Krymo oro uostas buvo užimtas siekiant sustabdyti „provokacijas“

Krymo valdžia paskelbė iki pirmadienio perimanti šio Ukrainai priklausančio pusiasalio pagrindinio oro uosto kontrolę ir iki pirmadienio apribojo skrydžius, siekdama užkirsti kelią „provokatorių“ atvykimui, pranešė vienas aukštas regiono pareigūnas.

Krymo premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas sakė žurnalistams, kad įprastas skrydžių tvarkaraštis bus atnaujintas po sekmadienį planuojamo surengti referendumo, kuriame bus siūloma pritarti šio neramaus pietinio Ukrainos regiono prisijungimui prie Rusijos.

„Mūsų savigynos pajėgos perėmė kontrolę oro uoste. Privalome apriboti judėjimą – tačiau tik laikinai – kad užkirstume kelią provokatorių atvykimui“, – jis sakė trečiadienį.

„Susisiekimas oru bus atkurtas kovo 17 d.“, – pridūrė R.Temirgalijevas. Antradienį buvo įšaldyti skrydžiai iš Kijevo ir Stambulo į Krymo regiono sostinę Simferopolį. Vienas iš Kijevo skridęs lėktuvas buvo priverstas grįžti, kai jam nebuvo duotas leidimas nutūpti.

Tačiau skrydžiai į Maskvą ir iš Maskvos vyko įprastu režimu.

Oro uosto šaltiniai nurodė, kad ginkluotų asmenų būrys įsiveržė į skrydžių kontrolės centrą pirmadienio vakarą ir išvijo darbuotojus.

Britanija ragina ES neįsileisti Rusijos įstatymų leidėjų dėl Krymo aneksijos

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas trečiadienį pareiškė norintis apriboti galimybę išduoti vizas „žymiems Rusijos įstatymų leidėjams“, Europos Sąjungai tariantis dėl atsako į Rusijos vykdomą faktinę Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.

„Spausime, kad tie kelionių suvaržymai būtų taikomi kai kuriems žymiems Rusijos įstatymų leidėjams, – D.Cameronas sakė žurnalistams, skrisdamas į Izraelį. – Vakar dalyvavome susitikime su partneriais Londone, kuriame svarstėme (šį pasiūlymą) ir padėjome jį ant stalo.“

Tačiau draudimas išduoti vizas gali būti įvestas tik pasiekus visų 28 bloko šalių pritarimą. Ateinantį pirmadienį vyksiantis ES užsienio reikalų ministrų susitikimas minimas kaip viena iš galimų progų suderinti tokį susitarimą.

Paklaustas, kam būtų taikomas toks draudimas, D.Cameronas atsakė: „Kriterijus – žmonės, kurie spaudė imtis nepriimtinų žingsnių, kurie buvo atlikti.“

JAV Kongresas ragina Rusiją išvesti pajėgas iš Ukrainos ir svarsto pagalbą Krymui

JAV Kongresas antradienį pareikalavo, kad Rusija nedelsiant išvestų savo pajėgas iš Ukrainos, taip pat paragino prezidentą Baracką Obamą paskelbti griežtas ekonomines sankcijas Maskvai.

Senatas išreiškė palaikymą Ukrainai savo rezoliucijoje, griežtai pasisakydamas prieš Rusijos veiksmus ir ragindamas pašalinti Maskvą iš Didžiojo aštuoneto (G-8).

Neįpareigojančioje rezoliucijoje, kuri buvo priimta vienbalsiai, raginama paskelbti tikslines ekonomines sankcijas, siekiant "įtikinti prezidentą Vladimirą Putiną išvesti savo ginkluotąsias pajėgas ir Ukrainos teritorijos ir grąžinti tai teritorijai visišką suverenią Ukrainos kontrolę."

Toje rezoliucijoje Tarptautinė futbolo asociacijų federacija (FIFA) taip pat raginama iš naujo svarstyti savo sprendimą surengti Rusijoje 2018 metų Pasaulio futbolo čempionatą.

Atstovų Rūmai irgi priėmė rezoliuciją, smerkdami, anot Kongreso žemųjų rūmų pirmininko Johno Boehnerio, "Rusijos priešiškus agresijos veiksmus".

"Vladimiras Putinas įrodė esantis grėsmė stabilumui tame regione ir turi būti laikomas atsakingu", - pareiškė J.Boehneris.

Šios rezoliucijos buvo priimtos ruošiantis trečiadienį pateikti įtakingam Senato užsienio ryšių komitetui teisės akto projektą, kuriame numatoma suteikti pagalbą Ukrainai ir nubausti Rusiją.

