Rusijos vadovai tiesiai šviesiai pavadino ambasadoriaus A.Karlovo žmogžudystę Ankaroje politine provokacija, kuria siekiama pabloginti neseniai pagerėjusius Turkijos ir Rusijos santykius.

"Įvykdytas nusikaltimas yra politinė provokacija, nukreipta į normalėjančių Rusijos ir Turkijos santykių griovimą bei aktyviai Rusijos, Turkijos ir Irano vystomo taikos proceso Sirijoje griovimą, – pareiškė Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. – Į tai gali būti tik vienas atsakymas: reikia sustiprinti kovą su terorizmu, ir nusikaltėliai tai pajus."

Kai kurie Rusijos pareigūnai net kėlė versiją, esą su A.Karlovo nužudymu gali būti susijusios Vakarų šalių slaptosios tarnybos, nors pats Kremlius pabrėžė, kad dar anksti kalbėti, kas susijęs su nusikaltimu – tam reikia atlikti tyrimą.

Labai svarbu yra tai, kad kitą dieną po to, kai buvo nušautas Rusijos pasiuntinys Turkijoje, Maskvoje susitiko Turkijos, Irano ir Rusijos diplomatai, kurie tarėsi, kaip užbaigti pilietinį konfliktą Sirijoje.

Ambasadoriaus nužudymas, be abejo, apkartino tas derybas. O jos – labai svarbios: jeigu Ankara nusileistų dėl Sirijos prezidento Basharo al-Assado ir nebereikalautų jo nušalinimo, o to, ko gero, ir siekia Iranas su Rusija, tai būtų milžiniškas smūgis prieš Damaską kovojantiems sukilėliams, kuriuos Turkija iki šiol palaikė drauge su JAV ir Saudo Arabija.

Tikėtina, kad būtent dėl to į derybas Maskvoje nebuvo pakviestas JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry. Negana to, su amerikiečiais apskritai nebuvo konsultuojamasi.

Nepaisant įžūlaus išpuolio, tiek Rusijos, tiek Turkijos pareigūnai pareiškė, kad tai nepakenks šių šalių santykiams, taip pat ir Sirijos klausimu. Taip mano ir kai kurie tarptautinių santykių ekspertai.

Konstantino Andrijausko iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto teigimu, "išpuolis prieš Rusijos ambasadorių kiek paradoksaliai gali lemti didesnį Turkijos ir Rusijos bendradarbiavimą ir Turkijos pozicijos švelnėjimą Sirijos klausimu."

Vladimiras Putinas ir Recepas Tayyipas Erdoğanas netrukus po išpuolio kalbėjo telefonu. Abu lyderiai teigė, kad jų pozicijos dėl nusikaltimo sutampa.

"Mūsų su ponu Putinu supratimas yra vienodas – bendradarbiavimo su Rusija sričių plėtrai, ypač Sirijos klausimu, nepakenks šis išpuolis, – patvirtino Turkijos lyderis. – Mes sutarėme, kad šis klastingas išpuolis – tai atvira provokacija, taikanti į Turkijos ir Rusijos santykius. Mes niekada neleisime, kad mūsų santykiams su Rusija pakenktų žmogžudystė."

Kita vertus, derybos dėl Sirijos su NATO priklausančia Turkija tikrai nebus lengvos. Ir nors kol kas rusai ir turkai deklaruoja draugystę, Ankarai reikia laviruoti tarp Maskvos ir Vašingtono.

Po nepavykusio perversmo Turkijoje R.T.Erdoğanas kurį laiką grūmojo Jungtinėms Valstijoms dėl to, kad šios Turkijai neišduoda Fethullah Güleno – Pensilvanijos valstijoje gyvenančio dvasininko – vis dėlto tas konfliktas vėliau aprimo, nepaisant to, kad kai kurie žemesnio rango turkų pareigūnai net teigė, kad sąmokslas nuversti R.T.Erdoğaną galėjo būti planuojamas kitapus Atlanto.

Rusijos ambasadorių A.Karlovą šį pirmadienį meno parodos atidaryme Ankaroje nušovė 22 metų turkų policininkas Mevlutas Mertas Altintasas. Turkijos spauda teigia, kad šis pareigūnas yra saugojęs ir patį Turkijos lyderį.

M.M.Altintasas, kuris pustrečių metų priklausė Ankaros policijos riaušių slopinimo būriui, nuo liepos dirbo daugiau nei aštuoniuose renginiuose, kuriuose dalyvavo R.T.Erdoğanas. Tuose renginiuose jis priklausė antrajai R.T.Erdoğano saugumo grandžiai po prezidento asmens sargybinių komandos.