Pereiti į pagrindinį turinį

Turkijoje įvesta komendanto valanda: prokurdiški protestai jau pareikalavo 21 gyvybės

2014-10-09 06:58
AFP-BNS inf.
Turkijoje įvesta komendanto valanda: prokurdiški protestai jau pareikalavo 21 gyvybės
Turkijoje įvesta komendanto valanda: prokurdiški protestai jau pareikalavo 21 gyvybės / AFP nuotr.

Turkijos kariuomenė trečiadienį įvedė komendanto valandą dalyje šalies pietrytinio regiono po to, kai mažiausiai 21 žmogus žuvo per prokurdiškus protestus dėl vyriausybės nesugebėjimo imtis veiksmų prieš džihadistus, atakuojančius Sirijos pasienyje su Turkija esantį kurdišką Kobanės miestą.

Šie žmonių gyvybių pareikalavę neramumai buvo didžiausi per kelerius pastaruosius metus ir gali sutrikdyti trapų Turkijos taikos procesą su kurdais.

Priėmus sprendimą, kuris neturi precedento nuo neramiausio kurdų sukilimo laikotarpio praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje, armija buvo pasiųsta užtikrinti komendanto valandos keliuose rytiniuose miestuose.

Audringiausi protestai vyko kurdiškame pietryčių regione, tačiau smurtas taip pat prasiveržė Stambule, Ankaroje ir kituose miestuose, kur demonstrantai padeginėjo tuščius autobusus ir svaidė akmenis į policiją.

Sostinėje Ankaroje saugumo pajėgos vaikė šimtus protestuotojų ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.

Premjeras Ahmetas Davutoglu (Achmetas Davutohlu) kaltino „chuliganus“ dėl neramumų, grasinančių sutrikdyti trapų taikos procesą tarp Ankaros ir kurdų sukilėlių.

„Raginu piliečius ... nesileisti išnaudojamiems marginalų grupuočių ir kartoju, kad viešoji tvarka bus atkurta bet kokiomis priemonėmis“, – sakė jis po susitikimo su ministrais ir saugumo vadovais.

Valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) vyriausybė iki šiol nesiėmė karinių priemonių prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), mėginantį užimti Kobanę, o dėl tokio pasyvumo piktinasi Turkijos kurdai.

10 žmonių žuvo Turkijos pagrindiniame kurdiškame mieste Dijarbakyre, kur naktį iš antradienio į trečiadienį vyko didžiausios riaušės, nurodė vyriausybė.

Kaip pranešama, penki iš tų žmonių žuvo per susirėmimus tarp kurdų aktyvistų ir kurdų sunitų islamistų judėjimo HUDA-PAR šalinininkų, simpatizuojančių „Islamo valstybei“.

„Visi turėtų susilaikyti nuo neapykantos demonstravimo ir smurto, kad šie protestai neišplistų“, – žemės ūkio ministras Mehdi Ekeras (Mehdis Ekeras) sakė per vizitą Dijarbakyre, kaltindamas dėl tų susirėmimų „chaoso lobistus“.

Per riaušes tame mieste buvo padaryta didelė žala – Dijarbakyrė liepsnojo parduotuvių vitrinos ir autobusai.

Žmonių gyvybių taip pat nusinešė protestai Mardine, Sirte, Batmane, Muše ir Vane – pietryčių Turkijos miestuose, kuriuose gyvena daug kurdų.

Turkijos armija buvo pasiųsta patruliuoti šešių miestų rajonuose, paskelbus komentanto valandą neribotam laikotarpiui.

1,5 mln. gyventojų turinčiame Dijarbakyre turkų kariai ir tankai budėjo ištuštėjusiose gatvėse, pranešė vienas naujienų agentūros AFP korespondentas.

Dijarbakyro mokyklos liks uždarytos iki pirmadienio, o visi skrydžiai į tą miestą buvo atšaukti.

Kurdai, kurie yra didžiausia pasaulyje savos valstybės neturinti tauta, gyvena Turkijoje, Irake, Irane ir Sirijoje. Kurdų sukilėliai pastaruosius tris dešimtmečius įnirtingai kovėsi dėl autonomijos Turkijoje.

Taikos procese su Turkijos vyriausybe buvo stebima pažanga, kol prasidėjo kautynės Kobanėje.

Policija taip pat leido ašarines dujas ir vandens patrankų čiurkšles, antradienio vakarą vaikydama įpykusius prokurdiškus protestuotojus Stambule. Apie 98 demonstrantai buvo suimti, o dar dešimtys – sužeisti, pranešė Turkijos televizija.

Šis smurtas išplito už Turkijos ribų: Vokietijos šiauriniame Hamburgo uostamiestyje per susirėmimus gatvėse tarp šimtų kurdų ir islamistų šalininkų praeitą naktį buvo sužeisti 23 žmonės.

Sekuliarius turkus ypač papiktino incidentas Mardine, kur kurdų demonstrantai padegė šiuolaikinės Turkijos valstybės įkūrėjo Mustafos Kemalio Ataturko (Mustafos Kemalio Atatiurko) statulą.

Kurdai, kurie sudaro 15–20 proc. Turkijos gyventojų ir yra didžiausia iš šalies etninių mažumų, buvo ypač suerzinti valdžios draudimo leisti jiems išvykti į Siriją kautis su IS džihadistais.

Turkijos parlamentas vyriausybei suteikė leidimą panaudoti karinę jėgą Sirijoje, tačiau Ankara sako, kad savo karius į kaimyninę šalį pasiųstų tik tuomet, jeigu būtų imtasi koordinuotų tarptautinių pastangų nuversti prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų