Kh. Sh. Mohammedas ir kiti kaltinamieji, jau beveik penkiolika metų kalinami „karo su terorizmu“ kalėjime JAV karinio jūrų laivyno bazėje Kubos Gvantanamo įlankoje, pirmą kartą nuo 2019 metų pradžios stos prieš tribunolą.

Po pusantrų metų pertraukos, padarytos dėl koronaviruso pandemijos, bylos nagrinėjimas tikriausiai atsinaujins tame etape, kuriame jis buvo įšaldytas. Tuomet gynyba stengėsi pripažinti netinkamais didžiąją dalį prokurorų pateiktų įrodymų, nes jie esą buvo surinkti kankinant kaltinamuosius Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimuose.

Sekmadienį naujasis (jau aštuntas) tribunolo teisėjas, oro pajėgų pulkininkas Matthew McCallas (Metjus Makolas), leido suprasti, kad procesas judės lėtai. Nuspręsta, kad pradinis posėdis, per kurį bus įvertinta M. McCallo kvalifikacija įvyks antradienį. Karo nusikaltimų tribunole abiejų šalių teisininkams leidžiama apklausti naują teisėją, siekiant įsitikinti, kad jis nėra šališkai nusiteikęs.

Likusią savaitės dalį daugiausia vyks susitikimai su kariniais prokurorais ir gynybos komandomis.

Pasak gynybos, pateikusios jau dešimtis prašymų atskleisti įrodymus, kuriuos prokurorai atsisako perduoti, tikėtina, kad ikiteisminis etapas galėtų tęstis dar metus – taigi, bliūkšta viltys šiemet išgirsti nuosprendžius.

Paklaustas, ar byla kada nors galėtų pasiekti šią stadiją, vienas iš advokatų Jamesas Connellas (Džeimsas Konelas) atsakė: „Nežinau.“

Ilgalaikis kankinimo poveikis

Anot advokatų, visi penki kaltinamieji – Kh. Sh. Mohammedas, Ammaras al Baluchi (Amaras Balučis), Walidas bin Attashas (Validas Atašas), Ramzi bin al Shibhas (Ramzis bin Šibhas) ir Mustafa al Hawsawi (Mustafa Hausavis) – yra silpni ir kenčia nuo brutalaus kankinimo, patirto slaptuose CŽV kalėjimuose 2002–2006 metais, ilgalaikių padarinių.

Jų savijautą veikia ir penkiolika metų, praleistų už grotų sunkiomis, izoliuotomis sąlygomis, pabrėžia teisininkai.

Kaltinamieji stos prieš teismą itin budriai saugomoje tribunolų salėje, aptvertoje spygliuotąja viela; kiekvieną iš jų lydės individuali gynybos komanda.

Visiems penkiems gresia mirties bausmė dėl kaltinimų žmogžudyste ir terorizmu per 2001 metų atakas pražudžius 2 976 žmones.

Jiems atstovauja kariuomenės paskirti advokatai, taip pat privačiojo sektoriaus bei nevyriausybinių organizacijų teisininkai, dirbantys neatlygintinai.

Lengva byla?

Nuo pat bylos pradžios prokurorai ją laikė lengvai išsprendžiama – net tuomet, kai dar neturėjo „nešvarios“ informacijos, surinktos per brutalų CŽV tardymą.

Prokurorai tvirtina, kad visi kaltinamieji pateikė patikimų įrodymų dėl sąmokslo surengti Rugsėjo 11-osios išpuolius per vadinamąsias „švarios komandos“ apklausas; jas Federalinis tyrimų biuras (FTB) surengė 2007 metais į Gvantanamą atvykus penkiems įtariamiesiems.

Tačiau advokatai teigia, kad tos apklausos vargu ar buvo „švarios“, nes FTB irgi dalyvavo CŽV kankinimo programoje – taigi, per vėlesnes apklausas galėjo kilti panašus pavojus.

Gynybos teigimu, kaltinamieji, tuo metu dar neatsigavę nuo kankinimo poveikio, kalbėjosi su FTB pagrįstai būgštaudami, kad gali būti vėl kankinami.

„Neapsirikime: kankinimo slėpimas yra priežastis, dėl kurios šie asmenys buvo nugabenti į Gvantanamą“, užuot teisiant juos JAV federalinėje teisingumo sistemoje, pareiškė A. al Baluchi atstovaujantis J. Connellas.

„Kankinimo slėpimas taip pat yra priežastis, dėl kurios visi susirinkome Gvantaname į 42-ąjį Rugsėjo 11-osios tribunolo posėdį“, – pridūrė advokatas.

Užsitęsęs procesas

Siekdama pagrįsti savo argumentus, gynyba reikalauja pateikti didžiulį kiekį įslaptintos medžiagos, kurią vyriausybė atsisako atskleisti. Ši medžiaga apima viską – nuo pirminės kankinimo programos ir sąlygų Gvantanamo kalėjime iki sveikatos būklės vertinimų.

Gynyba taip pat nori apklausti kelias dešimtis papildomų liudytojų. Teisme jau buvo apklausta 12 liudytojų, įskaitant du pareigūnus, prižiūrėjusius CŽV programą.

Dėl šių reikalavimų buvo atidėtas bylos nagrinėjimas, tačiau gynyba kaltina vyriausybę aktyviai slepiant bylai aktualią medžiagą.

Kita advokatė, Alka Pradhan, pažymėjo, kad vyriausybė tik po šešerių metų pripažino, jog FTB dalyvavo CŽV kankinimų programoje.

„Ši byla vargina, – sakė ji. – Nuslepiami dalykai, kurie teisme yra įprasta procedūra.“