Sevastopolyje Rusijos pajėgos šturmuoja Ukrainos karinį dalinį

Rusijos pajėgos penktadienį vakarą šturmavo Krymo mieste Sevastopolyje esančią vieno Ukrainos karinio dalinio būstinę, pranešė ukrainiečių kariškiai.

Vienas Ukrainos kariškis, esantis toje bazėje, sakė naujienų agentūrai "Interfax", kad Rusijos pajėgos, naudodamos kariuomenės sunkvežimį "KamAZ", išvertė bazės vartus ir šiuo metu veržiasi prie vadavietės.

Tame objekte yra apie 100 Ukrainos karių.

Tuo tarpu Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad tos Krymo taktinės grupės vadavietę šturmuoja apie 20 žmonių - "kazokų" ir "vietos savigynos dalinių" narių, ginkluotų beisbolo lazdomis. Užpuolikai taip pat svaidė kurtinamąsias granatas.

Kaip pranešama, Ukrainos bazės vadas ir jo pavaduotojas išėjo iš vadavietės ir veda derybas su užpuolikais. Kiti Ukrainos kariai užsibarikadavo vienose iš kareivinių.

Jungtinių Valstijų sankcijos smogtų kaip „bumerangas“ joms pačioms, perspėja Rusija

Rusijos vidaus reikalų ministras Sergejus Lavrovas, penktadienį kalbėdamasis su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu), perspėjo, kad Amerikos planuojamos sankcijos Maskvai dėl invazijos į Ukrainą smogs kaip „bumerangas“ pačioms Jungtinėms Valstijoms, taip pat paragino negadinti dvišalių santykių, pranešė Rusijos URM.

„S.Lavrovas perspėjo nesiimti skubotų ir neapgalvotų žingsnių, galinčių pakenkti Rusijos ir Amerikos santykiams – ypač sankcijų, kurios neišvengiamai smogs kaip bumerangas pačioms Jungtinėms Valstijoms“, – sakoma ministerijos pranešime.

„Pagal prezidentų Vladimiro Putino ir Baracko Obamos (Barako Obamos), anksčiau aptarusių telefonu padėtį Ukrainoje, nurodymą užsienio politikos valdybų vadovai susitarė toliau nagrinėti tą šalį apėmusios aštrios politinės krizės problemas“, – pridūrė URM.

D. Peskovas: Rusija kaip magnetas traukia žemes istorinės tėvynės link

Krymo galimas įsijungimas į Rusiją nereiškia žemių surinkimą Kremliaus nurodymu, pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tai nėra (žemių) surinkimas pagal Kremliaus planą, tai yra natūralus tautiečių susitelkimas aplink jų centrą, aplink istorinę jų tėvynę, kuri yra patraukli, kuri kelia pasitikėjimą ir kuri gali būti rimtas jų saugumo ir klestinčios ateities garantas“, – kalbėjo D.Peskovas specialioje laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ per televizijos kanalą „Rossija 1“ penktadienį.

Šitaip atsakė D.Peskovas į V.Solovjova klausimą, ar teisinga teigti, kad „atėjo laikas surinkti žemes“.

„Surinkti žemes praėjusių šimtmečių stiliumi neįmanoma, – aiškino D.Peskovas. – Žemės gali susirinkti (susitelkti) ne vedančios valstybės iniciatyva, žemės gali susirinkti magneto principu“.

„Vos tik kokia nors valstybė tampa stabili, kai tik joje atsiranda plėtros perspektyvos, kurios akivaizdžios aplinkiniams, tai, natūralu, visos aplink ima jausti trauką tos valstybės link“, – kalbėjo jis.

D.Peskovas dar pažymėjo, kad Ukrainos atveju nevartotų posakio „žemių surinkimas“.

„Tai, kad Krymas priėmė sprendimą stoti į Rusijos Federaciją subjekto teise, tai yra krymiečių iniciatyva, tai yra Krymo parlamento iniciatyva, ir per savaitę ji bus arba patvirtina, arba nebus patvirtinta liaudies valios išreiškimu – demokratiškiausia plebiscito procedūra“, – pabrėžė prezidento atstovas.

