Ukrainos lyderis įsakė paskelbti kovinė parengtį ginkluotosiose pajėgose

Ukrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rado pirmininkas Oleksandras Turčynovas šeštadienį įsakė paskelbti kovinę parengtį šalies ginkluotosiose pajėgose, reaguodamas į Rusijos parlamento leidimą pasiųsti karius į jo šalį.

„Atsižvelgdamas į potencialią agresiją, daviau įsakymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pereiti į visišką kovinę parengtį. Sustiprinta atominių elektrinių, oro uostų, strateginių infrastruktūros objektų apsauga“, – jis sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.

Padėtis Ukrainoje tampa panaši 1968-ųjų „Prahos pavasario“ sutriuškinimą

Čekijos prezidentas šeštadienį perspėjo Rusiją nepradėti karinių veiksmų Ukrainoje, sakydamas, kad padėtis tą šalį apėmusioje krizėje tampa panaši į 1968 metų „Prahos pavasario“ įvykius, kai Sovietų Sąjungos vadovaujama Varšuvos pakto invazija lėmė du dešimtmečius trukusį sovietų karių dislokavimą buvusioje Čekoslovakijoje.

„Nors absoliučiai suprantu rusakalbių daugumos Kryme interesus ... mes turime savos patirties dėl karinės intervencijos 1968-aisiais“, – sakoma prezidento Milošo Zemano pranešime, kurį gavo naujienų agentūra AFP.

„Manau, bet kokia karinė intervencija palieka gilią įrėžą, kurios neįmanoma ištrinti per ištisą kartą“, – pridūrė 69 metų lyderis.

Anksčiau šeštadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo parlamento aukštųjų rūmų sutikimą pasiųsti į Ukrainą Rusijos pajėgas, o Kijevas apkaltino Maskvą jau sustiprinus savo kontingentą Kryme tūkstančiais papildomų karių.

1968 metų rugpjūčio 21 dieną prasidėjus sovietų ir Varšuvos pakto šalių pajėgų invazijai iš Bulgarijos, tuometės Rytų Vokietijos, Vengrijos ir Lenkijos, buvo sutriuškintas didelio masto demokratinių reformų šalininkų judėjimas buvusioje Čekoslovakijoje, vadinamas Prahos pavasariu. Tos intervencijos pirmosiomis dienomis žuvo per 100 žmonių, o dar apie 500 buvo sužeisti.

JT vadovas ragina atkurti ramybę krizės krečiamoje Ukrainoje

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) šeštadienį paragino nedelsiant atkurti ramybę ir užmegzti dialogą, kad būtų išspręsta Ukrainoje besivystanti krizė.

JT vadovas telefonu trumpai pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir aptarė susiklosčiusią įtemptą padėtį, žurnalistams sakė Ban Ki-moono atstovas Martinas Nesirky (Martinas Nesirkis).

„Jis ragina nedelsiant atkurti ramybę ir tiesioginį dialogą tarp visų, kuriems rūpi išspręsti dabartinę krizę“, – nurodė M.Nesirky.

Rusijoje paskelbta kovinė padėtis oro desantininkų ir jūrų pėstininkų daliniuose

 Dalyje Rusijos oro desantininkų ir jūrų pėstininkų dalinių šeštadienį paskelbta kovinė padėtis, pranešė Rusijos naujienų portalas LiveNews.ru.

Naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi LiveNews.ru informacija, nurodė, kad kovinė parengtis parengta Vakarų ir Centrinės karinės apygardos oro desantininkų daliniuose, taip pat Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų daliniuose.

Kaip pranešama, Kaliningrade besibazuojančiam 7-ajam atskirajam motorizuotųjų šaulių pulkui paskelbtas įsakymas dėl kovinės parengties, tačiau kariai ir karinė technika dar nepaliko savo bazių.

Be to, kai kurie Centrinės karinės apygardos daliniai, įskaitant dvi Samaroje dislokuotas motorizuotųjų šaulių brigadas, perkelti prie sienos su Ukraina ties Charkovo sritimi.

„Apygardos viršininkas generolas pulkininkas Bogdanovskis šiuo metu yra Kazanėje, iš kur koordinuos pajėgų perkėlimą“, – LifeNews.ru citavo šaltinius Centrinėje karinėje apygardoje.

