Libija skendi visiškame chaose. Daugelis sako, kad tokio jovalo kaip dabar, net verčiant Muamarą al Gaddafi nematė. Iš Libijos sprunka ne tik vakariečiai, tačiau ir daug ko regėję vietos gyventojai.

Šalis skendi chaose

M. al Gaddafi laikais Libija gal ir buvo diktatūra, tačiau bent jau chaoso, koks šiuo metu siaubia šalį, nebuvo. O ir gyvenimo sąlygos šiaip jau buvo geros.

2011 m. Libijos sukilėliai, padedami NATO, M. al Gaddafi nuvertė, vėliau nulinčiavo, o tada šalyje neva buvo sukurta demokratija. Demokratijos Libijoje liežuvis neapsiverčia vadinti demokratija.

Šalies vyriausybė – neįgali. Daugelis regionų centrinės valdžios nepripažįsta, o kovoja dėl įtakos ir naftos išteklių. Įdomiausia, kad aršiausi mūšiai vyksta Libijos sostinėje ir revoliucijos židiniu vadinamame Bengazio mieste.

Evakuotieji iš Libijos pasakojo, kad situacija Libijoje – blogesnė nei per karą su M. al Gaddafi.

"Išgyvenome karą anksčiau, su Gadaffi, tačiau šis – daug blogesnis, – sakė Libijoje gyvenusi graikė Paraskevi Atinėju. – Viešpatauja chaosas. Nėra vyriausybės, neturime maisto, degalų, vandens, ištisas valandas nebūdavo elektros."

P.Atinėju buvo tarp 186 žmonių, kuriuos evakavo iš Tripolio Graikijos karinių jūrų pajėgų fregata.

Šiuo laivu sugrįžo 77 Graikijos, 78 Kinijos, dešimt Didžiosios Britanijos, dvylika Kipro, septyni Belgijos, po vieną Albanijos ir Rusijos pilietį. Tarp jų buvo keli diplomatai, taip pat ir Kinijos ambasadorius Libijoje.

Vakarų šalys masiškai evakuoja savo piliečius ir diplomatus iš Libijos. Didžioji Britanija pareiškė, kad savo atstovybę Tripolyje nuo šiandienos laikinai uždaro. Diplomatinis britų personalas evakuojamas į kaimyninį Tunisą. Anksčiau savo ambasadas Tripolyje uždarė kitos Vakarų šalys, taip pat Jungtinės Tautos.

"Nors ir nenoriai, mes nusprendėme išvykti, laikinai stabdydami ambasados veiklą Libijoje, – sakė britų ambasadorius Libijoje Michaelas Aronas. – Pavojus patekti į kryžminę ugnį per didelis."

Prancūzija iš Libijos laivu praėjusią savaitę evakavo beveik pusę šimto Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos piliečių.

Šaudo vieni į kitus

Naujoji šalies vyriausybė praktiškai nefunkcionuoja. Karinės formuotės, į kurias ketinta įtraukti prieš M. al Gaddafi kovojusius sukilėlius, nefunkcionuoja, nes pešasi tarpusavyje, o ne klauso centrinės valdžios nurodymų.

Be to, vis didesnę grėsmę kėlė stiprėjančios islamistų grupuotės. Šios Libijoje organizuoja išpuolius, blokuoja naftos terminalus, grobia užsieniečius.
"Tiek daug žmonių žuvo, kad šalis taptų geresnė. Tačiau dabar imame žudyti vieni kitus pilietiniame kare", – piktinosi 35 metų Osama Monsouras, vienos Tripolyje, Libijos sostinėje, esančios nevyriausybinės organizacijos buvęs darbuotojas.

Kautynės tarp besivaržančių ginkluotų grupuočių Tripolyje privertė uždaryti sostinės tarptautinį oro uostą.

Islamistų grupuotės taip pat kaunasi su armijos specialiosiomis pajėgomis rytiniame Bengazio mieste.

"Karas vyksta mieste, o mes, civiliai, esame apšaudomi iš abiejų pusių", – skundėsi pabėgusi į tėvynę P.Atinėju.

"Dabar blogiau negu 2011 m., – pripažino libis Ali Gariani. – Tuo metu mus bombardavo NATO. Tačiau dabar esame bombarduojami pačių libių, ir tai išties gėdinga."

Bedantė valdžia

Naujasis Libijos parlamentas, kuriame vyrauja nacionalistai, šį savaitgalį susirinko į pirmąjį posėdį. Tačiau islamistų atstovai posėdį boikotavo.

Išrinktas birželio 25 d. parlamentas perims savo funkcijas iš laikinojo Generalinio nacionalinio kongreso, suformuoto 2011 m. po NATO remiamos revoliucijos.

Parlamento posėdį planuota rengti pirmadienį Bengazyje, bet dėl saugumo jo vietą teko perkelti į Tobruką.

Ir Bengazis, ir šalies sostinė Tripolis virto nuolatinėmis kovų scenomis: per pastarąsias dvi savaites žuvo daugiau kaip 200 žmonių, dar apie tūkstantį sužeista.