JAV karo laivas kirto Bosforo sąsiaurį ir plaukia Juodosios jūros link

 JAV karo laivas penktadienį kirto Turkijos Bosforo sąsiaurį ir įplaukė į Juodąją jūrą, tvyrant įtampai dėl Ukrainos Krymo regiono.

Pakrančių apsaugos laivas lydėjo „USS Truxtun“, eskadrinį minininką su valdomomis raketomis, matė AFP fotografas.

Ketvirtadienį paskelbtame JAV karinio jūrų laivyno pareiškime sakoma, kad minėtas laivas plaukia į Juodąją jūrą dalyvauti karinėse pratybose su Bulgarijos ir Rumunijos kariniais jūrų laivynais.

Pagal Montrė konvenciją, šalių, kurios neturi išėjimo į Juodąją jūrą, karo laivai jos vandenyse gali būti tik 21 parą.

Antradienį du Rusijos karo laivai kirto Bosforą - Kremliui „pašaukus“ juos atgal į savo Juodosios jūros laivyną, siekiant stiprinti Kryme esančias Rusijos pajėgas.

Tą pačią dieną į Juodąją jūrą įplaukė vienas ukrainiečių laivas, pranešė Turkijos valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.

Laivų plaukiojimas suintensyvėjo didėjant įtampai tarp Vakarų ir Rusijos dėl Krymo pusiasalio, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai ir kur yra įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas.

ESBO neturėjo „oficialių kvietimų“ atvykti į Krymą, sako Rusija

Rusija penktadienį sakė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai, kurie nebuvo įleisti į Krymą, negavo „oficialių kvietimų“ iš Krymo valdžios.

ESBO stebėtojai bandė atvykti į Krymą „apeidami konsensuso principą, kuris yra esminis ESBO, neatsižvelgdami į Rusijos nuomonę ir rekomendacijas, nelaukdami oficialaus kvietimo iš Krymo“, nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

ESBO anksčiau pranešė, kad ginkluoti vyrai kontrolės poste užkirto kelią ESBO stebėtojams, mėginusiems įvažiuoti į Krymo teritoriją.

„Mes tik mėginame važiuoti kaip Ukrainos vyriausybės svečiai pagal ESBO mandatą“, – sakė vienas stebėtojų.

Ketvirtadienį ginkluoti vyrai taip pat neleido 21 ESBO stebėtojui vykti į Krymą.

Maskva ragino ESBO pasmerkti naujosios valdžios Kijeve „smurtinius aktus“ ir paskelbti valdžios perėmimą neteisėtu.

ESBO neginkluotų stebėtojų misijos tikslas yra sumažinti įtampą Kryme, kurį praėjusį savaitgalį perėmė Rusijos pajėgos.

O. Turčynovas atšaukė Krymo parlamento sprendimą surengti referendumą

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas, kuris yra ir Aukščiausiosios Rados pirmininkas, pasirašė įsaką „Dėl Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios Tarybos 2014 metų kovo 6 dienos sprendimo apie „Krymo referendumo rengimą“ galiojimo nutraukimą“.

Šis įsakas paskelbtas penktadienį laikinojo prezidento O.Turčynovo tinklalapyje.

Ketvirtadienį vakare O.Turčynovas savo kreipimesi per televiziją pareiškė, kad sustabdė minėtąjį Krymo autonomijos sprendimą, ir pranešė, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada inicijuos autonomijos parlamento paleidimą.

Ukrainos autonominio Krymo regiono parlamentas ketvirtadienį pritarė pasiūlymui, kad Krymas turi tapti Rusijos Federacijos dalimi, taip pat kreipėsi į Rusijos prezidentą bei Federalinį Susirinkimą, prašydamas pradėti Krymo autonomijos prijungimo prie Rusijos Federacijos procedūrą. Taip pat buvo nutarta referendumą dėl Krymo statuso surengti ne kovo 30, o kovo 16 dieną.

Tą pačią dieną Ukrainos Saugumo tarnybos Vyriausioji tyrimų valdyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl minėto Krymo parlamento sprendimo pagal Baudžiamojo kodekso 110 straipsnį (pasikėsinimas į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę).