Pagrindinis dar neišspręstas klausimas - ar į tą teisės aktą bus įtraukti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansavimo taisyklių pakeitimai.

Tos reformos, turinčios padidinti TVF nuolatinį lėšų fondą ir suteikiančios galimybę daugiau skolinti, buvo patvirtintos šios organizacijos 2010 metais, tačiau jų dar neratifikavo JAV Kongresas.

"Viliuosi, kad užsitikrinsime abiejų partijų nubalsavimą komitete dėl to (projekto). Tai padės pastangoms pateikti jį kaip Ukrainos paketo dalį", - Užsienio ryšių komiteto pirmininkas Robertas Menendezas antradienį sakė žurnalistams.

Kai kurie respublikonai reiškė susirūpinimą, kad TVF taisyklių pokyčiai padidins mokesčių naštą JAV žmonėms.

"Norėčiau taip pat matyti pridėtą TVF dalį, - naujienų portalas "Politico" citavo senatorių Bobą Corkerį, kuris yra aukščiausio rango respublikonas tame komitete. - Tačiau viena iš problemų - jog už tai išties reikės sumokėti."

Atstovų Rūmai praeitą savaitę priėmė dokumentą, patvirtinantį 1 mlrd. dolerių (2,59 mlrd. litų) paskolų garantijas Ukrainai, kurias pažadėjo Baltieji rūmai, tačiau tame nutarime nebuvo minimos TVF reformos.

Pasak senatoriaus Timo Kaine'o, antradienį buvo "dar per anksti sakyti", ar punktas dėl TVF reformų bus pašalintas iš Senato rengiamo teisės akto projekto.

"Aš asmeniškai pageidauju pridėti TVF dalį, nes manau, kad TVF lėšos gali būti itin naudingos", - aiškino jis.

Jeigu R.Menendezo komitetas priims tą projektą, jis bus perduotas svarstyti visam Senatui.

Senato demokratų daugumos lyderis Harry Reidas sakė, jog jeigu to dokumento neblokuos respublikonai, liks apsčiai laiko Kongreso aukštiesiems rūmams balsuoti dėl siūlomo įstatymo, prieš senatoriams penktadienį išeinant savaitės atostogų.

Rusijos teismas dėl terorizmo išdavė arešto orderį Ukrainos kraštutinių dešiniųjų lyderiui

Rusijos teismas trečiadienį už akių išdavė arešto orderį Ukrainos kraštutinių dešiniųjų lyderiui Dmytro Jarošui, kurį kaltina terorizmo kurstymu.

Tai simbolinis žingsnis, kuriuo paremiami Maskvos argumentai, kad „ekstremistai“ užgrobė valdžią kaimyninėje Ukrainoje.

Rusijos naujienų agentūros pranešė, jog Maskvos Basmano apygardos teismas nusprendė, kad D.Jarošas, vienas įtakingiausių Ukrainos lyderį Viktorą Janukovyčių nuvertusio protestų judėjimo lyderių, turėtų būti areštuotas už „viešus raginimus per žiniasklaidą (griebtis) teroristinės ir ekstremistinės veiklos“.

Tuo tarpu Ukrainos naujoji justicijos valdžia išdavė arešto orderius prorusiškiems Pietų Ukrainos Krymo regiono lyderiams – prieš šį savaitgalį planuojamą referendumą, kurį jie sušaukė norėdami prijungti regioną prie Rusijos.

Rusija D.Jarošą, kuris vadovauja ultradešiniajam judėjimui „Pravyj sektor“ („Teisusis sektorius“) ir kuris yra sakęs, kad sieks Ukrainos prezidento posto, pateikė kaip pavyzdį to, ką vadina ekstremistais, vadovavusiais antikonstituciniam „perversmui“ Ukrainoje.

Ukrainos vyriausybė ir Vakarų lyderiai kaltina Rusijos pareigūnus ir žiniasklaidą iškraipant faktus, kad prezidentas Vladimiras Putinas turėtų pateisinimą įsiveržimui į Ukrainą ginti ten gyvenančių rusų.

Krymo totorių lyderis išvyko į derybų į Maskvą

Vienas iš pagrindinių Krymo totorių etninės mažumos lyderių trečiadienį tikisi surengti derybas Maskvoje dėl savo musulmoniškos bendruomenės likimo, Rusijai perimant kontrolę tame autonominiame Ukrainos regione.

