Pereiti į pagrindinį turinį

Auklėjimas karo metu: mes bandome jiems pasakyti tiesą

Ukrainoje mažus vaikus auginančioms šeimoms tenka spręsti: gelbėtis, paliekant tėvynę, ar likti savo žemėje. Mažiesiems taip pat reikia priimti emociškai skausmingus sprendimus. Pavyzdžiui, pasirinkti vienintelį žaisliuką, kurį pasiims kartu į slėptuvę ar svetimą šalį. Kaip ukrainiečiai savo vaikams pasako, kad jų namuose vyksta karas?

Auklėjimas karo metu: mes bandome jiems pasakyti tiesą
Auklėjimas karo metu: mes bandome jiems pasakyti tiesą / Scanpix nuotr.

Tarp blogų ir gerų karių

Prieš kelias savaites Ukrainos mokslinės fantastikos rašytojas Antonas Eine'as turėjo išleisti savo naujausią knygą, bet tada į jo šalį įsiveržė rusai. Dabar, anot rašytojo, tai nebesvarbu. Jis su žmona ir trejų metų sūnumi klaidžioja Kyjive.

Šeima gyvena 24 aukštų daugiabutyje su požemine automobilių aikštele, kurioje žmonės miega ant betoninių grindų. Čia šaltis – stingdantis. A.Eine'o galvoje nuolat sukasi mintys, kas nutiktų pastatui sugriuvus, todėl jis ir jo šeima saugiau jaučiasi kvadratiniame betoniniame šulinyje tarp liftų. Tai tapo jų prieglobsčiu skambant beveik nenutylančioms oro antskrydžių sirenoms. Šeima čia atsineša žaislų, sūnaus planšetę ir pasirūpina, kad jis atsisėstų kampe – tai yra saugiausia vieta.

A.Eine’as BBC pasakoja, kad vaikas nerimauja ir užduoda daug klausimų: „Vakar mano žmona nusileido į apačią ir jai grįžus jis paklausė: „Mama, ar tave nušovė?” ir ji pasakė: „Ne, vaikeli.“

„Ar jie mane nušaus? Nenoriu, kad jie šaudytų“, – pridūrė trimetis.

Kai kurie tėvai ant savo atžalų drabužių prisiuvo ženkliukų su vaiko kraujo grupe ir moko juos įsiminti namų adresą, tėvų vardus, jei būtų atskirti. Nors dauguma slepiasi slėptuvėse ar bando įlipti į traukinius, vežančius saugesne kryptimi, daugelis tėvų taip pat kalbasi tarpusavyje apie tai, kaip karas veikia jų vaikus ir kaip geriausia apsaugoti juos nuo traumų.

„Kai kurie tėvai vaikams sako, kad tai žaidimas, – dalijasi A.Eine'as. – Sūnui stengiamės pasakyti tiesą, bet švelniau, pritaikant ją prie trejų metų amžiaus vaiko sąmonės.“

„Mes jam sakome, kad mus užpuolė blogi kariai, o geri kariai, tie, kurie yra su Ukrainos vėliava, mus saugo, ir tau nereikia jaudintis“, – priduria rašytojas.

Patarimai per „Telegram“

Kol kas atrodo, kad šiandieniuose A.Ein'o sūnaus piešiniuose nematyti traumos požymių, tačiau kai kurie vyro draugai turi vyresnių vaikų ir jų piešiniai aiškiai rodo, kad situacija juos paveikė.

Tėvai ir darbuotojai iš A.Eine'o sūnaus darželio palaiko ryšį per „Telegram“ programėlę, kur dalijasi patarimais, kaip pasikalbėti su vaikais apie tai, kas vyksta. Dalijamasi net ir tokiomis rekomendacijomis, kaip paaiškinti vaikams, kodėl suaugusiesiems keiktis tokiu metu yra normalu, o įprastame gyvenime – netinkama. „Nes žmonės dabar keikiasi“, – pabrėžia rašytojas.

Ukrainiečiai tėvai atsipalaidavo ir dėl kitų auklėjimo smulkmenų. „Dėl šios situacijos jis turi žiūrėti daug daugiau animacinių filmų ir saldumynų valgo daug daugiau nei įprastai. Mums reikia kuo nors jį užimti – jis turi nekreipti per daug dėmesio į tai, kas vyksta“, – aiškina trimečio tėtis.

„Psichologai pataria šiuo metu būti švelnesniems su vaikais ir mylėti juos daug labiau nei įprastai“, – priduria jis.

Tačiau kalbant apie saugumą, tėvai turi būti griežti. A.Eine'o sūnus greitai suprato, kad, kai skamba sirenos, šeima turi bėgti ir slėptis. „Kai tik išgirstame sirenas arba gauname pranešimą, šaukiame: „Į slėptuvę!“ Kad ir ką sūnus darytų, jis tai palieka ir bėga. Vaikas supranta, kad situacija yra neeilinė. Mus net stebina, kaip gerai vaikai supranta būtinybę tinkamai elgtis.“

Dabartis – viskas, ką turi

Mokslininkė Hana paliko Kyjivą ir su dviem aštuonerių ir šešerių sūnumis išvyko į Lenkiją. Ištisas dienas jie namuose girdėjo sprogimus, drebėjo langai, o mama kažkaip savo vaikams turėjo pasakyti, kas vyksta. Jai buvo sunku rasti pusiausvyrą tarp tikrovės ir to, kiek gali atlaikyti vaiko protas.