ESBO stebėtojams kelią užkirto ginkluoti vyrai

Du autobusai, kuriais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai mėgino įvažiuoti į Krymą, penktadienį pasuko atgal, kai prie vieno patikrinimo posto kelią jiems užtvėrė ginkluoti vyrai, pranešė AFP reporteris.

Du šaltiniai misijoje sakė, kad 47 karinių ir civilių stebėtojų grupė grįžta į Ukrainos miestą Chersoną, kur praleido naktį po panašaus blokavimo ketvirtadienį.

Į Krymą iš Ukrainos tėra tik du keliai - vienas kerta siaurą Perekopo sąsmauką vakaruose, kitas eina palei Azovo jūrą rytuose.

Netoli Čonharo kaimo rytiniame kelyje AFP reporteris sakė yra kontrolės postas, kuriame budi apie 10 ginkluotų vyrų, kurie stabdo transporto priemones ir tikrina jas. Dalis šio kelio užtverta gelžbetonio blokais.

Karines uniformas su gobtuvai vilkintys vyrai ginkluoti desantininkų ginklais. Nors oficialiai nežinoma, kam jie atstovauja, bet virš kontrolės posto plevėsuoja Rusijos vėliava.

Rusija žada keršyti už sankcijas

Rusija penktadienį apkaltino Europos Sąjungą (ES) „itin nekonstruktyviu požiūriu“ į įvykius Ukrainoje, nes blokas įšaldė derybas dėl vizų režimo švelninimo, o tai esą komplikuoja keliones tarp Rusijos ir ES.

„Rusija nesutiks su sankcijų ir grasinimų kalba“ ir keršys, jeigu sankcijos bus taikomos, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime apie ES vadovų susitikime ketvirtadienį pasiektą susitarimą.

Tas ES viršūnių susitikimas buvo surengtas stengiantis priversti paklusti raginimui atšaukti Rusijos pajėgas iš Ukrainos Krymo regiono ir pradėti derybas tarp Maskvos ir Kijevo.

Per susitikimą buvo nuspręsta sustabdyti derybas dėl vizų režimo, kurios prasidėjo 2007 metais ir po kurių, kaip viliasi Maskva, jos piliečiai galiausiai galės keliauti į Europą be vizų. Tai yra vienas didelių prezidento Vladimiro Putino tikslų.

28 narių ES taip pat sutiko sustabdyti derybas dėl naujo pakto, kuris pakeistų 1997 metų Rusijos ir ES partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir kuris apimtų glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą, santykius investicijų, tyrimų, prekybos ir energetikos srityse.

„Sunku nusikratyti įspūdžio, kad oportunistiniai požiūriai nugalėjo sveiką protą, kuris diktuoja būtinybę bent jau klausytis ES strateginės partnerės – Rusijos – esminės pozicijos“, – sakoma Rusijos pareiškime.

Rusijos pajėgos Kryme sustiprintos iki 30 tūkst. karių, teigia Ukraina

Rusijos kontingentą Kryme dabar sudaro apie 30 tūkst. karių, penktadienį pranešė Ukrainos pasieniečiai, beveik dvigubai padidindami skaičių, kurį anksčiau buvo pateikusi Kijevo vyriausybė.

Sienos apsaugos tarnybos viršininko pavaduotojas Serhijus Astachovas sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad šis skaičius yra apytikris ir kad į jį įtraukti tiek kariai, atvykę į Krymą nuo praeitos savaitės, tiek Rusijos Juodosios jūros laivyno pajėgos, kurios nuolat bazuojasi Sevastopolyje.

Rusija, kurios pajėgos okupavo šį autonominį Ukrainos regioną per pastarąją savaitę, tvirtino, kad Kryme nėra jokių jos karių, išskyrus dislokuotus Sevastopolio bazėje.

Pusiasalyje pasklidę Rusijos kariai vilki uniformas be jokių atpažinimo ženklų, tačiau važinėja mašinomis su Rusijos kariuomenės numeriais.

