Ukrainos suverenitetą ir tarptautinę teisę.

Tačiau J.Kerry sakė, kad Jungtinių Valstijų prioritetas yra „tęsti intensyvias diskusijas su abiem šalimis, kad būtų siekiama normalizuoti ir užbaigti šią krizę“.

Nors JAV „laikysis žodžio“ dėl jau įvestų sankcijų, tokių kaip vizų draudimai ir turto, priklausančio tiems, kas laikomi suvaidinusiais vaidmenį destabilizuojant Ukrainą, įšaldymas, „artimiausiomis valandomis ir dienomis“ bus akcentuojamas dialogas, kuris galėtų nuvesti prie situacijos deeskalavimo.

„Nors pasiliekame teisę žengti žingsnius toliau nei tie dalykai, kurie buvo paskelbti šiandien, mes norime, jog prezidentas (Vladimiras) Putinas ir Rusija, ir visi suprastų, kad mes teikiame pirmenybę grįžimui į normalias vėžes“, - sakė jis.
J.Kerry kalbėjo po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu tarptautinio susitikimo Romoje dėl Libijos užkulisiuose.

Rusijos naujienų agentūros po derybų citavo S.Lavrovo žodžius, kad kol kas nėra Maskvos ir Vašingtono sutarimo dėl Ukrainos, bet jis informuosiąs prezidentą V.Putiną apie J.Kerry pasiūlytus „konkrečius galimus žingsnius“.

B.Obama: Krymo referendumas pažeistų tarptautinę teisę

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį perspėjo, kad referendumas dėl Krymo jungimosi prie Rusijos pažeistų Ukrainos konstituciją ir tarptautinę teisę.

Prezidentas kalbėjo praėjus kelioms valandoms nuo JAV sprendimo taikyti sankcijas, draudžiančias išduoti vizas kai kuriems Rusijos pareigūnams.

„Pasiūlytas referendumas dėl Krymo ateities pažeistų Ukrainos konstituciją, pažeistų ir tarptautinę teisę“, - sakė B.Obama žurnalistams Baltuosiuose rūmuose.

„Bet kurioje diskusijoje apie Ukrainos ateitį privalo dalyvauti teisėta Ukrainos vyriausybė“, - pabrėžė jis.

Krymo Aukščiausioji Taryba liaudies valia priėmė sprendimą jungtis prie Rusijos, pareiškė S.Aksionovas

Krymo Aukščiausiosios Tarybos sprendimą prijungti Krymo autonomiją prie Rusijos padiktavo rinkėjų valia, pareiškė Krymo Ministrų Tarybos pirmininkas Sergejus Aksionovas.

„Mūsų deputatai pakluso rinkėjų valiai. Deputatai bendravo su jais ir savo sprendimais išreiškė jų valią“, – sakė premjeras žurnalistams ketvirtadienį vakare.

Pasak S.Aksionovo, Krymo autonomija tęsią valdžios struktūros formavimą, pavyzdžiui, jau priimtas sprendimas sukurti Krymo gynybos ministeriją.

Apie Užsienio reikalų ministeriją jis ketino pranešti vėliau – pasitaręs su Krymo parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu Rusijoje.

S.Aksionovo nuomone, sprendimas Krymui jungtis prie Rusijos nesukels neramumų tarp pusiasalio gyventojų. „Nemanau, kad bus neramumų, nes atliekame atitinkamą darbą šia kryptimi“, – pažymėjo jis.

„Esu įsitikinęs, kad mes susitarsime su Krymo totoriais. Tarp jų – daugybė protingų žmonių“. Kompromisas būtinai bus rastas, įsitikinęs S.Aksionovas.

Krymo premjeras sakė esąs nustebęs dėl JAV ir ES planuojamų sankcijų Krymo ir Rusijos pareigūnams dėl padėties Ukrainoje ir Kryme.. „Aš nesuprantu, už ką (būtina skelbti sankcijas). Nuo kada kažkas taikys sankcijas žmonėms kurie renkasi savo ateitį?“ – pažymėjo S.Aksionovas.

Ukrainoje pradėta Krymo parlamento paleidimo procedūra

Ukrainos parlamentas pradėjo procedūrą dėl Krymo regiono asamblėjos paleidimo, kai Krymas pasiprašė Rusijos priimti į Rusijos Federaciją, pranešė laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas.

„Aukščiausioji Rada pradės procedūrą dėl paleidimo, – pasakė O.Turčynovas ketvirtadienį vakare, praėjus kelioms valandoms nuo Krymo Aukščiausiosios Tarybos sprendimo siekti Rusijos Federacijos pavaldumo. – Mes apginsime Ukrainos teritorijos neliečiamybę“.

