Ženevoje pirmadienį prasideda derybos dėl Sirijos pilietinio karo užbaigimo, bet to konflikto priešingos pusės nesugebėjo susitarti dėl darbotvarkės, tad esama mažai vilčių, kad jos sugebės greitai paversti laikinas paliaubas tvaria taikos sutartimi.

Ilgai lauktos derybos, prasidedančios šio konflikto pradžios penktųjų metinių išvakarėse, yra naujausios pastangos sustabdyti kraujo liejimą, nusinešusį per 270 tūkst. žmonių gyvybių, o dar milijonus privertusį palikti savo namus.

Likus kelioms valandoms iki planuojamos derybų pradžios vis dar nebuvo aišku, apie ką bus diskutuojama, o Vakarų galybės priekaištavo Damasko režimui dėl pareiškimų, kad bet kokie mėginimai pašalinti iš posto Basharą al Assadą (Bašarą Asadą) bus laikomi neperžengtina „raudona linija“.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) sakė, kad Sirijos užsienio reikalų ministras Walidas Muallemas (Validas Mualemas) tokiais savo komentarais „aiškiai mėgino sužlugdyti šį procesą ... aiškiai stengėsi pasiųsti atgrasančią žinią kitiems“.

JAV diplomatijos vadovas ragino svarbią Sirijos režimo sąjungininkę Rusiją sudrausminti Damaską, sakydamas, kad B.al Assadas stengiasi „pašalinti iš darbotvarkės tai, ką (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas ir Iranas įsipareigojo padaryti“.

„Tai tiesos momentas; momentas, kuriame mes visi turime elgtis atsakingai“, – pabrėžė J.Kerry.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) žengė dar toliau, sakydamas, kad W.Muallemo komentarai yra „provokacija“ ir „blogas ženklas“ taikos pastangoms Sirijoje.

„Nebus jokio politinio proceso, jeigu opozicija nebus glaudžiai į jį įtraukta ir užtikrinta“, – pridūrė jis, ragindamas visus veikėjus Sirijos kare užtikrinti, kad „taikos procesas būtų nuoširdus ir kad būtų atliekami realūs žingsniai“.

Analitikai sako, kad daug kas pasikeitė po to, kai vėliausias netiesioginių derybų ratas žlugo vasarį, bet klausimai dėl B.al Assado likimo ir planų surengti rinkimus per 18 mėnesių išlieka didelėmis kliūtimis susitarimui dėl taikos veiksmų plano.

Vasario 27-ąją paskelbtų laikinų paliaubų buvo daugiausiai laikomasi, nors abi pusės kaltino viena kitą pažeidimais. Tai suteikė šiokį tokį atokvėpį karo nuniokotos Sirijos žmonėms, o humanitarinė pagalba galėjo pasiekti apie 150 tūkst. sirų, gyvenančių apsiausties sąlygomis.

Vis dėlto ekspertai reiškė abejones, ar šios derybos apskritai įsibėgės, o net jeigu tai pavyktų pasiekti – ar bet kokios sutarties bus laikomasi šiame sudėtingame konflikte, kuriame dėl dominavimo varžosi daug grupių.

Beirute įsikūrusio Libano Amerikos universiteto politologijos profesorius Basselis Salloukhas (Basilis Saluchas) sakė, kad dabartinės derybos veikiau yra šiame konflikte dalyvaujančių užsienio jėgų forumas.

„Sprendinio Sirijoje pavidalą lems veikiau Rusijos ir JAV strateginiai interesai, o ne šios šalies žmonių siekiai“, – pažymėjo jis.

Iranas ir Rusija palaikė Sirijos režimą, aprūpindami jį ginkluote ir rengdami aviacijos smūgius. Tuo tarpu JAV, Europa ir Teherano regioninė varžovė Saudo Arabija teikė pagalbą opozicijai.

„Prašymai Sirijos veikėjų susitarti buvo nesėkmingi ... nes jų ideologiniai ir teritoriniai nesutarimai labai dideli, – konstatavo Joshua Landisas (Džošua Landisas), Oklahomos universiteto Artimųjų Rytų studijų centro direktorius. – Tačiau visi veikėjai yra visiškai priklausomi nuo savo rėmėjų, todėl privalo vykdyti visus savo ginklų tiekėjų norus.“