Ukraina sako, kad tūkstančiai papildomų karių buvo atsiųsti iš Rusijos ir pasklido okupuotame pusiasalyje, o šie veiksmai pažeidžia sutartį dėl Sevastopolio bazės nuomos. Anksčiau šią savaitę Ukraina teigė, kad Kryme yra iš viso 16 tūkst. Rusijos karių.

Ukraina pasirengusi deryboms su Rusija, smerkia planus dėl referendumo Kryme

Ukraina pasirengusi deryboms su Rusija, bet pirmiausia Maskva turi atitraukti savo pajėgas, vykdyti tarptautinius susitarimus ir nutraukti paramą „separatistams bei teroristams“, penktadienį pareiškė vyriausybės vadovas Arsenijus Jaceniukas.

Jis pranešė paprašęs organizuoti antrą pokalbį telefonu su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu.

Abu premjerai kalbėjosi šeštadienį, ir tai buvo vienintelis Ukrainos ir Rusijos aukšto rango pareigūnų kontaktas nuo krizės pradžios.

„Mes deklaravome pasirengimą vesti derybas su Rusijos vyriausybe, tačiau pirmiausia mūsų kaimynai rusai turi išvesti kariuomenę. Antra, jie turi vykdyti dvišalius ir daugiašalius įsipareigojimus, kuriuos yra pasirašiusi Rusija. Trečia, jie turi liautis remti separatistus ir teroristus Kryme“, - sakė A.Jaceniukas spaudos konferencijoje Kijeve.

Promaskvietiška Krymo vadovybė, atėjusi į valdžią, kai Rusijos pajėgos praėjusią savaitę perėmė šio pusiasalio kontrolę, ketvirtadienį paskelbė, kad regiono parlamentas balsavo už prisijungimą prie Rusijos ir šiuo klausimu kovo 16 dieną bus surengtas referendumas.

„Niekas civilizuotame pasaulyje nepripažins to vadinamojo referendumo, kurį rengia ši vadinamoji valdžia, rezultatų“, - sakė A.Jaceniukas ir pridūrė, jog toks plebiscitas yra neteisėtas ir prieštarauja Ukrainos konstitucijai.

V. Putino pastangos spręsti Ukrainos krizę lieka nesuprastos, sako Kremliaus atstovas

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangos deeskaluoti Ukrainos krizę nesulaukia jokio supratimo, penktadienį sakė jo atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Mums labai apmaudu, kad nepaisant visų mūsų prezidento pastangų, jo pasiryžimo faktiškai kiekvieną dieną aiškinti Rusijos poziciją, mes ir toliau susiduriame su nesupratimo siena“, – D.Peskovas sakė duodamas interviu valstybinei televizijai „Rossija 24“, kurį planuojama parodyti sekmadienį.

„Tai gana liūdna, o svarbiausia – tai labai blogai, atsižvelgiant į galimus tolesnius padarinius“, – pareiškė D.Peskovas.

Jis pridūrė, kad Maskva nevadovauja įvykiams Ukrainoje.

„Visiškai priešingai, – pareiškė V.Putino atstovas. – Tai, ką dabar matome Ukrainoje ir aplink ją, yra didžiulis neteisėtumo, cinizmo, tarptautinės teisės griūties, dvigubų standartų triumfas.“

Gyventojai bijo dėl savo ateities

Prorusiška Krymo valdžia, ketvirtadienį paskelbusi šį autonominį Ukrainos regioną Rusijos dalimi, pareiškė vykdanti triuškinamos savo gyventojų daugumos valią.

Regiono sostinės Simferopolio gatvėse aiškiai dominavo Rusijos šalininkai, skanduojantys tos šalies pavadinimą ir mojuojantys jos vėliavomis.

Tačiau tylesnei gyventojų, kuri didžiuojasi laikydami save Ukrainos piliečiais, daliai Krymo valdžios sprendimas tapo netikėtu sukrėtimu, didinančiu nuogąstavimus dėl sumaišties, potencialios priverstinės emigracijos arba karo.

