JAV pareigūnas kritikuoja Rusiją dėl Ukrainos suvereniteto „sąmoningo pažeidimo“

Rusijos įvykdytas Ukrainos suvereniteto „sąmoningas pažeidimas“ daro poveikį visam pasauliui ir neleidžia jai prisidėti prie Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono plėtros, antradienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas.

„Tai nėra rytinės Europos problema, tai visos planetos Žemės problema“, – pareiškė JAV valstybės sekretoriaus patarėjas Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono klausimais Danielis Russelas (Danielis Raselas).

„Rusijos gebėjimą prisidėti prie Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono plėtros... labai apsunkino jos įvykdyta Krymo aneksija ir kaimynės Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo sąmoningas pažeidimas“, – sakė jis.

Jungtinės Valstijos griežtai kritikuoja Rusiją dėl jos įvykdytos Krymo aneksijos ir, jų manymu, Maskvos paramos prorusiškiems separatistams, užėmusiems svarbiausius vietos valdžios pastatus rytinėje Ukrainoje.

Baiminamasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali nurodyti pradėti invaziją į rytinę Ukrainą, Kijevui tęsiant karinę operaciją prieš administracijos pastatus užgrobusius separatistus.

„Problema ta, kad didžiosioms valstybėms nedera nebaudžiamai naudoti jėgą prieš nedideles kaimynes“, – sakė D.Russelas žurnalistams lankydamasis Honkonge.

Ukrainai gresia karas, perspėja Vokietija

Ukraina yra atsidūrusi prie karo slenksčio, perspėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) perspėjo duodamas interviu, kuriuos antradienį paskelbė keturi Europos laikraščiai.

Dešimtys žmonių praeitą savaitę žuvo pietiniame Odesos uostamiestyje, prorusiškiems kovotojams susirėmus su Kijevo provakarietiškos vyriausybės šalininkais, o Ukrainos pajėgos kaunasi su separatistais, kontroliuojančiais keliolika miestų rytiniame regione.

„Kruvini vaizdai iš Odesos mums parodė, kad esame vos už kelių žingsnių nuo karinės konfrontacijos“, – F.M.Steinmeieris sakė Ispanijos dienraščiui „El Pais“, Prancūzijos „Le Monde“ ir „La Repubblica“ bei Lenkijos „Gazeta Wyborcza“.

Jis pridūrė, kad to konflikto intensyvumas pasiekė tokį laipsnį, „koks dar visai neseniai nebūtų atrodęs įmanomas“.

Vokietijos URM antradienį taip pat perspėjo piliečius nevykti į Krymą, kurį kovą aneksavo Rusija, taip pat pakartojo raginimą vengti Ukrainos rytinių regionų.

„Primygtinai patariame vengti kelionių į Krymą, – sakoma ministerijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. – Vokietijos vyriausybės požiūriu, Krymas priklauso Ukrainai, bet faktiškai yra kontroliuojamas Rusijos. Dėl dabartinės padėties Vokietijos piliečiams nebegali būti užtikrinamos konsulinės paslaugos.“

Ministerija pridūrė nepatarianti vykti į Ukrainos rytinius ir pietinius regionus. Ji taip pat paragino ten esančius Vokietijos piliečius kuo greičiau išvykti, pabrėždama, jog ypatingas pavojus kyla žurnalistams.

„Padėtis Ukrainos rytuose ir pietuose šiuo metu itin įtempta, – sakoma pranešime. – Daugėja valstybinių pastatų ginkluotų užėmimų ... pasitaikė incidentų, kai būdavo sulaikomi užsieniečiai.“

Duodamas interviu televizijai pirmadienio vakarą, F.W.Steinmeieris sakė nuogąstaujantis, kad nei Rusija, nei Ukraina nebegali suvaldyti padėties, intensyvėjant kovoms aplink prorusiškų jėgų tvirtovę Slovjanską.

„Esu įsitikinęs, kad susiduriame su padėtimi, kuri klostosi sava eiga. Rytų Ukrainoje esama grupių, kurios neklauso nei Kijevo ... nei Maskvos“, – perspėjo jis.

Rusija mėgina sužlugdyti rinkimus Ukrainoje, sako britų sekretorius

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) antradienį apkaltino Rusiją mėginant sužlugdyti Ukrainoje gegužės pabaigoje numatytus prezidento rinkimus.

Tai jis pareiškė atvykęs į Vieną dalyvauti Europos Tarybos šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, kurio darbotvarkėje neabejotinai dominuos Ukrainos krizė.

„Atrodo, Rusija siekia užkirsti kelią tiems rinkimams ir juos ir sužlugdyti. Tai negerai“, - sakė W.Hague'as žurnalistams, atvykęs į Europos Tarybos konferenciją Vienoje.

„Manau, didžioji dauguma šiandien čia susirinkusių šalių turės labai griežtą žinią - Ukrainos rinkimams turi būti leista įvykti“, - pabrėžė Britanijos diplomatijos vadovas.

„Ukrainiečiai turi teisę turėti savo vyriausybę, savo prezidentą ir laisvus, demokratinius rinkimus“, - pridūrė jis.

Ukrainos prezidento rinkimai numatyti gegužės 25 dieną. Maskva teigia, kad šiuos rinkimus rengti „absurdiška“. Tuo tarpu prorusiški Ukrainos separatistai sekmadienį planuoja organizuoti savo referendumą dėl nepriklausomybės nuo Ukrainos.

Į susitikimą Vienoje atvykęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nieko nekomentavo, o Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Deščycia pasakė, jog nori iš Europos Tarybos aiškaus pareiškimo apie paramą.