„Tai buvo iššūkis man, kaip mamai, nes turėjau pasirinkti, kaip paaiškinti tiesą, bet kartu jų per daug neišgąsdinti, – sako moteris. – Taigi aš tiesiog sakiau jiems, kad esame puolami ir šiuo metu esame saugūs, bet kai pajusime, kad turime judėti, jie turi klausytis.“

Po kelių dienų apšaudymo Hana pajuto, jog nebenori, kad jos vaikai girdėtų bombų sprogimus, ir nusprendė palikti Ukrainą. „Tai buvo labai labai sunkus sprendimas“, – atvirauja ji.

Vaikai taip pat turėjo priimti sunkų sprendimą – jie galėjo pasiimti tik vieną savo žaislą. Vyresnėlis pasirinko žaislinį drakoną Bedantį iš serijos „Kaip prisijaukinti slibiną“, o jaunėlis – žaislinį automobilį transformerį, kuris virsta robotu. Jiems tai buvo didžiulis sprendimas, – sako Hana, – galbūt toks pat sunkus, kaip ir jai palikti savo šalį. „Manau, kad mes buvome toje pačioje emocinėje sprendimų priėmimo pozicijoje“, – supranta ji.

Šeimai prireikė 52 valandų, kad pasiektų Lenkiją. Buvęs Hanos vyras ją su sūnumis į kaimyninę šalį lydėjo automobiliu, bet vėliau turėjo pasukti atgal – likti kovoti Ukrainoje. Hanna sako, kad kelionė karo zonoje su dviem vaikais buvo varginanti, todėl ji supranta, kodėl daugelis jos draugų nusprendžia likti arčiau namų.

Dabar moters šeima saugi, bet berniukai užduoda daug klausimų apie savo senelius ir ypač apie Ukrainoje pasilikusį tėvą: „Širdį draskantys klausimai, nes jie manęs kasdien klausia, ar jis gyvas, ar dar turi rankas ir kojas. Jie bijo, kad gali būti labai sužalotas.“

Hana liepia savo sūnums pabandyti gyventi dabartimi. „Viskas, ką turime, yra tik dabar. Šiuo metu esame saugūs“, – kartoja ji.

Atmosferos nenuslėpsi

Kiek daug galima pasakyti savo vaikams, turi nuspręsti kiekvienas tėvas atskirai. Oksana pabėgo iš gimtojo Lvivo, dabar taip pat yra Lenkijoje. Jos šešerių metų dukra yra autistė ir nekenčia didelio triukšmo, todėl ją labai baugino oro antskrydžių sirenos. Mergaitė suprato, kad mama taip pat labai nervinosi, todėl Oksana jai pasakė tiesą apie tai, kas vyksta.

„Aiškinau, kad tai karas ir turime būti saugūs, o dabar dėl viso šito žuvo daug žmonių, – sako Oksana. – Manau, kad vaikams, sulaukusiems tam tikro amžiaus, svarbu suprasti, kad jie neklaidinami, nes jaučia blogą atmosferą.“

Tačiau Irynos sūnui vos dveji ir ji nusprendė jam per daug nepasakoti. Praleidę tris naktis slėptuvėje, jie paliko Irpiną, mažą miestą netoli Kyjivo, ir išvyko į Vakarų Ukrainą.

Ji pasakė savo sūnui, kad jie ketina apsistoti su draugais, nes jis per mažas suprasti, kad jiems gresia pavojus: „Aš jam nesakiau, kad tai karas. Nesu tikra, kad turiu tai daryti, kai jis toks mažas, nes manau, kad tai tik pablogintų situaciją.“

Rusijos kariuomenė artėja artėja prie Kyjivo, netrukus A.Eine’o šeimai gali tekti evakuotis, tačiau jis nežino kur. „Niekas nežino, kuri vieta yra saugiausia – taigi, tai yra lošimas“, – sako rašytojas.

Z užkratas

Kol Ukrainos vaikai kovoja su išlikimu ir traumomis, Kremliaus režimas bene pažeidžiamiausiais Rusijos vaikais naudojasi savo kruvinos propagandos tikslais. Šią savaitę centrinės Rusijos Kazanės mieste apie 60 sergančių vaikų ir ligoninės, kurioje jie gydosi, personalas šalia savo gydymo įstaigos pastato buvo nufotografuoti iš oro. Jie suformavo milžinišką Z raidę.