„Esu ukrainietė. Noriu, kad mūsų Ukrainos kariai mane gintų. Nenoriu būti Rusijos dalimi – aš nekenčiu Rusijos“, – sakė 16-metė Tania Kulik, rodydama į prorusiškų demonstrantų minią.

Daugelis kitų žmonių, įskaitant etninius rusus, turinčius šaknų Rusijoje, taip pat laiko savo ukrainiečiais.

„Esu rusė: gimiau Rusijoje. Mano tėvas buvo Rusijos karininkas. Tačiau gyvenome Ukrainoje nuo 1989 metų. Esu Ukrainos pilietė. Nors turiu teisę į Rusijos pilietybę, niekada jos neprašiau“, – sakė Aleksandra Kvitko, vietos transliuotojo „Čiornomorskaja teleradijokompanija“ vyriausioji redaktorė.

Jos vadovaujama televizija buvo vienintelis nepriklausomas Krymo kanalas, tačiau šią savaitę prorusiška valdžia jį išjungė. Ketvirtadienį vietoje šios televizijos ir dviejų kitų pagrindinių Ukrainos kanalų buvo rodomos Rusijos valstybinės televizijos transliacijos.

A.Kvitko sakė, kad Krymo parlamento balsavimas už prisijungimą prie Rusijos uždarame posėdyje, kuriame dalyvavusių deputatų skaičius nebuvo patvirtintas, tapo dar vienu argumentu, jog vietos valdžia bijo atsiklausti gyventojų nuomonės.

„Dabar jie netgi neberengia savo išganingojo referendumo, kad atsiklaustų krymiečių nuomonės. Jie tiesiog nusprendė“, – skundėsi žurnalistė.

Jeigu Maskva aneksuos Krymą, A.Kvitko tikriausiai bus priversta išvykti.

„Rusijoje nėra nepriklausomos žiniasklaidos – beveik nėra – todėl mes tikriausiai perkelsime kanalą į Kijevą ir mėginsime transliuoti krymiečių požiūrį iš Kijevo“, – sakė ji.

„Bus kraujo“

Kryme etniniai rusai turi nedidelę daugumą tarp gyventojų. Šis regionas buvo Rusijos dalis iki 1954 metų. Daugelis gyventojų turi Rusijos pasus, ypač gyvenantys aplink Sevastopolį, kuriame įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė. Rusijos invazijos šalininkų pozicija yra plačiai viešinama.

Tačiau tai nereiškia, kad regione, turinčiame 2 mln. gyventojų, visuomenė vieningai palaiko prisijungimą prie Rusijos.

Nors daugelis nori prisijungti prie Rusijos, šimtai tūkstančių žmonių yra nusistatę prieš tokį žingsnį. Jeigu jis būtų žengtas, tikriausiai būtų reikalaujama, kad Ukrainos piliečiai priimtų Rusijos pilietybę arba taptų užsieniečiais.

Krymo parlamento narys Leonidas Pilunskis, nepritariantis prorusiškai valdžiai, sakė, kad jis ir kiti deputatai nebuvo pakviesti į ketvirtadienį vykusį balsavimą. Jie teigė neabejojantis, kad tame posėdyje nedalyvavo pakankamai deputatų, kad jie sudarytų kvorumą.

„Kvorumo nebuvo. Tai nebuvo parlamento sprendimas – tai tiesiog pranešimas, paskelbtas kolaborantų, – aiškino įstatymų leidėjas. – Visa tai yra įstatymų nepaisymas ir nusikaltimas. Kai parlamentas yra apsuptas žmonių, vilkinčių uniformas be atpažinimo ženklų, neįmanoma sakyti, jog tai, kas vyksta viduje, yra legitimu.“

Nors Rusijos pajėgos užėmė Krymą nepraliedamos kraujo, L.Pilunskis mano, kad smurtas dar gali prasiveržti. Pasak jo, vietos valdžia gali išprovokuoti susirėmimus, kurie taptų dingstimi sutriuškinti savo priešininkus.

„Bus provokacija. Rusijos agentams reikės kraujo“, – aiškino deputatas.