Jis taip pat pareiškė sustabdęs Kryno parlamento sprendimą dėl referendumo, kuriuo siekiama prijungti Krymą prie Rusijos.

„Krymo Aukščiausioji Taryba, kurią visiškai kontroliuoja Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariškiai, priėmė neteisėtą sprendimą surengti referendumą su klausimu: „Ar esate jūs už Krymo stojimą į Rusijos Federaciją?“ Šis sprendimas yra nelegetimus ir niekinis. Sprendimas prieštarauja ukrainiečių valiai ir autonomijoje gyvenančių piliečių interesams“, – pabrėžė O.Turčynovas.

NATO ragina Rusiją patraukti  karius iš Krymo ir žada ginti Ukrainą

NATO ketvirtadienį paragino Rusiją sugrąžinti savo kariuomenę į Ukrainos Krymo pusiasalyje esančias bazes ir pareiškė, kad ji palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą akistatoje su didžiausia grėsme Europos saugumui nuo Šaltojo karo laikų.

„Ukraina yra patikima ir sena NATO partnerė. Šiuo sunkiu metu NATO palaiko Ukrainą, palaiko Ukrainos suverenumą, vientisumą ir pagrindinius tarptautinės teisės principus“, – sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

Ukrainos krizė paaštrėjo ketvirtadienį, kai Rusijos pajėgų kontroliuojamo Krymo parlamentas nusprendė jungtis prie Rusijos.

„Ši krizė liečia ne tik Ukrainą, ši krizė turi rimtą poveikį saugumui ir stabilumui visame euroatlantiniame regione. Mes akivaizdžiai susiduriame su didžiausia grėsme Europos saugumui po Šaltojo karo pabaigos“, – kalbėjo A.F.Rasmussenas.

„Svarbiausia, mes raginame Rusiją prisiminti savo tarptautinius įsipareigojimus ir nutraukti karinę eskalaciją Kryme. Mes raginame Rusiją sugrąžinti savo pajėgas į bazes ir susilaikyti nuo bet kokio kišimosi kur nors kitur Ukrainoje“, – sakė jis.

Ukrainos premjeras: Krymo parlamento sprendimas yra „neteisėtas“

Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienį „neteisėtu“ pavadino Krymo regiono parlamento priimtą prašymą prijungti jį prie Rusijos.

„Tai yra neteisėtas sprendimas“, – sakė A.Jaceniukas žurnalistams po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, surengusiais neeilinį susitikimą dėl krizės Ukrainoje.

„Mes raginame Rusijos vyriausybę nepalaikyti tų, kurie pasisako už separatizmą“, – pridūrė jis.

Krymo proruskiški įstatymų leidėjai tokį prašymą pateikė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Jie pažadėjo kovo 16 dieną surengti referendumą dėl Krymo prisijungimo, rusų pajėgoms toliau kontroliuojant šį Juodosios jūros pusiasalį.

Referendumo data buvo paankstinta, perkeliant jį iš kovo 30 dienos. Rinkėjai taip pat turės atsakyti į klausimą, ar nori sugrąžinti 1992 metų konstituciją, suteikusią regionui didžiulę autonomiją.

„Krymas yra ir bus neatskiriama Ukrainos dalis, – sakė A.Jaceniukas. – Tas vadinamasis referendumas visai neturi teisinio pagrindo“.

Premjeras taip pat sakė, kad labai nuoširdžiai atvirai pasikalbėjo su ES lyderiais, kurie pabrėžė būtinybę rasti taikią politinę išeitį iš krizės, kuri prasidėjo lapkričio mėnesį, kai prorusiškasis buvęs šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius atmetė ES asociacijos sutartį, spaudžiamas Maskvos.

Kijevas buvo jau pasiruošęs pasirašyti šiuos dokumentus, kurie leistų Ukrainai užmegzti artimesnius ryšius su ES.

„Ukrainos vyriausybė yra pasiryžusi pasirašyti (ES) asociacijos sutartį..., esame pasiruošę (tai padaryti) kuo greičiau“, – sakė jis.

A.Jaceniukas taip pat paragino Rusiją gerbti savo tarptautinius įsipareigojimus Ukrainai, numatytus 1994 metų sutartyje, kurią taip pat pasirašė JAV ir Britanija.

„Mes esame pasiruošę bendradarbiauti, bet nesame pasiruošę pasiduoti ir būti Rusijos pavaldiniais“, – sakė jis.

V.Putinas stato „naują bauginimų, karinės agresijos sieną“, kalbėjo A.Jaceniukas, ragindamas Rusijos vadovą šią sieną nuversti ir „kurti naujus santykius“.