Bengazyje savaitgalį buvo rasti mažiausiai 75 negyvėliai po dvi dienas trukusių kovų, per kurias islamistų kovotojai ir sukarintos grupuotės užėmė vieną armijos bazę.

Besivaržančios ginkluotos grupuotės praėjusią savaitę sukėlė didžiulį gaisrą, kai per susirėmimą paleista raketa pataikė į naftos bazės rezervuarą, kuriame buvo daugiau nei 6 mln. litrų degalų. Tai privertė Libijos vyriausybę kreiptis tarptautinės pagalbos į kaimyninę Italiją ir Graikiją.

Lietuvių evakuacija iš Libijos

Ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija informavo, kad, padedant Ispanijai, iš Libijos ketvirtadienį evakuotas vienas Lietuvos pilietis. Penktadienį Lenkijai priėmus sprendimą evakuoti šalies ambasadą Libijoje dėl neramumų, į Varšuvą parskraidinti dar du lietuviai, pranešė Lenkijos ambasada Lietuvoje. Likusiems Libijoje Lietuvos piliečiams ministerija ragina užsiregistruoti.

Krizės Libijoje chronologija

• 2011 m. vasaris: vieno žmogaus teisių gynėjo sulaikymas sukėlė protestus prieš M. al Gaddafi vyriausybę.
• 2011 m. kovas–rugpjūtis: sukilėliai, remiami NATO, užėmė didžiąją dalį šalies teritorijos.
• 2011 m. spalis: M. al Gaddafi sugaunamas ir nulinčiuojamas. Opozicija paskelbė, kad Libija "išvaduota".
• 2012 m. sausis: Bengazio mieste kilo pirmieji susirėmimai tarp sukilėlių. Netrukus neramumai apėmė visą šalį.
• 2012 m. rugsėjis: Libijos Bengazio mieste buvo nužudytas JAV ambasadorius.
• 2012 m. lapkritis: suformuota nauja šalies vyriausybė, kuriai vadovauti paskirtas Ali Zeidanas.
• 2013 m. gegužė: vyriausybės biurą užėmė islamistai.
• 2013 m. rugpjūtis: sukilėliai ėmė blokuoti Libijos naftos terminalus.
• 2013 m. spalis: premjeras A.Zeidanas buvo pagrobtas sukilėlių.
• 2013 m. lapkritis: Libijos kariuomenė kaunasi su islamistais kovotojais.
• 2014 m. sausis: Libijos parlamento darbas paralyžiuojamas, kai didžioji dalis parlamento narių atsisakė paleisti parlamentą, nepaisant to, kad baigėsi jo mandatas.
• 2014 m. kovas: premjeras A.Zeidanas atleidžiamas iš pareigų.
• 2014 m. birželis: išrenkamas naujas parlamentas, tačiau pirmąjį posėdį blokuoja islamistai.

Libijoje darbą pradėjo naujasis parlamentas

Trys ketvirtadaliai naujai išrinkto Libijos parlamento deputatų pirmadienį susirinko į savo pirmąjį posėdį Tobruke, didžiuosiuose šios naftos turtingos Šiaurės Afrikos šalies miestuose tęsiantis priešiškų kovotojų grupuočių tarpusavio susirėmimams.

200 narių turintis parlamentas buvo išrinktas birželio pabaigoje ir perima įgaliojimus iš ankstesnės asamblėjos, kurioje dominavo islamistų grupuočių, tarp jų Musulmonų brolijos, atstovai.
Šalyje toliau vykstant susirėmimams tarp ginkluotų kovotojų grupuočių, kurios 2011-aisiais nuvertė ilgamečio diktatoriaus Muamaro Kadhafi ( Muamaro Kadafio) režimą, kyla abejonių, ar naujasis parlamentas turės realių galių.

Per kelias pastarąsias savaites susirėmimai pareikalavo 230 gyvybių, dar beveik 1 000 žmonių buvo sužeisti. Per kautynes buvo sugriautas sostinės Tripolio oro uostas, todėl pasienyje su Tunisu susidarė didžiulės spūstys, tūkstančiams libių ir užsieniečių bėgant iš šalies.

„Libija nėra žlugusi valstybė“, - pareiškė naujojo parlamento deputatas Abu Bakras Baeira, kreipdamasis į savo kolegas.

Jis taip pat paprašė tarptautinės bendrijos pagalbos. „Jei situacija Libijoje taps nevaldoma, kentės visas pasaulis“, - įspėjo deputatas.

Parlamento posėdis vyko Tobruke, nes situacija pagrindiniame šalies mieste Bengazyje yra per daug pavojinga - ten vyksta įnirtingi islamistų kovotojų ir buvusiam generolui, perbėgėliui Khalifai Haftarui (Chalifai Haftarui) lojalių pajėgų susirėmimai.

Parlamento posėdį Tobruke boikotavo islamiškų pažiūrų deputatai, kurie paragino surengti dar vieną inauguracinę sesiją Tripolyje.

Dvylika vietų naujajame parlamente tebėra laisvos, nes kai kuriuose regionuose dėl neramumų nebuvo galima surengti rinkimų.