„Vienu metu jis atsikratė lanko ir strėlių “, – žurnalistams sakė policijos inspektorius Peras Thomas Omholtas (Peras Tomas Omholtas).

Jis pridūrė, kad įtariamasis per trečiadienį Kongsbergo mieste surengtą ataką „nužudė penkis žmones aštriu daiktu privačiose ir viešose vietose“.

Policija, anksčiau sakiusi, kad įtariamasis Espenas Andersenas Brathenas (Espenas Andersenas Bratenas) buvo ginkluotas lanku ir strėlėmis bei dviem kitais ginklais, nepatikslino, kokie aštrūs ginklai tai buvo, ir pridūrė, kad vis dar vyksta liudininkų apklausa.

„Viskas rodo, kad aukos buvo pasirenkamos atsitiktinai“, – sakė P. Th. Omholtas.

Pasak policijos, atakos pradžioje į „dviženklį skaičių“ žmonių buvo šaudoma strėlėmis, bet niekas šiuo ginklu nebuvo nužudytas.

Per apklausą policijoje įtariamasis prisipažino nužudęs penkis žmones ir sužeidęs dar tris.

37-erių Danijos pilietis viešai yra skelbęs, kad yra atsivertęs į islamą, o policija iš pradžių sakė, kad anksčiau būta būgštavimų dėl jo radikalizacijos.

Įspėjamieji ženklai

Vis dėlto įtariamasis laikomas sveikatos priežiūros įstaigoje, kol bus atliktas psichiatrinis įvertinimas, kuris yra būtinas norint nustatyti, ar E. A. Brathenas gali būti patrauktas atsakomybėn už savo veiksmus.

„Kalbant apie motyvus, liga išlieka pagrindine hipoteze. O kas dėl atsivertimo į islamą, ši hipotezė susilpnėja“, – pridūrė P. Th. Omholtas.

Šeštadienį policija paskelbė, kad išpuolio aukomis tapo keturios moterys ir vienas vyras: 52-ejų Andrea Meyer (Andrėja Mejer), 56-erių Hanne Merethe Englund (Hanė Meretė Englund), 75-erių Liv Berit Borge (Liv Berit Borgė), 75 metų Gunnaras Erlingas Sauve (Gunaras Erlingas Sauvė) ir 78 metų Gun Marith Madsen (Gun Marit Madsen).

E. A. Brathenas daug metų gyveno maždaug 25 tūkst. gyventojų turinčiame Kongsberge, 80 km į vakarus nutolusiame nuo sostinės Oslo. Pasak pareigūnų, jis turi ligos istoriją, tačiau daugiau detalių jie viešai nepateikė.

Norvegijos saugumo tarnyba PTS, atsakinga už kovą su terorizmu, taip pat nurodė, kad vyras buvo jiems žinomas.

Kelias dienas po išpuolio policijos pareigūnai minėjo „būgštavimus dėl radikalizacijos“, siekiančios 2020 metus ir dar anksčiau, dėl kurių tuomet vyras buvo stebimas.

Remiantis visuomeniniu transliuotoju NRK, pirmieji įspėjamieji ženklai pasirodė 2015 metais. Kaip skelbia norvegų žiniasklaida, PST 2018 metais perspėjo, kad šis įtariamasis gali įvykdyti „nedidelio masto ataką“.

Naujienų svetainė „Nettavisen“ taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kurį E. A. Brathenas tariamai buvo išplatinęs socialiniuose tinkluose 2017 metais. Jame jis paskelbė „perspėjimą“ ir kalbėjo apie savo musulmonišką tikėjimą.