Premjeras sakė, kad Ukraina neatsakė į Rusijos provokacijas ir visų pirmą nori išspręsti problemą taikiu keliu.

„Užsienio pajėgų karinės intervencijos tolesnio plitimo į Ukrainos teritoriją atveju Ukrainos vyriausybė ir Ukrainos kariuomenė veiks pagal konstituciją ir įstatymus“, – sakė A.Jaceniukas Briuselyje.

„Esame pasirengę ginti savo šalį“, – kalbėjo jis.

Jokio karinio varianto

Vėliau susitikęs su NATO vadovu Andersu Foghu Rasmussenu (Andersu Fouhu Rasmusenu), A.Jaceniukas palankiai įvertino Šiaurės aljanso sprendimą stiprinti ryšius ir pajėgumus.

Tačiau, anot jo, „akivaizdu, kad karinis variantas nepriimtinas“.

„Akivaizdu, kad Rusija turi pirmoji žengti žingsnį atgal“ ir atšaukti karius į kareivines Kryme, sakė A.Jaceniukas.

Ukraina 1997 metais formalizavo savo ryšius su NATO, ir 2008 metais jai buvo pasiūlyta narystė NATO, bet vėliau V.Janukovyčius šios galimybės atsisakė.

Paklaustas, ar Kijevas vėl nesieks NATO narystės, A.Jaceniukas atsakė: „Tai ne mūsų radare“.

ES lyderiai tęsia derybas, išsiskyrus nuomonėms, kaip toli galima nueiti su sankcijomis Maskvai dėl pastarosios veiksmų Ukrainoje.

Kai kurios šalys, kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija norėtų stipriai perspėti Rusiją, kad ši turi keisti savo kursą į priešingą, bet kol kas nenorėtų skelbti baudžiamųjų sankcijų.

Kitos, kaip Lietuva ir Lenkija, siekia gerokai griežtesnės laikysenos skelbiant sankcijas.

ESBO patvirtino, kad stebėtojai nebuvo įleisti į Krymą

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ketvirtadienį patvirtino, kad jos kariniams stebėtojams nebuvo leista patekti į Ukrainos Krymo pusiasalį.

„Galime patvirtinti, kad kariniams tikrintojams/stebėtojams tikrai nebuvo leista patekti į Krymo teritoriją“, – pranešė ESBO atstovė Nataša Rajakovič.

„Jie grįžta (į Ukrainos pietinį Chersono miestą), kur surengs susitikimą ir priims sprendimą dėl kitų veiksmų“, – sakoma N.Rajakovič elektroniniame laiške.

Anksčiau vienas Vakarų diplomatinis šaltinis naujienų agentūrai AFP pranešė, kad ginkluoti vyrai sutrukdė keturioms dešimtims karinių stebėtojų iš ESBO ketvirtadienį patekti į Krymą, kur jie turi vykdyti stebėjimo misiją.

„Jie įstrigo, tačiau nesirengia grįžti. Jų neįleido dvi grupės ginkluotų vyrų – labai profesionalių, puikiai parengtų“, – sakė šaltinis.

Pasak pranešimo, tai įvyko maždaug 11 val. Grinvičo laiku. Ginkluoti asmenys stebėtojams paaiškino, kad „jiems buvo liepta neįsileisti grupės, tačiau jie nežino, ar būtent šitos grupės“.

Beginklių stebėtojų misija – sumažinti įtampą Kryme, kurį nuo savaitgalio kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Ukraina ginsis, jeigu Rusija plės savo karinę intervenciją, sako premjeras

Ukrainos ginkluotosios pajėgos imsis veiksmų, jeigu Rusija plės savo intervenciją toliau į Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas spaudos konferencijoje.

„Užsienio pajėgų karinės intervencijos tolesnio plitimo į Ukrainos teritoriją atveju Ukrainos vyriausybė ir Ukrainos kariuomenė veiks pagal konstituciją ir įstatymus“, – sakė A.Jaceniukas Briuselyje.

„Esame pasirengę ginti savo šalį“, – kalbėjo jis.

Ukrainos pajėgos kol kas nedavė atsako Krymo pusiasalį užėmusioms Rusijos pajėgoms. Tačiau padėtis gali pasikeisti, jeigu Rusijos intervencija plėsis, sakė premjeras.

A.Jaceniukas atvyko į Briuselį aptarti Ukrainos krizės su 28 ES šalių lyderiais. Jis sakė, kad derybose su ES vadovais aptartos tik politinės ir taikios konflikto sprendimo priemonės.