Totorių ašaros

Ko gera, Rusijos aneksijai labiausiai priešinsis Krymo totoriai – šio pusiasalio vietos gyventojai, kurių dauguma yra musulmonai. Krymo totoriai buvo masiškai deportuoti į Centrinę Aziją po Antrojo pasaulinio karo, o į savo tėvynę jiems buvo leista grįžti tik 9-ame dešimtmetyje.

Sugrįžę totoriai dabar sudaro apie 12 proc. Krymo gyventojų. Sugrįžėliai prikėlė senovinius miestelius, kurie ištuštėjo, kai jų tėvai ir seneliai buvo sugrūsti į traukinių vagonus ir ištremti Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino įsakymu.

Daugelis jų iki šiol smarkiai nekenčia Rusijos ir seniai entuziastingai palaiko nepriklausomą Ukrainą. Tūkstančiai totorių praeitą savaitę surengė eitynes, pasisakydami už vienybę su Kijevu. Ta demonstracija įvyko Rusijos pajėgų intervencijos išvakarėse.

„Mano kolegos įstatymų leidėjai ... kurie balsavo už (prisijungimą prie Rusijos), yra tiesiog pamišę, – totorių frakcijos lyderis Krymo parlamente Refatas Čubarovas rašė socialiniame tinkle „Facebook“. – Aišku, kad jie vykdo kitų valią ... Jie išsikraustė iš proto!“

Apie 100 totorių moterų ketvirtadienį susirinko viename kaime protestuoti prieš „okupaciją“. Jos skandavo „Krymas yra Ukraina!“ ir „Mes už taiką!“

Daugelis atėjo su vaikų vežimėliais ir atsivedė vaikus, laikydamos žydrus ir geltonus – Ukrainos vėliavos spalvų – balionus.

„Kam reikia karo? Kodėl jie okupuoja mūsų žemę?“ – klausė Safirnar Džamila, laikydama plakatą, kuriame Rusijos prezidento Vladimiro Putino veidas pavaizduotas sujungtas su nacistinės Vokietijos lyderio Adolfo Hitlerio atvaizdu. Plakato užrašas skelbė: „Putinai, šalin rankas nuo Ukrainos!“

Dvi totorės, prieš 20 metų persikėlusios gyventi į Krymą iš Abchazijos – Gruzijos regiono, dabar okupuoto Rusijos pajėgų – kai 10-o dešimtmečio šimtai tūkstančių Gruzijos piliečių buvo priversti iš ten sprukti dėl etninio konflikto, apsipylė ašaromis.

„Buvome patekusios į lygiai tokį patį konfliktą. Pabėgome su savo anūkais. Dabar vėl viskas vyksta iš naujo“, – sakė 58 metų Remizė Chaibulajeva.

„Niekas, kas neišgyveno karo, nežino, ką tai reiškia ... Mes matėme karą, badą ir pabėgėlius. Visi bijo, kad kariai kažką išprovokuos“, – pridūrė ji.

Rusija ir Ukraina niekada nekariaus, sako Rusijos senato pirmininkė

Rusija ir Ukraina niekada nekariaus, penktadienį pareiškė Rusijos parlamento aukštųjų rūmų pirmininkė Valentina Matvijenko.

„Visiški kliedesiai, jog dabar kalbama, esą Ukrainos liaudis kariaus su Rusija, – pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos vadovė. – Niekada nebus jokio karo tarp mūsų broliškų tautų.“

Tačiau ji dar kartą pažymėjo, kad dabartinė Kijevo vyriausybė yra neteisėta.

„Jie yra tie, kas įtraukė Ukrainą į Oranžinės revoliucijos scenarijaus chaosą, – sakė V.Matvijenko. – Rusija nuosekliai pasisakė už padėties nukreipimą konstituciniu keliu ir įstatymų viršenybės atkūrimą Ukrainoje.“

Rusijos parlamentas gerbs Krymo „istorinį pasirinkimą“ referendume

Rusijos parlamentas gerbs „istorinį pasirinkimą“, kurį Krymas vėliau šį mėnesį turi priimti per savo referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, penktadienį sakė Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas.