Pajėgos iš Samaros į Kazanę buvo nuskraidintos lėktuvais An-12 per nepaprastąjį kovinės parengties patikrinimą, kurį anksčiau šią savaitę įsakė surengti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nurodė „Intrerfax“.

Šių žingsnių Rusija ėmėsi tuo metu, kai šalies parlamento aukštieji rūmai šeštadienį suteikė leidimą V.Putinui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir karius.

JT surengs neeilinį posėdį

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba šeštadienį surengs neeilinį posėdį dėl krizės Ukrainoje, kai Rusija paskelbė planuojanti pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į kaimyninės šalies autonominį Krymo regioną, nurodė delegatai.

Vienas Liuksemburgo, šį mėnesį pirmininkaujančio 15 narių turinčiai Tarybai, diplomatas sakė, kad tas susitikimas prasidės 19 val. Grinvičo (21 val. Lietuvos) laiku ir kad jis buvo sušauktas Didžiosios Britanijos prašymu.

Saugumo Taryba penktadienį buvo susirinkusi aptarti padėties Kryme, tačiau, kaip ir tikėtasi, nesiėmė jokių formalių veiksmų. Tame posėdyje išryškėjo gilus nesutarimas tarp Vakarų šalių, įskaitant JAV, ir Rusijos, kurios Juodosios jūros laivyno pagrindinė bazė yra Kryme.

Penktadienį vykusioje sesijoje Ukraina apkaltino Maskvą neteisėtu Rusijos karių įsibrovimu į Ukrainos teritoriją, o JAV ir Europos šalių delegacijos perspėjo Maskvą atitraukti bet kokias papildomas pajėgas, dislokuotas Kryme. Tačiau Maskva pareiškė, kad bet koks Rusijos kariuomenės judėjimas tame regione, kuriame dauguma gyventojų yra rusakalbiai ir simpatizuoja didžiajai rytinei kaimynei, atitinka jos susitarimus su Kijevu dėl Rusijos jūrų pajėgų bazių.

Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, todėl gali blokuoti bet kokius jos narių siūlomus veiksmus.

Leido panaudoti ginkluotąsias pajėgas

Rusijos Federacijos Taryba šeštadienį patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir toje šalyje dislokuota Rusijos karinį kontingentą.

Rusijos parlamento aukštųjų rūmų nutarime sakoma, kad Federacijos taryba leidžia prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota padėtis toje šalyje.

Susirėmimai Dniepropetrovske

Ukrainos rytiniame Dniepropetrovsko mieste šeštadienį įsiplieskė susirėmimas tarp prorusiškų aktyvistų ir naujosios šalies vyriausybės šalininkai.

Prorusiško mitingo dalyviai nuplėšė nuo buvusio Lenino paminklo postamento Kijeve žuvusių provakarietiško Maidano judėjimo aktyvistų portretus, sutrypė ten padėtas gėles ir sudaužė ikonas bei žibintus su žvakelėmis.

Miesto aikštėje, neseniai pavadintoje Maidano didvyrių vardu, prorusiški aktyvistai nuplėšė nuo pastatų lenteles su nauju aikštės pavadinimu ir sudegino naująją vyriausybę palaikančios „savigynos“ aktyvistų palapinę.

Abiejų stovyklų nariai įsitraukė į muštynes.

Dalis prorusiškų mitinguotojų nužygiavo prie Dniepropetrovsko administracijos pastato, prie kurio budi radikalaus judėjimo „Pravyj sektor“, Maidano ir savigynos aktyvistai.

Pasak Maidano aktyvistų, prie administracinio pastato taip pat plūsta agresyviai nusiteikę futbolo aistruoliai.

Maidano aktyvistai pakvietė miesto gyventojus 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ateiti sutvarkyti Maidano aikštėje įrengtos memorialinės vietos.

Prašo leisti panaudoti armiją

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį kreipėsi į parlamento aukštuosius rūmus – Federacijos Tarybą – prašydamas leisti pasiųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainos teritoriją, kol bus „normalizuota visuomeninė ir politinė padėtis toje šalyje“, paskelbė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Dėl Ukrainoje susiklosčiusios nepaprastosios padėties keliamo pavojaus Rusijos Federacijos piliečiams, mūsų tėvynainiams, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karinio kontingento, dislokuojamo Ukrainos teritorijoje (Krymo autonominėje respublikoje) pagal tarptautinę sutartį, pagal Rusijos Federacijos konstitucijos 102-ojo straipsnio 1-osios dalies „g“ punktą pateikiu Rusijos Federacijos Federalinio Susirinkimo Federacijos Tarybos kreipimąsi dėl Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimo Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota visuomeninė politinė padėtis toje šalyje“, – sakoma dokumente.