Ukraina pasirengusi kuo greičiau pasirašyti ES asociacijos sutartį

Ukraina pasirengusi kuo greičiau pasirašyti su Europos Sąjunga Asociacijos sutartį, kurią ankstesniam prezidentui Viktorui Janukovyčiui nesutikus pasirašyti, kilo politinė krizė, sakė ketvirtadienį laikinasis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

„Ukrainos vyriausybė yra apsisprendusi pasirašyti (ES) asociacijos sutartį..., mes pasirengę (tai padaryti) kuo greičiau“, – pažymėjo jis po susitikimo su ES lyderiais skubiai sušauktame posėdyje Briuselyje.

Krymo valdžia dirba jausdama įremtą ginklą, sako Ukrainos lyderis

Prorusiška valdžia Ukrainos Krymo regione yra neteisėta ir dirba su įremtu ginklu, ketvirtadienį sakė Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas.

„Valdžia Kryme yra visiškai neteisėta, ir parlamentas, ir vyriausybė. Jie yra priversti dirbti jausdami įremtą ginklą ir visus jų sprendimus diktuoja baimė, ir jie yra neteisėti“, - O.Turčynovo žodžius citavo atstovė.

Pasak jos, O.Turčynovas vėliau ketvirtadienį paskelbs pareiškimą dėl Krymo, kurio parlamentas ketvirtadienį nusprendė prisijungti prie Rusijos Federacijos.

Kryme suimtos dvi protestavusios „Femen“ aktyvistės

Krymo regiono sostinėje Simferopolyje ketvirtadienį buvo suimtos dvi moterų judėjimo „Femen“ aktyvistės, kurios prie parlamento pastato protestavo apsinuoginusios krūtines prieš Rusijos intervenciją į Ukrainą.

Vieną iš protesto akcijos dalyvių policija sulaikė po kelių sekundžių, o antra ėmė bėgioti aplinkui, šaukdama „Stop Putino karui!“. Šie žodžiai buvo užrašyti ir ant jos krūtinės.

Vėliau pareigūnams pavyko sulaikyti antrą protestuotoją ir įsodinti į saugumo pajėgų furgoną. Kai kurie šią akciją stebėję žmonės rėkė: „Prostitutės!“.

Kol kas šių dviejų moterų tautybės neskelbiamos.

Rusijos pajėgoms kontroliuojant Krymo pusiasalį, regiono parlamentas ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl regiono prisijungimo prie Rusijos vyks kovo 16 dieną.

Ginkluoti vyrai neįleidžia ESBO stebėtojų į Krymą, praneša diplomatinis šaltinis

Ginkluoti vyrai sutrukdė keturioms dešimtims karinių stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ketvirtadienį patekti į Krymą, kur jie turi vykdyti stebėjimo misiją, naujienų agentūrai AFP pranešė diplomatinis šaltinis.

„Jie įstrigo, tačiau nesirengia grįžti. Jų neįleido dvi grupės ginkluotų vyrų – labai profesionalių, puikiai parengtų“, – sakė šaltinis.

Rusijos parlamentas Krymo prašymą dėl prisijungimo nagrinės po referendumo

Krymo prašymą leisti prisijungti prie Rusijos Federacijos parlamentas Maskvoje svarstys tik po tame Ukrainos autonominiame regione planuojamo surengti referendumo, ketvirtadienį sakė vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas.

Pasak Rusijos parlamento žemųjų rūmų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio, visos Valstybės Dūmos frakcijos pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą, tačiau supranta Krymo žmonių teisę kelti bet kokius jiems aktualius klausimus.

„Mes, visos Valstybės Dūmos frakcijos, šiandien pasisakome už Ukrainos teritorinio vientisumo išsaugojimą, tačiau tuo pačiu suprantame Krymo žmonių teisę kelti klausimus, kuriuos, kaip jiems atrodo, galima pateikti referendumui“, – pridūrė jis.

„Kovo 16-ąją vyksiantis referendumas galutinai perteiks mums Krymo autonominės respublikos gyventojų kolektyvinę poziciją. Tuomet, remdamiesi ta poziciją, spręsime savo poziciją – Valstybės Dūmos, Rusijos Federacijos poziciją“, – aiškino L.Sluckis.

Krymo valdžia žada perimti regione esančias Ukrainos valstybines įmones

Visos Ukrainos valstybinės įmonės, esančios Kryme, bus nacionalizuotos, ketvirtadienį pareiškė šio autonominio regiono premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas, kai vietos parlamentas priėmė nutarimą, kad Krymas turi būti prijungtas prie Rusijos.

„Visos Ukrainos valstybinės įmonės bus nacionalizuotos ir taps Krymo autonomijos nuosavybe“, – sakė jis.