Kol kas neaišku, ar S.Lavrovas ir A.Deščycia, pirmadienį kartu su kitais ministrais dalyvavę darbiniuose pietuose, per šį apsilankymą Austrijoje surengs dvišalį susitikimą.

Ukrainai gresia chaosas ir pilietinis karas, jeigu neįvyks rinkimai, sako Prancūzijos lyderis

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) antradienį perspėjo, kad Ukrainai gresia chaosas ir pilietinis karas, jeigu gegužės 25 dieną neįvyks planuojami prezidento rinkimai.

„Kiltų chaosas ir pilietinio karo grėsmė“, jeigu balsavimas neįvyktų, F.Hollande'sa sakė duodamas interviu radijo stotims BFMTV ir RMC.

JAV pareigūnas vyksta į Europą derybų dėl sankcijų Rusijai

Jungtinės Valstijos šią savaitę siunčia aukšto rango Iždo departamento pareigūną į Vokietiją, Prancūziją ir Didžiąją Britaniją aptarti sankcijų Rusijai dėl krizės Ukrainoje eskalavimo.

Iždo sekretoriaus pavaduotojas kovos su terorizmu ir finansinės žvalgybos klausimais Davidas Cohenas (Deividas Koenas) aptars klausimus, susijusius su neteisėtais finansais ir sankcijomis, kurios buvo paskelbtos Rusijai „reaguojant į neteisėtus Rusijos veiksmus Ukrainoje“, sakoma pirmadienį Iždo departamento paskelbtame pareiškime.

Kelionės metu D.Cohenas tarsis su savo partneriais trijose Europos šalyse dėl sankcijų įgyvendinimo.

„Jis taip pat dalyvaus intensyviame planavime dėl virtinės mūsų turimų priemonių, įskaitant platesnes sankcijas subjektams įvairiuose Rusijos ekonomikos sektoriuose, kurių bus imtasi, jei Rusija tęs neteisėtus ir destabilizuojančius veiksmus“, - rašoma Iždo departamento pareiškime.

D.Cohenas sekmadienį sakė, kad JAV jau taikomos ekonominės sankcijos Maskvai, nukreiptos prieš 45 asmenis ir 19 subjektų, tarp jų keturis bankus, daro neigiamą poveikį Rusijos ekonomikai ir vertybinių popierių rinkai.

Pasak jo, JAV sankcijos ypač efektyvios, nes doleris yra pagrindinė tarptautinės prekybos operacijų valiuta.

Penktadienį JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel griežtai įspėjo Rusiją, kad ji sulauks tiesioginių ir skausmingų ekonominių sankcijų, jei bus sužlugdyti vėliau šį mėnesį numatyti Ukrainos prezidento rinkimai.

Pirmadienį Iždo departamento aukšto rango pareigūnas nurodė, kad tarp galimų sankcijų taikinių yra Rusijos energetikos, kasybos ir finansinių paslaugų sektoriai.
„Tai atviras laukas“, - sakė pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Pagal kovą B.Obamos paskelbtą prezidentinį įsaką Iždo departamentas gali nurodyti konkrečius sektorius, kuriems ketinama taikyti sankcijas.

Minėtas pareigūnas sakė, kad Europa vis dar svarsto dėl tolesnių žingsnių sankcijų procese, kurių Jungtinės Valstijos jau ėmėsi. Tačiau jis pabrėžė, kad tarp „transatlantinių partnerių tikrai nėra didžiulės prarajos“.

Rusija toliau vykdys sutartį su JAV dėl ginkluotės mažinimo

Rusija laikysis 2010 metais sudarytos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis dėl strateginės ginkluotės mažinimo, nors abi šalys nesutaria dėl krizės Ukrainoje, naujienų agentūra "RIA Novosti" antradienį citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergejų Riabkovą.

Rusijos naujienų agentūros kovą citavo vieną šaltinį, kuris sakė, kad Gynybos ministerija nagrinėja galimybę įšaldyti karinių objektų inspekcijas pagal Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) tarp Maskvos ir Vašingtono.

Tačiau S.Riabkovas sakė "RIA Novosti": "Nėra jokių priežasčių nevykdyti tos sutarties."

Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai dalyvaus Europos Tarybos susitikime Vienoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Deščycia pirmadienį atvyko į Vieną dalyvauti Europos Tarybos susitikime, kurio darbotvarkėje neabejotinai dominuos Ukrainos krizė, pranešė pareigūnai.

S.Lavrovas ir A.Deščycia „vėliau turi dalyvauti darbo pietuose, tačiau tai nėra dvišalis susitikimas, ten bus ir kitų užsienio reikalų ministrų“, sakė Austrijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.

Pastarąjį kartą Rusijos diplomatijos vadovas ir A.Deščycia, kurio Vakarų remiamą vyriausybę Maskva atsisako pripažinti, buvo oficialiai susitikę, kai balandžio 17 dieną Ženevoje buvo pasirašytas keturšalis susitarimas, kuriuo siekta išspręsti krizę Ukrainoje.

Šis susitarimas žlugo, tačiau Vokietijos URM vadovas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) sekmadienį pranešė vedantis derybas su Rusija, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga dėl galimybės surengti antrą taikos konferenciją šiame Šveicarijos mieste.

Antradienį vyksiančiame Europos Tarybos, kuriai priklauso 47 valstybės, susitikime ketina dalyvauti apie 30 užsienio reikalų ministrų, tarp jų Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as (Viljamas Heigas).

Tačiau F.-W.Steinmeierio ir jo kolegos iš Prancūzijos Laurent'o Fabiuso (Lorano Fabiuso) susitikime nebus.