Ragina panaudoti visas priemones Krymo gyventojams apsaugoti

Rusijos Valstybės Dūma kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną, ragindama imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, šeštadienį pareiškė parlamento pirmininkas Sergejus Naryškinas.

„Valstybės Dūmos taryba priėmė kreipimąsi į Rusijos prezidentą, kuriame deputatai ragina prezidentą imtis priemonių, kad būtų stabilizuota padėtis Kryme, ir panaudoti visas turimas priemones, kad Krymo gyventojai būtų apsaugoti nuo savivalės ir smurto“, – S.Naryškinas sakė žurnalistams.

Pasak jo, Valstybės Dūmos taryba taip pat paskelbė pareiškimą, kuriame „reiškiamas didis susirūpinimas dėl to, kaip vystosi visuomeninė ir politinė padėtis Ukrainoje, nerimas dėl politinės krizės Ukrainoje eskalavimo“.

„Šiandien su nerimu vertiname informaciją apie ginkluotų grupuočių mėginimus patekti į įvairius objektus, tai ir apie mėginimą užimti Krymo VRM pastatą. Aišku, kad tai daroma, siekiant destabilizuoti vietos valdžios organų darbą ir visą visuomeninę politinę padėtį Kryme“, – pažymėjo Dūmos pirmininkas.

S.Naryškinas sakė, kad priėmė sprendimą įkurti darbo grupę iš Dūmos deputatų, nepriklausomų ekspertų ir Piliečių Rūmų narių; jai bus patikėta „Ukrainoje vykdomų įstatymų leidybos procedūrų ir priimamų sprendimų stebėsena“.

„Nurodžiau kreiptis per Europos Tarybą į Venecijos komisiją dėl (Ukrainos) Aukščiausiosios Rados priimamų sprendimų teisėtumo. Be to, įpareigojau kreiptis į į Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) Parlamentinę asamblėją dėl Ukrainoje vykdomų įstatymų leidybos procedūrų ir priimamų sprendimų teisėtumo ir legitimumo“, – pridūrė S.Naryškinas.

Kryme ginkluoti vyrai puola Ukrainos pasieniečių būrį

Kryme ginkluoti žmonės mėgina užimti Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį.

„Apie 13 val. kolona ginkluotų žmonių su specialiųjų pajėgų ženklais 10 automobilių, apie 300 žmonių, pamėgino jėga užimti Sevastopolio jūrinės apsaugos būrį“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Ukrainos pasienio tarnybos pareigūnas Serhijus Astachovas.

Pasak jo, per derybas ginkluotos grupės vadas sakė vykdąs Rusijos gynybos ministerijos įsakymą užimti pasienio karinę dalį.

Rusija atsiuntė kelių tūkstančių kariškių papildymą

Ukrainos gynybos ministras Ihoris Teniuchas šeštadienį pareiškė, kad Rusija „neseniai“ į Ukrainą įvedė papildomai 6000 karių ir kad Ukrainos kariškiams Krymo regione paskelbta padidinta parengtis.

I.Teniuchas šio pareiškimo smulkiau nekomentavo.

Ukrainos vyriausybė kaltina Maskvą karinių pajėgų dislokavimu Kryme, kuriame Rusijos karinis jūrų laivynas turi bazę, bet Rusija tvirtina nepažeidžianti sutarties su Ukraina dėl šios bazės.

„Neadekvatus Rusijos pajėgų buvimas Ukrainos teritorijoje yra provokacija, ir rusų pastangos priversti Ukrainą reaguoti jėga žlunga“, – sakė anksčiau ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas vyriausybės posėdyje, transliuotame per televiziją.

„Tai yra Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno laikino buvimo Ukrainos teritorijoje susitarimo pagrindinių reikalavimų pažeidimas“, – pabrėžė jis.

„Mes reikalaujama iš Rusijos vyriausybės atšaukti savo pajėgas ir sugrąžinti jas į dislokavimo vietas“, – sakė A.Jaceniukas, pradėdamas posėdį.