R.Temirgalijevas pridūrė, kad visų privačių bendrovių turtas, įskaitant žemės valdas, nekilnojamąjį turtą ir įmones, bus iš naujo įregistruotas pagal Rusijos įstatymus.

Krymo prisijungimą prie Rusijos galima įforminti per kelias dienas, sako Federacijos Tarybos narys

Klausimas dėl Krymo autonominės respublikos (KAR) prisijungimo prie Rusijos po referendumo gali būti išspręstas per kelias dienas, mano Rusijos Federacijos Taryboje.

„Jeigu referendume absoliuti dauguma piliečių pasakys „taip“ prisijungimui prie RF ir bus gautas atitinkamas kreipimasis į Rusijos prezidentą, tuomet šis klausimas (dėl prisijungimo) galėtų būti išspręstas labai greitai – per 3-5 dienas“, – agentūrai „Interfax“ sakė senatorius Anatolijus Lyskovas, kuris yra Federacijos Tarybos Konstitucinių įstatymų ir teisės reikalų komiteto narys.

Tuo pat metu jis pabrėžė, kad referendumas yra vienintelis legitimus būdas žmonės pareikšti savo valią. „Ir jei dauguma Krymo žmonių pasisakys už 1992 metų Konstitucijos priėmimą ir prisijungimą prie Rusijos, šis sprendimas bus teisėtas, ir tarptautinė bendrija neturės jokio pagrindo nepripažinti jo legitimiu“, – pabrėžė A.Lyskovas.

Pasak senatoriaus, po to, kai bus gautas Krymo vadovybės kreipimasis dėl prisijungimo prie Rusijos, pirmiausiai į posėdžius turės susirinkti Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba.

Tuo pat metu, pasak jo, reikės išspręsti klausimą dėl Krymo statuso Rusijos Federacijos sudėtyje.

„Galbūt Krymas ir išsaugos autonomijos statusą RF sudėtyje, tačiau reikalas tas, kad Rusijos Federacijoje nėra autonominių respublikų ir Konstitucija tokio statuso nenumato. Na, tai bus svarstoma ir sprendžiama įstatymų leidybos lygiu“, – sakė senatorius.

Krymo valdžia deklaruoja pasirengimą prisijungti prie rublio zonos

Krymas pasirengęs savo teritorijoje įvesti Rusijos rublį, pareiškė šios autonominės teritorijos premjero pirmasis pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Simferopolyje jis pažymėjo, kad jeigu Maskva sutiks su Krymo prijungimu prie Rusijos, tai Krymas „pasirengęs įvesti rublio zoną“.

R.Temirgalijevas pabrėžė, kad Krymo valdžia „visiškai įvykdė savo įsipareigojimus gyventojams dėl socialinių išmokų“.

„Dar užvakar įvykdėme visas socialines išmokas, tarp jų – atlyginimų ir pensijų išmokėjimą“, - pridūrė jis.

Krymo parlamento sprendimas – neteisėtas, sako L.Linkevičiaus

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Krymo parlamento ketvirtadienį paskelbtas prašymas prisijungti prie Rusijos prieštarauja tarptautinei teisei ir Ukrainos Konstitucijai, todėl į jį neturėtų būti reaguojama.

"Šitas sprendimas prieštarauja tarptautinei teisei ir Ukrainos Konstitucijai. Jis įneša dar didesnę betvarkę ir sąmyšį į situaciją. Vertinu labai neigiamai. Tikiuosi, kad į tą sprendimą nebus reaguojama", - BNS sakė ministras.

Paklaustas apie istorines paraleles, L.Linkevičius paminėjo 2008 metų karą Gruzijoje ir 1938 metų Miuncheno susitarimą, kai nuolaidžiaujantys Vakarai leido nacių Vokietijai užgrobti Čekoslovakijos teritoriją.

"Prisimename 2008 metų karą Gruzijoje, galime prisiminti ir 1938 metų Miuncheną. Paralelių yra daug. Bet gal tikėkime, kad XXI amžiuje tokie dalykai neturėtų vykti Europoje", - sakė ministras.

Promaskvietiški Krymo parlamentarai ketvirtadienį kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną dėl prijungimo prie Rusijos ir žada kovo 16 dieną surengti referendumą.

Dauguma Krymo gyventojų yra rusai, tačiau daugiau nei trečdalį sudaro ukrainiečiai ir totoriai. Regioną dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos, jos įvestos netrukus po to, kai valdžią Ukrainoje perėmė provakarietiška vyriausybė.