Rusijoje Z tapo šalies prezidento Vladimiro Putino surežisuotos invazijos į Ukrainą palaikymo simboliu. Juo dalijasi sportininkai, politikai, ši raidė puikuojasi ant automobilių, furgonų ir reklaminių stendų, taip pat autobusų stotelėse. Šį simbolį per prorusišką demonstraciją Belgrade naudojo ir serbai. Nuotraukomis plačiai dalijamasi socialiniuose tinkluose.

Tai tapo pokalbiu šioje virtualiojoje erdvėje, sako Londono universiteto koledžo Slavų ir Rytų Europos studijų mokyklos tarptautinės politikos dėstytoja Aglaya Snetkova: „Daugeliu atžvilgių tai parodo, kiek Rusija yra arba buvo globalaus pasaulio dalis.“

Nors ši raidė kirilicoje rašoma kitaip – ir atrodo kaip 3 – dauguma rusų atpažįsta lotyniškas raides. Emily Ferris, Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) Rusijos ir Eurazijos mokslo bendradarbė, sako, kad Z yra galingas ir lengvai atpažįstamas simbolis.

„Dažnai naudojant propagandą paprasčiausi dalykai pagauna greičiausiai, – sako ji. – Tai atrodo gana bauginamai ir gana griežtai. Estetiniu požiūriu tai labai galingas simbolis.“

Prireikė mažiau nei dviejų savaičių, kad Z išplistų tarp V.Putino invaziją remiančių asmenų.

Įprastas ženklas

Buvo išplatintos kelios teorijos, ką iš tikrųjų reiškia Z simbolis. Pirmą kartą dėmesio socialiniuose tinkluose jis sulaukė, kai pakeliui į Ukrainą buvo pastebėti Z raide pažymėti Rusijos tankai.

Iš pradžių buvo manoma, kad Z iš tikrųjų yra skaičius 2, reiškiantis šių metų vasario 22-ąją. Tądien Rusija ratifikavo susitarimą dėl „draugystės, bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos“ su atsiskyrėliais Rytų Ukrainoje – Donecku ir Luhansku. Tačiau dabar manoma, kad šis simbolis yra tiesiog būdas Rusijos kariškiams identifikuoti savo pajėgas.

Praėjusią savaitę Kremliaus kontroliuojamo Pirmojo kanalo naujienų laidos žiūrovams paaiškinta, kad Z yra įprastas Rusijos karinės įrangos ženklas.

V.Putiną palaikanti ortodoksų krikščionių svetainė „Tsargrad“ skaitytojams sakė, kad šis paprastas žymėjimas, esą, padeda išvengti nesusipratimų, kad saviškiai nepultų vieni kitų.

Rusijos specialiųjų pajėgų veteranas Sergejus Kuvykinas Rusijos žurnalo „Life“ svetainei sakė, kad skirtingi simboliai reiškia skirtingus karinius dalinius: „Naudojami tokie simboliai – Z kvadrate, Z apskritime, Z su žvaigždute arba tiesiog Z atskirai.“ Jis sakė, kad ženklai padėjo užtikrinti, kad kariai, kurie galbūt nebendrauja su kitais bendražygiais, būtų ten, kur turėtų būti.

Rusijos karo lėktuvai skrenda per greitai, kad pamatytų išmargintas baltas žymes, sako JAV oro pajėgų pulkininkas leitenantas Tysonas Wetzelis, Atlanto tarybos vyresnysis oro pajėgų bendradarbis. Tačiau interviu tinklalapiui „Task and Purpose“ jis sutiko, kad Z yra konfliktų šalinimo priemonė, padedanti išvengti vadinamosios brolžudystės.

Daugiau simbolių

Z Rusijoje išplito ne tik dėl socialinių tinklų efekto, perspėja A.Snetkova iš UCL. „Tai taip pat pastūmėjo režimas“, – neabejoja ji.

Už šnipinėjimą iš JAV deportuota, vėliau politike tapusi Marija Butina pasidalijo vaizdo įrašu, kaip ant dalykinio švarko užrašyti Z“ skiriamąjį ženklą – „kad galėtum eiti į darbą ir visiems jį rodyti, nerėkiant apie jį“, aiškino M.Butina.

Tačiau A.Snetkova sako, kad vis dėlto simbolis neturėtų būti vertinamas kaip fašistinis. „Yra daug memų, paverčiančių Z į svastiką, bet tai daro žmonės, norintys pasipriešinti režimui“, – patikslina ji.

Atsiranda ir kitų simbolių. Pavyzdžiui, raidė V – taip pat lotyniška – pasirodo oficialios Rusijos gynybos departamento instagramo paskyros įrašuose kartu su Z vaizdais. Antraštėse parašyta: „Za PatsanoV“ (liet. vaikinams) ir „Sila V pravde“ (liet. jėga tiesoje).

Viena teorija teigia, kad dvi lotyniškos raidės gali reikšti „vostok“ (liet. rytus) ir „zapad“ (liet. vakarus). Tačiau socialinėje žiniasklaidoje taip pat buvo teigiama, kad Ukrainos kariuomenė mano, jog Z reiškia Rusijos Rytų pajėgas, o V – karinio jūrų laivyno pėstininkus.

Daugiau naujienų