Tankiai apgyvendintoje Javos saloje Merapio lava šlaitais nutekėjo iki 2 km, sakė geologinių katastrofų valdymo technologijų tyrimų centro BPPTKG vadovas Agusas Budi Santoso (Agusas Budis Santosas).

Įkaitusių dujų debesys pakilo į 100 m aukštį, o pelenai nuklojo kelis kaimus, sakė jis ir pridūrė, kad žmonės nenukentėjo.

Merapis yra aktyviausias iš daugiau kaip 120 Indonezijos ugnikalnių. 2010 metais per jo išsiveržimą žuvo 347 žmonės, o 20 tūkst. gyventojų turėjo palikti savo namus.

2 968 m aukščio ugnikalnis yra už maždaug 30 km nuo Džokjakartos – senovinio Javos kultūros centro.

Šį savaitgalį šalyje išsiveržė ir keli kiti aktyvūs ugnikalniai, socialiniame tinkle „X“ pranešė Indonezijos vulkanologijos ir geologinių nelaimių švelninimo centras (PVMBG). Apie aukas nepranešta.

Rytų Nusa Tengaros provincijoje sekmadienį karštus garus į 700 m aukštį spjaudo Levotobio Laki Lakio ugnikalnis; dėl to į laikinas prieglaudas pabėgo daugiau kaip 6,5 tūkst. žmonių.

Sekmadienį taip pat vėl išsiveržė Marapio ugnikalnis Vakarų Sumatros provincijoje, bet lava iš jo neteka. Evakuota maždaug 500 gyventojų. Praėjusį mėnesį per šio ugnikalnio išsiveržimą žuvo 23 alpinistai ir buvo sužeisti dar keli žmonės.

Šeštadienį Rytų Javos provincijoje išsiveržė Semeru ugnikalnis, iš kurio tekėjo lavos upės, o Halmaheros saloje Šiaurės Molukų provincijoje – Ibu ugnikalnis, iš kurio karšti pelenai kilo į 1,3 tūkst. m aukštį.

2021 metų gruodį išsiveržus Semeru žuvo 48 ir dingo dar 36 žmonės.

Indonezijos salynas yra vadinamajame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, kur dėl žemyninių plokščių susidūrimo vulkaninis ir seisminis aktyvumas yra didelis.