Krymo parlamento sprendimas prisijungti prie Rusijos yra galiojantis, teigia vietos vyriausybė

Krymo parlamento sprendimas dėl šio autonominio Ukrainos regiono prisijungimo prie Rusijos Federacijos jau galioja, tad regione tebesančios Ukrainos ginkluotosios pajėgos bus laikomos okupacinėmis ir verčiamos pasiduoti arba išvykti iš šios teritorijos, pareiškė šio Rusijos kontroliuojamo regiono vicepremjeras Rustamas Temirgalijevas.

„Vienintelės teisėtos ginkluotosios pajėgos Kryme yra Rusijos ginkluotosios pajėgos“, – sakė jis.

„Bet kurios trečiosios šalies ginkluotosios pajėgos yra okupacinės. Ukrainos pajėgos turi pasirinkti: sudėti ginklus, pasitraukti iš postų, priimti Rusijos pilietybę ir stoti į Rusijos armiją. Jeigu jos nesutinka, mes esame pasirengę suteikti joms saugų išėjimą iš Krymo teritorijos į jų tėvynę Ukrainą“, – nurodė R.Temirgalijevas.

Anksčiau per spaudos konferenciją regiono sostinėje Simferopolyje jis sakė, kad Krymo „Aukščiausiosios Rados nutarimas įsigalioja nuo juo priėmimo momento“, o planuojamas referendumas reikalingas tik jo patvirtinimui.

R.Temirgalijevas taip pat prognozavo, kad Rusija veikiausiai sutiks, kad Krymas taptų jos dalimi.

„Esu įsitikinęs, jog Rusijos Federacija priims Krymo pasiūlymą, ir Krymas taps Rusijos Federacijos nariu“, – sakė jis.

Pareigūnas pridūrė, kad Krymui prisijungus prie Rusijos, vietos vyriausybė bendradarbiaus su Ukraina regionų lygiu.

Krymas atviras ESBO stebėtojams, turintiems mandatą, teigia vietos valdžia

Krymo valdžia neprieštarauja, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai prižiūrėtų šiame autonominiame Ukrainos regione planuojamą surengti referendumą dėl galimo prisijungimo prie Rusijos, ketvirtadienį pareiškė vietos premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas.

„Esame atviri ir sveikiname visų tarptautinių stebėtojų dalyvavimą – su sąlyga, kad jie turės atitinkamą mandatą“, – jis sakė regiono sostinėje Simferopolyje vykusioje spaudos konferencijoje.

Kaip pranešama, 40 neginkluotų ESBO karinių stebėtojų grupė vyksta iš Odesos į Krymą.

Anksčiau ketvirtadienį Krymo parlamentas triuškinama balsų dauguma priėmė nutarimą, kad šis pusiasalis turi tapti Rusijos Federacijos dalimi ir paskelbė, kad referendumas dėl šio klausimo bus surengtas kovo 16 dieną.

Per posėdį, kuris vyko už uždarų durų, buvo nutarta, kad per referendumą Krymo regione, įskaitant Sevastopolio miestą, būtų pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos Federaciją su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

V. Putinas sušaukė Rusijos saugumo tarybos posėdį Krymo klausimui aptarti

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per šalies Saugumo tarybos posėdį aptarė Ukrainos klausimą, įskaitant Krymo parlamento prašymą leisti šiam regionui prisijungti prie Rusijos Federacijos.

Tai naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Prezidentas sušaukė neplanuotą Saugumo tarybos posėdį aptarti situaciją Ukrainoje, įskaitant ketvirtadienį Krymo Aukščiausiosios Rados priimtą sprendimą prašyti V.Putino leisti regionui prisijungti prie Rusijos, sakė D.Peskovas, kurį citavo naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Kremliaus atstovas spaudai daugiau detalių apie posėdį nepateikė.

Rusijos saugumo tarybai taip pat priklauso ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovas Aleksandras Bortnikovas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos direktorius Michailas Fradkovas, gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas.

Krymo parlamentas ketvirtadienį nubalsavo už tai, kad būtų kreiptasi į Rusijos prezidentą ir parlamentą su prašymu dėl šio Ukrainai priklausančio Juodosios jūros regiono prisijungimo prie Rusijos Federacijos.

Klausimas dėl prisijungimo prie Rusijos taip pat bus pateiktas referendumui, kuris Kryme vyks kovo 16 dieną.

Krymas yra Ukrainos autonominė respublika, kurią dabar de facto kontroliuoja rusų pajėgos.

Ukrainos valdžia sako esanti pasirengusi svarstyti klausimą dėl didesnės Krymo autonomijos

Ukrainos vyriausybė išreiškė pasirengimą svarstyti klausimą dėl Krymo autonomijos išplėtimo, pranešė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisarė mažumų klausimais Astrid Thors (Astrid Tors).