Mustafa Cemilevas anksčiau vadovavo Krymo totorių parlamentui, o dabar yra Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, atstovaujantis partijai „Batkivščyna“ („Tėvynė“), vadovaujamai buvusios premjerės Julijos Tymošenko.

M.Cemilevas surengs derybas Maskvoje dėl padėties Kryme. Jo vizitui pritarė naujoji Ukrainos vyriausybę, atėjusi į valdžią, kai buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sakoma Krymo totorių asamblėjos (Medžliso) pranešime.

Totorių lyderis į Maskvą atskrido antradienį.

Pranešime nurodoma, kad jį pakvietė Mintimeras Šaimijevas – buvęs Rusijos Tatarstano regiono lyderis, kuriame daugelis gyventojų yra etniškai artimai susiję su Krymo totoriais.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad M.Cemilevas buvo pakviestas derybų, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Kaip pranešama, M.Šaimijevas siekė surengti M.Cemilevo ir V.Putino susitikimą Kremliuje, tačiau D.Peskovas nepatvirtino, jog toks pokalbis planuojamas.

Krymas kovo 16 d. planuoja surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, po kurio, kaip prognozuojamas, tas autonominis Ukrainos regionas bus sparčiai inkorporuotas į Rusijos teritoriją.

Krymo totoriai, kurie tradiciškai laikomi uoliais Ukrainos nepriklausomybės rėmėjais, reiškė didžiulį susirūpinimą dėl faktinės Rusijos pajėgų kontrolės pusiasalyje.

Totoriai labai įtariai žvelgia į Maskvą, nes beveik visi jų bendruomenės nariai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo ištremti į Centrinę Aziją, o į savo tėvynę pradėjo grįžti tik 9-o dešimtmečio pabaigoje. Tačiau Tatarstano, kuris Rusijoje turi autonominės respublikos statusą, pareigūnai stengėsi nuraminti Krymo totorius, kad jiems nėra ko baimintis.

Ukraina būtų bejėgė?

Pasak Ukrainos gynybos ministro Ihorio Teniuko, šiuo metu prie Ukrainos rytinių sienų sutelkta 220 tūkst. Rusijos karių, 1800 tankų, daugiau nei 400 įvairių tipų sraigtasparnių, 150 lėktuvų, 60 karo laivų. Ukrainos sausumos pajėgose realiai tėra likę 41 tūkst. karių, nors formaliai Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja apie 130 tūkst. karių. Tiesa, Ukrainoje taip pat vyksta kariniai manevrai. Praėjusią savaitę vakarinėje šalies dalyje iš savo dalinių pajudėjo šarvuočiai, reaktyvinės artilerijos sistemos, geležinkeliais gabenti tankai.

Ukrainos premjeras Jaceniukas ketvirtadienį sakys kalbą JT Saugumo Taryboje

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas ketvirtadienio popietę pasakys kalbą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.Taryba taip pat išklausys atnaujintos informacijos apie padėtį Ukrainoje ir Kryme, kurią pateiks JT politinių reikalų vadovas Jeffrey Feltmanas.

A.Jaceniukas trečiadienį susitiks su JAV prezidentu Baracku Obama Baltuosiuose rūmuose. Nors JT Saugumo Taryba surengė jau penkis posėdžius dėl krizės Ukrainoje, bendros pozicijos dėl tos problemos pasiekti nepavyko. Rusija, kuri yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, gali blokuoti bet kokius šios institucijos sprendimus.

Rusijos ir JAV diplomatijos vadovai nerado bendros pozicijos dėl Ukrainos

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį vėl nesugebėjo išspręsti nesutarimų, kaip turėtų būti sprendžiama Ukrainos krizė, likus vos kelioms dienoms iki Maskvos palaikomo referendumo Kryme dėl to autonominio regiono prisijungimo prie Rusijos.

Per naujausią pokalbį telefonu abu diplomatijos vadovai nepasiekė jokio bendro sutarimo ir tai pripažino.

Šis pokalbis įvyko tuo metu, kai lieka vis mažiau laiko iki sekmadienį planuojamo prieštaringai vertinamo referendumo prorusiškame Ukrainos pietiniame pusiasalyje, kurį šiuo metu faktiškai kontroliuoja tūkstančiai Rusijos karių.

Tęsdamas pastarosiomis dienomis vykdytas intensyvias diplomatines pastangas, J.Kerry pateikė virtinę pasiūlymų, turinčių sumažinti įtampą, smarkiai padidėjusią po to, kai praeitą mėnesį prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pabėgo iš Kijevo po tris mėnesius trukusių opozicijos protestų ir buvo nuverstas.