„Mes gerbsime istorinį Krymo gyventojų pasirinkimą“, - sakė Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, kurio komentarai aiškiai rodo, kad Rusijos parlamentas ratifikuos balsavimą už prisijungimą prie Rusijos.

„Mes palaikysime laisvą ir demokratinį Krymo gyventojų, taip pat ir Sevastopolio gyventojų, pasirinkimą“, - pridūrė jis per susitikimą su Krymo parlamentarų delegacija Valstybės Dūmoje. Jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros.

„Kad ir kas mums nutiktų, referendumas įvyks ir situacija krymiečiams bus apibrėžta“, - sakė Krymo parlamento pirmininkas Volodymyras Konstantynovas, kuris vadovauja šios autonominės respublikos delegacijai Maskvoje.

Pasak jo, jiems akivaizdu, kad tos šalies, kuri Kryme buvo mylima, nebėra. „Naujo darinio (Ukrainos naujosios valdžios) mes nesuprantame. Jis neteisėtas. Mes jo bijome“, - sakė V.Konstantynovas.

Jo teigimu, visi šiuo metu Krymo autonominėje respublikoje priimami sprendimai yra teisėti. „Mes einame teisiniu keliu“, - sakė jis.

Krymo aukščiausiosios tarybos sprendimą dėl prisijungimo prie Rusijos V.Konstantynovas pavadino istoriniu.

„(Tačiau) yra dar vienas niuansas – ar Rusija nori mus paimti?“, - pridūrė jis.

Rusijos pajėgos de facto perėmė strateginę svarbą turinčio Krymo, kur yra dislokuotas Kremliaus Juodosios jūros laivynas, kontrolę – po to, kai vasario 22 dieną buvo nušalintas promaskvietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Šio pusiasalio, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, parlamentas ketvirtadienį paprašė prezidento Vladimiro Putino leisti prisijungti prie Rusijos ir paskelbė, kad kovo 16 dieną įvyks referendumas šiuo klausimu.

S.Naryškinas sakė, kad šis žingsnis susijęs su būtinybe užtikrinti „piliečių teises bei laisves ir tiesiog ginti žmonių gyvybes“ Kryme, Ukrainą krečiant neramumams po prezidento Viktoro Janukovyčiaus nušalinimo.

Tačiau Dūmos pirmininkas pripažino, kad jį taip pat paskatino "istorinio, dvasinio ir pasaulėžiūrinio pobūdžio“ priežastys.

Leonidas Sluckis, kuris yra Valstybės Dūmos NVS, eurazinės integracijos ir ryšių su tėvynainiais reikalų komiteto pirmininkas, sakė, kad po referendumo parlamentas veiks greitai, kad būtų pripažinti jo rezultatai.

„Manau, kad tiesiog per kelias dienas po referendumo Valstybės Dūma įformins sprendimą deramu būdu“, - sakė jis.

Krymo prorusiški lyderiai prognozavo, kad pusiasalio gyventojai didele dauguma nubalsuos už prisijungimą prie Rusijos.

Rusijos Senatas palaikys Krymo sprendimą prisijungti prie Rusijos

Rusijos parlamento aukštieji rūmai palaikys Ukrainos autonominio Krymo regiono siekį prisijungti prie Rusijos, jeigu gyventojai tokį sprendimą priims referendume, penktadienį pareiškė Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė.

„Jeigu Krymo žmonės referendume priims sprendimą prisijungti prie Rusijos, (parlamento) aukštieji rūmai, žinoma, palaikya tokį sprendimą“, – naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo Federacijos Tarybos vadovę Valentiną Matvijenko.

„Ir toks sprendimas bus legitimus“, - pridūrė ji per susitikimą su Krymo parlamento pirmininku Volodymyru Konstantynovu, kuris vadovauja šios autonominės respublikos delegacijai Maskvoje.

Krymo parlamentas nusprendė kovo 16 dieną surengti referendumą, ar šis regionas turėtų prisijungti prie Rusijos.

Ji pabrėžė, kad „istorinis“ sprendimas dėl referendumo Kryme atitinka tarptautinę teisinę praktiką.