„Mes bendravome su Ukrainos vyriausybės atstovais Kijeve, ir Ukrainos vyriausybė išreiškė pasirengimą išnagrinėti klausimą dėl didesnės Krymo autonomijos“, – sakė ji ketvirtadienį per spaudos konferenciją Kijeve.

Tuo pat metu, pasak ESBO komisarės, Ukrainos valdžia išreiškė susirūpinimą dėl neteisėtų Krymo Aukščiausiosios Rados sprendimų.

„Dėl šios priežasties mes matome, kad esama priežasčių ir būtinybės visas šalis įtraukti į derybas“, – sakė A.Thors.

Krymo planuojamas referendumas – neteisėtas, sako Ukrainos ministras

Ukrainos ekonomikos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad referendumas dėl Krymo statuso, kurį planuoja surengti to autonominio regiono naujieji prorusiški lyderiai, būtų neteisėtas.

„Mano pozicija – jog tas referendumas prieštarauja konstitucijai“, – ministras Pavlo Šeremeta sakė žurnalistams sostinėje Kijeve, atkartodamas vyriausybės poziciją, kai Krymo parlamentas nubalsavo surengti referendumą po dviejų savaičių – kovo 16 dieną.

Krymo regiono parlamento pirmininko pavaduotojas sakė, kad per referendumą dalyvių bus klausiama, ar jie nori, kad Krymas taptų Rusijos Federacijos dalimi, ar liktų Ukrainos teritorija, tačiau su platesne autonomija.

Krymo parlamentas balsavo už regiono prisijungimą prie Rusijos

Ukrainos autonominio Krymo regiono parlamentas ketvirtadienį pritarė pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, o vietos vyriausybė planuoja surengti dėl šio klausimo referendumą kovo 16 dieną, pranešė žiniasklaida

„Krymo parlamentas priėmė pasiūlymą, kad Krymas turi prisijungti prie Rusijos. Jis paprašė Rusijos prezidento ir parlamento apsvarstyti šį prašymą“, – parlamento valdybos narys Grigorijus Jofė sakė naujienų agentūrai AFP.

Krymo autonominės respublikos Aukščiausioji Rada nutarė „Prisijungti prie Rusijos Federacijos kaip Rusijos Federacijos subjektas“, sakoma dokumento tekste, cituojamame naujienų agentūros „Interfax“.

Parlamento spaudos tarnyba nurodė, kad už šį nutarimą nubalsavo 78 deputatai, o aštuoni susilaikė.

Per posėdį, kuris vyko už uždarų durų, taip pat buvo nutarta, kad šių metų kovo 16 dieną turi būti surengtas referendumas Krymo regione, įskaitant Sevastopolio miestą, kuriame būtų pateikti du alternatyvūs klausimai: „Ar palaikote Krymo pakartotinį prisijungimą prie Rusijos Federaciją su Rusijos Federacijos subjekto teisėmis?“ ir „Ar palaikote 1992 metų Krymo Respublikos konstitucijos atkūrimą ir Krymo, kaip Ukrainos dalies, statusą?“

Dokumente sakoma, kad klausimas, už kurį nubalsuos referendumo dalyvių dauguma, bus laikomas tiesioginiu Krymo gyventojų valios pareiškimu.

„Tai mūsų atsakas į betvarkę ir įstatymų nesilaikymą Kijeve, – ketvirtadienį sakė Krymo Aukščiausiosios Rados narys Sergejus Šuvainikovas. – Mes patys spręsime savo ateitį.“

Referendumo balsalapiai bus išspausdinti rusų, ukrainiečių ir totorių kalbomis.

Įtakingas Rusijos parlamento narys Sergejus Mironovas sakė užregistravęs teisės akto projektą, pagal kurį Krymo prisijungimo prie Rusijos procedūra būtų supaprastinta. Pasak jo tas įstatymas gali būti priimtas jau kitą savaitę, pranešė valstybinė naujienų agentūra ITAR-TASS.

Anksčiau planuota, kad Krymo referendumas vyks kovo 30 dieną, taip pat ketinta užduoti klausimą tik dėl regiono autonomijos statuso, nepaliekant Ukrainos sudėties.

Pastarosiomis dienomis Krymą faktiškai užėmė Rusijos pajėgos, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris pabėgo į Rusiją.

Krymo naujasis lyderis anksčiau sakė, kad 11 tūkst. prorusiškų pajėgų narių dabar kontroliuoja visus kelius į šį Juodosios jūros pusiasalį ir užblokavo visas Ukrainos kariuomenės bazes, kurios dar nepasidavė.

