Ukrainos lyderiai reiškė neviltį ir beviltišką pyktį dėl Rusijos įvykdyto Krymo atplėšimo, o tarp daugybės jaunų vyrų, užsirašančių ginkluotųjų pajėgų atsargos kariais, stiprėja įsitikinimas, jog jokia jėga neįstengs pakeisti susiklosčiusios padėties.

Ukrainos vyriausybė Kijeve šį Maskvos žingsnį laiko nusikaltimu, kuriam nepatyrę lyderiai beveik negali pasipriešinti dėl milžiniško priešininkų karinio pranašumo.

„Tai vagystė tarptautiniu mastu, kai viena šalis, prisidengdama savo pajėgomis, tiesiog atėjo ir atplėšė nepriklausomos valstybės dalį“, – sakė Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas.

A.Jaceniuko vyriausybė dabar susiduria su papildomomis problemomis dėl ginkluotos konfrontacijos, įsiplieskusios antradienį.

Ukrainos kariuomenės atstovas sakė, kad vienas ukrainiečių karys žuvo, o kitas buvo sužeistas, kai ginkluoti asmenys šturmavo vieną karinį objektą Kryme. Pareigūnas pridūrė, kad per tą operaciją buvo naudojamas sunkvežimis su Rusijos vėliava.

Pasak A.Jaceniuko, šis susirėmimas pademonstravo, jog konfliktas „iš politinės stadijos perėjo į karinę – dėl rusų kaltės“.

Nors premjero retorika buvo karinga, jis ją mažai kuo galėjo paremti: Ukrainos pajėgos yra gana silpnos, o Kijevas skelbia norintis susilaikyti nuo agresijos, atsakydamas į išpūstus Maskvos reikalavimus. Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, ignoruodamas tarptautinį pasmerkimą, savo vyriausybės veiksmus vadina istorinės neteisybės atitaisymu.

„Jie reikalauja, kad pakeistume konstituciją, pakeistume santvarką, atsisakytume Krymo. Tai agresoriaus kalba ... Tai Josifo Stalino kalba“, – sakė politologijos profesorius Oleksijus Haranas, dirbantis Kijevo Mohylos akademijoje.

„Ukraina padarė viską, ką galėjo, – pridūrė jis. – Mes susilaikėme nuo smurto, ko iš mūsų reikalavo Vakarai. Mes nenužudėme nei vieno Rusijos kario.“

Nors Ukrainos valdžia nepripažįsta praeitą sekmadienį Kryme įvykusio referendumo, kuriame buvo nubalsuota už regiono prisijungimą prie Rusijos, vyriausybės pasirengimas praktiniam sprendimui atspindi nuotaiką, jog Kijevui teks susitaikyti su faktine padėtimi.

Teisingumo ministras pasiūlė galimybę laikinai apsistoti Ukrainos rekreacijos centruose visiems šalies piliečiams, norintiems palikti Krymą, kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai.

„Mano patarimas tėvynainiams, gyvenantiems Kryme – neatsisakyti savo Ukrainos pasų. Esate Ukrainos piliečiai ir faktiškai esate okupantų įkaitai, – ministras Pavlo Petrenka sakė televizijai „5 kanal“. – Žmonės patys turi priimti sprendimą dėl pilietybės atsisakymo, ir niekas neturi teisės jų priversti.“

Ukrainos galimybes panaudoti vieninteles aiškias poveikio svertis – apriboti vandens ir elektros tiekimą Krymui – apsunkina vyriausybės nenoras susipriešinti su pusiasalio gyventojais, kurių daugumą sudaro rusai, tačiau tarp kurių taip pat esama daug ukrainiečių ir totorių.

Krymo ateičiai tapus miglotai, vyriausybė susiduria su vis garsesniais atsiskyrimo arba didesnės federalizacijos reikalavimais Rytų Ukrainoje, kur taip pat gyvena daugiausia rusakalbiai.

Šios etninių rusų pretenzijos įsiplieskė netrukus po to, kai parlamentas, kuris ėmėsi centrinio vaidmens praėjusį mėnesį nušalinus prezidentą Viktorą Janukovyčių, sukėlė pasipiktinimą – pirmiausia Kremliaus – savo veiksmais dėl rusų kalbos vaidmens sumažinimo.

Vėliau to plano buvo atsisakyta ir antradienį A.Jaceniukas tvirtino, kad rusų kalba išlaikys savo oficialų statusą rajonuose, kur ja kalba dauguma gyventojų.

„Niekas nesikėsina į jūsų teisę laisvai naudoti rusų kalbą. Mano žmona Terezija kalba daugiausia rusiškai. Ir jai, kaip milijonams kitų rusakalbių, nereikia Kremliaus apsaugos“, – sakė jis.

Kad galėtų spręsti reikalus su Maskva, Ukrainai reikės atkurti dialogo kanalus, bet Rusija nelabai nori tai daryti su naująja Kijevo vyriausybe, kurią vadina labiausiai menkinamais žodžiais.

Milijardierius verslininkas Sergejus Taruta, kurį laikinoji valdžia paskyrė valdyti pramoninį Donecko regioną, AP sakė pasiūlęs sukurti „nacionalinės vienybės forumą“ kaip galimą tos problemos sprendimą.

„Turėtume parinkti delegatus, kurie galėtų vadovauti diplomatiniam dialogui su Rusija. Nes kaip suprantu, dabar nėra derybininko, kuris turėtų teisėtą mandatą, – sakė jis. – Tik derybomis galime išspręsti sudėtingas problemas, kurios veikia ir Krymą, ir Rytų Ukrainą. Ir aš galvoju, kad ši derybų grupė taip pat turėtų dirbti su Vakarų laiduotojų grupe, kuri galėtų užtikrinti mūsų šalies teritorinį vientisumą.“

Vyriausybė šią savaitę paskelbė, kad per ateinančias 45 dienas mobilizuos dešimtis tūkstančių rezervininkų. Antradienį pagrindinėje Kijevo gatvėje naujokų verbavimo karininkai užrašinėjo savanorius.

Mažiausiai viena iš savigynos grupių, kurios iškilo per protestus, „Spilna Sprava“ („Bendras reikalas“), užsiminė, kad ketina rengtis partizaninei kovai.

„Karo su Rusija sąlygomis reguliarioji armija pasirodė esanti nepakankamai veiksminga, tai pripažino Ukrainos armijos vadovybė“, – sakė „Spilna Sprava“ koordinatorius Oleksandras Danyliukas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Kijevo aikštėje, kurioje kilo protestų judėjimas, ir aplink ją vis dar stovi nesudėtingos barikados, o šalia jų sukiojasi įvairaus amžiaus vyrų grupės, kurių nariai juokauja tarpusavyje ir šildosi prie laužų statinėse.

Maidanu vadinamoje aikštėje esančių žmonių planas yra likti iki bus suformuota nauja, išrinkta vyriausybė, ir užtikrinti, kad ji tesėtų savo pažadus.

51 metų atsargos karininkas Vasilijus Volčenka, kuris tvarko prekystalį su kruvinus protestus primenančiais suvenyrais, sakė, kad Krymo praradimas nėra gerai priimamas.

„Mes tikėjomės, kad vyriausybė, net jei ji yra tik laikina, reaguos greitai, bet jie praktiškai nieko nepadarė, – sakė jis. – Jeigu jie galvoja, kad gali taip lengvai atiduoti Krymą, tai jie nemenkai klysta“.

„Mes tik organizuosimės, nes niekam neatiduosime savo Ukrainos“, - pridūrė jis.