„Tereikia prisiminti referendumą Škotijoje. Ir Krymo parlamentas pasirinko pačią demokratiškiausią formą, nes būtent referendumas yra pagrindinis žmonių valios išraiškos kriterijus“, – aiškino V.Matvijenko.

Rusijos senatoriai per susitikimą ne kartą plojo Krymo delegacijai.

„Esame sužavėti jūsų ištverme ir ryžtu. Jūs sulaukėte daugybės grasinimų – grasinimų pulti, įskaitant (Rusijos) Juodosios jūros laivyno bazę – tačiau jūs atsilaikėte ir apgynėte savo liaudį. Šie aplodismentai – jums“, – pažymėjo V.Matvijenko.

Federacijos Tarybos pirmininkė pažymėjo, kad Rusijos parlamentas pasiruošęs siųsti savo stebėtojus prižiūrėti referendumo Kryme, kad jo procesas ir rezultatai „niekam nekeltų abejonių dėl jo teisėtumo“.

JAV ragina Rusiją įleisti tarptautinius stebėtojus į Krymą

JAV ketvirtadienį paragino Maskvą padėti tarptautiniams stebėtojams patekti į Krymą ir drauge su sąjungininkėmis pasmerkė šio autonominio regiono planus surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, susirinkusi į ketvirtą per mažiau nei savaitę skubų posėdį dėl Ukrainos, vėl nerado bendros pozicijos, didžiosioms Vakarų valstybėms smerkiant Krymo parlamento „neteisėtą“ sprendimą kovo 16 dieną rengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.

„Raginame Rusiją leisti JT ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) stebėtojams... patekti į visą Ukrainos teritoriją, įskaitant Krymą, siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų ukrainiečių, taip pat ir etninių rusų, teisės“, - žurnalistams sakė JAV ambasadorė Samantha Power (Samanta Pauer).

Rusija turėtų „paraginti Krymo valdžią ir panaudoti savo įtaką, kad tarptautiniams stebėtojams būtų užtikrinta prieiga ir saugumas“, - sakė ambasadorė po dvi valandas trukusio uždaro Saugumo Tarybos susitikimo.

Ketvirtadienį buvo pranešta, kad ginkluoti vyrai sutrukė 40-čiai karinių stebėtojų iš 21-os ESBO valstybės patekti į Krymą, kurį nuo vasario 28 dienos kontroliuoja rusų pajėgos.

Augant tarptautinei įtampai dėl Ukrainos, ambasadorė S.Power pažymėjo, kad „numatytas referendumas pažeis Ukrainos konstituciją“.

„Referendumas yra nelegitimus ir neteisėtas, - sakė ji. - Nepripažinsime tokio referendumo rezultatų".

Didžiosios Britanijos ambasadorius prie JT Markas Lyallas Grantas (Markas Lajalas Grantas) pritarė S.Power, kad planuojamas referendumas yra nelegitimus.

„Pagal Ukrainos konstituciją jis yra visiškai nelegitimus, tokią poziciją aiškiai išsakė daug valstybių narių“, - sakė jis.

Pasak britų ambasadoriaus, Saugumo Tarybai artimiausiomis dienomis veikiausiai nepavyks susitarti dėl rezoliucijos, tačiau ji greitai vėl susitiks.

Rusija gali blokuoti bet kokį Saugumo Tarybos dokumentą, nes turi veto teisę, kurią jai garantuoja nuolatinės narės statusas.

Rusijos ambasadorius Vitalijus Čiurkinas sakė, kad Maskva yra tik „stebėtoja“ Tarybos debatuose, ir jo šalis paskelbs savo poziciją.

Jis atmetė prielaidas, kad ginkluoti vyrai, kurie trečiadienį grasino JT specialiajam pasiuntiniui Robertui Serry (Robertui Seriui), priversdami ji sutrumpinti vizitą Kryme, buvo rusai.

V.Čiurkinas pasišaipė iš tų ginkluotų vyrų, pavadinęs juos „grupe padugnių“.

„Pagal tokį apibūdinimą jie nepanašūs į rusų karius“, - pridūrė jis.