Kryme bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas. Šis pusiasalis buvo Rusijos teritorija nuo XVIII amžiaus pabaigos, kol Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas perdavė jį kaip „dovaną“ Ukrainai 1954 metais.

Tuomet tas sprendimas neturėjo beveik jokios reikšmės, nes tiek Ukraina, tiek Rusija buvo Sovietų Sąjungos respublikos.

Naujojo Krymo valdžios nutarimo Ukrainos centrinė vyriausybė kol kas nekomentavo. Tačiau trečiadienį Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad Krymas visada liks Ukrainos dalimi.

Regiono sostinėje Simferopolyje apie 50 žmonių ketvirtadienio rytą surengė demonstraciją prie vietos parlamento pastato, mojuodami Rusijos ir Krymo vėliavomis. Tarp jų laikomų plakatų vienas buvo su užrašu „Rusija, gelbėk mus nuo genocido.“

„Esame pavargę nuo revoliucijų, maidanų ir konfliktų – norime taikiai gyventi Rusijoje, – sakė 35 metų Igoris Urbanskis. – Tik Rusija gali mums užtikrinti taikų gyvenimą.“

Maidanu vadinama centrinė Kijevo aikštė, kur dešimtys tūkstančių žmonių kelis pastaruosius mėnesius audringai protestavo prieš Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymą. Praeitą mėnesį šis lyderis buvo nuverstas ir pabėgo į Rusiją.

Tačiau ne visi Simferopolio gyventojai pritarė įstatymų leidėjų nutarimui.

„Tai beprotybė. Krymas tapo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino marionete, – sakė 46 metų Viktoras Hordijenka. – Referendumas, vykstantis Rusijai nukreipus ginklus, tėra Putino šou dekoracija. Sprendimas dėl okupacijos jau priimtas.“

Krymo parlamento narė Svetlana Savčenko sakė, kad Aukščiausiosios Rados nutarimas dėl prisijungimo prie Rusijos privers Maskvą priimti sprendimą.

„Tai mūsų principinga pozicija, – ji sakė „The Associated Press“. – Dabar Rusijos Federacija turi pradėti procedūrą – ar mus priims, ar ne.“

Referendumas dėl Krymo statuso vyks kovo 16 dieną

Ukrainos autonominio Krymo regiono premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas ketvirtadienį pareiškė, kad referendumas dėl tolesnio regiono statuso bus surengtas kovo 16 dieną, naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė ketvirtadienį.

„RIA Novosti“ citavo R.Temirgalijevo žodžius, jog per tą referendumą bus pateiktas klausimas, ar Krymas turi likti Ukrainos dalimi, ar prisijungti prie Rusijos Federacijos.

„Pirmasis (klausimas): Ar palaikote Krymo įtraukimą į Rusijos Federaciją kaip federacijos subjektą? Antrasis: Ar palaikote 1992 metų Krymo konstitucijos atkūrimą?“ – sakė vicepremjeras.

Pagal 1992 metų konstituciją Krymas laikomas Ukrainos dalimi.

Rusija didina įtampą, sako Ukrainos premjeras

Rusija didina įtampą Kryme, ketvirtadienį sakė Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas, rengdamasis susitikti su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, dalyvaujančiais skubiai sušauktame viršūnių susitikime dėl šios krizės.

Kijevas nori politinio sprendimo, tad „nuo Rusijos priklauso, ar ji pasirengusi išspręsti šį konfliktą, ... ar ... (nori) didinti įtampą, kaip darė pastarąsias kelias valandas“, sakė A.Jaceniukas po susitikimo su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu (Martinu Šulcu).

Pasak A.Jaceniuko, Rusijos pajėgos vėl blokavo ukrainiečių dalinius Kryme, „tad vis dar provokuoja susirėmimus ir įtampą“.

„Paprašėme Rusijos atsakyti, ar jie yra pasirengę išsaugoti taiką ir stabilumą Europoje, ar pasirengę kurstyti kitas provokacijas ir įtampą mūsų dvišalių santykių srityje“, - sakė jis.

Daugiau detalių apie įvykius Kryme A.Jaceniukas nepateikė.

M.Schulzas sakė, kad ką tik buvo pranešimų apie naujus rusų veiksmus Kryme ir jeigu jie bus patvirtinti, tai reikš „realų pavojų ... ir įtampą“.

ES lyderiai turės aptarti, „koks gali būti duotas atsakas“, sakė M.Schulzas. Susitikimo metu turi būti aptarta virtinė galimybių, labai nesutariant dėl to, kaip toli Bendrija turėtų eiti.

Jeigu bus sankcijos, „jos turėtų būti tikslios ir nutaikytos, nulemti apmąstymus kitoje pusėje“, sakė jis.