S.Lavrovo „atsakymai daugiausiai buvo jau išdėstytos pozicijos, kurias girdėjome“ per praeitą savaitę vykusias derybas Paryžiuje ir Romoje, sakė Valstybės departamento atstovė Jen Psaki didelę simbolinę reikšmę turinčio Ukrainos laikinojo premjero Arsenijaus Jaceniuko vizito Baltuosiuose rūmuose išvakarėse.

J.Kerry pakartojo norintis tęsti derybas, tačiau tam „reikalinga tinkama aplinka, taip pat turi būti siekiama apginti Ukrainos neliečiamybę ir suverenumą“, pažymėjo J.Psaki.

„Aišku, mes to nesulaukėme atsakymuose, kuriuos gavome“ iš S.Lavrovo, pridūrė ji.

Vašingtonas ragino Maskvą išvesti savo karius iš Krymo, paleisti Kremliaus palaikomas sukarintas grupuotes ir surengti tiesiogines derybas su laikinaisiais lyderiais Kijeve per naują kontaktinę grupę, kurią stengiasi įkurti JAV sąjungininkai Europoje, siekdami sumažinti įtampą.

Jungtinės Valstijos taip pat laiko neteisėtu bet kokį mėginimą suskaldyti Ukrainą be Kijevo vyriausybės sutikimo.

„Jie nesiėmė žingsnių (padėčiai) deeskaluoti“, – sakė J.Psaki, tačiau pabrėžė, kad S.Lavrovas sakė tęsiantis derybas su J.Kerry ateinančiomis dienomis. Valstybės departamento atstovė pažymėjo, jog B.Obamos administracija stengiasi spręsti tą krizę „diena po dienos“.

Rusijos URM pareiškė, jog abu diplomatijos vadovai „apsikeitė nuomonėmis dėl konkrečių Rusijos ir Vašingtono pasiūlymų, siekiant užtikrinti taiką ir santarvę“ Ukrainoje.

Maskva pažymėjo, jog būtina atsižvelgti į visų Ukrainos žmonių interesus, taip pat „gerbti Krymo piliečių teises nepriklausomai spręsti savo likimą pagal tarptautinės teisės normas“, sakoma ministerijos pranešime.

Krymo parlamentas antradienį nubalsavo už nepriklausomybę nuo Ukrainos ir atrodė besiruošiantis sukurti teisinį pagrindą planuojamam prisijungimui prie Rusijos.

Paklausta, ar JAV prezidentas B.Obama turi „planą B“ ateinančiam pirmadieniui, jeigu Krymo žmonės nubalsuos už atsiskyrimą nuo Ukrainos, J.Psaki priminė, kad praeitą savaitę prezidentas pasirašė įsaką, kuriame grasinama griežtomis JAV sankcijomis visiems, kas kelia grėsmę Ukrainos suverenumui ir vientisumui.

Ji pridūrė, kad kol kas nepriimtas joks sprendimas, ar J.Kerry priims S.Lavrovo kvietimą atvykti į Maskvą ir susitikti su Rusijos prezidentui Vladimiru Putinu.

Į Krymą kariuomenės nesiųs

Ukrainos laikinasis prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis nenaudos armijos, siekdama užkirsti kelią Krymo atsiskyrimui.

Ši pozicija buvo išsakyta po to, kai Krymo parlamentas nubalsavo už šio strategiškai svarbaus pusiasalio prisijungimą prie Rusijos, o Vašingtonas ir Maskva įsitraukė į vieną iš didžiausių priešpriešų nuo Šaltojo karo.

Ukrainos lyderis Oleksandras Turčynovas sakė, kad intervencija pietiniame Juodosios jūros pusiasalyje, kurį dabar faktiškai kontroliuoja Kremliaus palaikomos jėgos, paliktų atvirą šalies rytinę sieną, kur, anot jo, Rusija sutelkusi „reikšmingas tankų pajėgas“.

„Negalime surengti karinės operacijos Kryme, nes galime palikti atvirą rytinę sieną – tuomet Ukraina būtų neapsaugota“, – O.Turčynovas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Jie mus provokuoja, kad įgytų pretekstą įsiveržti į Ukrainos pagrindinę teritoriją ... (tačiau) mes negalime vykdyti Kremliaus scenarijaus“, – pridūrė jis.

Krizės Ukrainoje chronologija

• 2013 m. lapkričio 21 d.: tuometis šalies vadovas Viktoras Janukovyčius pareiškė, kad sustabdo derybas dėl Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga.
• 2013 m. gruodis: protestuotojai užėmė centrinę Kijevo Nepriklausomybės aikštę ir Kijevo savivaldybę.
• 2014 m. vasario 20 d.: Kijeve kilus riaušėms žuvo 88 žmonės.
• 2014 m. vasario 21 d.: V.Janukovyčius su opozicijos lyderiais, tarpininkaujant Vokietijos, Prancūzijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrams, pasirašė susitarimą.
• 2014 m. vasario 22 d.: V.Janukovyčius paliko Kijevą. Parlamentas nubalsavo už jo nuvertimą.
• 2014 m. vasario 27–28 d.: kariniai daliniai nepažymėtomis uniformomis užėmė strateginius objektus Krymo pusiasalyje.
• 2014 m. kovo 1 d.: Rusijos parlamentas suteikė teisę prezidentui naudoti karines pajėgas Ukrainoje.
• 2014 m. kovo 6 d.: Krymo parlamentas paskelbė, kad nutaria jungtis prie Rusijos. Kovo 16 d. numatytas referendumas dėl šio klausimo.
• 2014 m. kovo 11 d.: Krymas paskelbė nepriklausomybės deklaraciją.

Kijevas smerkia referendumą

Sekmadienį vyksiantį referendumą organizuoja naujai atėję į valdžią to autonominio regiono lyderiai, kurių nepripažįsta naujoji proeuropietiška vyriausybė Kijeve, pati susikūrusi po tris mėnesius trukusių protestų, pareikalavusių apie 100 demonstrantų gyvybių ir nuvertusių prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Tuo tarpu Maskva nepripažįsta O.Turčynovo ir tvirtina, jog V.Janukovyčius tebėra teisėtas Ukrainos prezidentas.

O.Turčynovas referendumą dėl atsiskyrimo laiko "apsimestiniu žingsniu", kurio baigtis bus nuspręsta "Kremliaus kabinetuose".

Pasaulio galybės ne kartą ragino Maskvą ir Kijevą kartu ieškoti sprendinio besivystančioje krizėje, tačiau O.Turčynovas sakė, kad Rusijos lyderiai atsisako dalyvauti tokios derybose.

"Deja, kol kas Rusija atmeta šio konflikto diplomatinį sprendinį", - pažymėjo jis.

Vakarų šalys, įskaitant JAV ir Vokietiją, tvirtina, kad "tarptautinės kontaktinės grupės suformavimas" padėtų ieškoti kelio iš krizės kultūriškai nevientisoje Ukrainoje, kurią apėmė protestai, kai V.Janukovyčius atsisakė pasirašyti sutartį dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES) - mainais į finansinę pagalbą iš Rusijos, kuri dabar yra įšaldyta.

O.Turčynovas savo poziciją išsakė tuo metu, kai Ukrainos premjeras A.Jaceniukas išvyko į Baltuosius rūmus, kur trečiadienį susitiks su JAV prezidentu B.Obama. Šis susitikimas turėtų sustiprinti pasitikėjimą dar neišbandyta Kijevo vyriausybe.

A.Jaceniukas per šį vizitą taip pat aptars detales dėl 35 mlrd. dolerių pagalbos paketo, kurio, pasak premjero, reikės Ukrainai per ateinančius dvejus metus, kad jos ekonomika nežlugtų.

ES taip pat paskelbė suteiksianti Ukrainai prekybos lengvatų, kurių vertė - 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų). Šis žingsnis turėtų kompensuoti suvaržymus, kuriuos žada įvesti Rusija, jeigu Kijevas suartės su Vakarais.

Baltieji rūmai nepaliko abejonių, kokią žinią nori pasiųsti Rusijai A.Jaceniuko vizitu.

A.Jaceniukas bus priimtas kaip ir bet kuris kitas Vašingtone viešintis užsienio lyderis. B.Obama su juo susitiks Ovaliniame kabinete, laikomame JAV galios simboliu, kur jiedu ves derybas ir surengs trumpą fotosesiją, per kurią abu lyderiai taip pat padarys pareiškimus.

Vašingtonas nurodė, jog A.Jaceniuko priėmimas turi pademonstruoti, jog Jungtinės Valstijos yra įsitikinusios, kad laikinoji vyriausybė Kijeve atlieka atsakingą vaidmenį po to, kai V.Janukovyčius pabėgo į Rusiją.