Kaip teigė atsargos karininkas D. Antanaitis, Rusija iš esmės turi savo modelį, jo nekeičia ir dabar naudoja jį konflikte su Ukraina.

„Tam, kad suvoktume, kas vyksta, galime pasižiūrėti į praeitį – 1939 metais Rusija apkaltino Suomiją apšaudant jų pasienio postą ir taip pradėjo karą prieš Suomiją. Taip pat naciai apkaltino lenkus apšaudant nacius ir pradėjo karą prieš Lenkiją. Rusija apkaltino Sakartvelą, kad šaudo Rusijos kariuomenę, ir pradėjo karą prieš Gruziją. Taip pat ir Čečėnijos karas prasidėjo, kai stebuklingai sprogo keli namai Rusijoje. Čia panašų į tą pačią klišę, kurią Rusija naudoja jau labai seniai“, – sakė D. Antanaitis.

„Ukraina šioje vietoje negali nieko padaryti, kaip ir tarptautiniai stebėtojai, nes ta teritorija yra visiškai kontroliuojama Rusijos kariuomenės, neįleidžiami jokie nepriklausomi žurnalistai. Patikrinti, patvirtinti ar paneigti tą informaciją visiškai neįmanoma, ir Rusija tuo naudojasi“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak D. Antanaičio, Europa ne vienus metus delsė įvesdama sankcijas Rusijai.

Mano nuomonė tokia: kol kalbasi politikai, tol tyli ginklai. Kol jie kalbės, tol bus galimybė rasti išeitį, netgi ir prasidėjus kariniams veiksmams.

„Aš nemanau, kad Ukraina yra bejėgė. Ukraina yra stipri dėl to, kad turi daug draugų Europoje. Aš nuoširdžiai viliuosi, tikiuosi ir žinau, kad Europa ir toliau ją palaikys. Kalbant apie sankcijas, jas įvesti labai greitai būtų sudėtinga, bet Rusija vis dėlto pradėjo agresiją ne dabar, o 2014 metais. Mes dabar mokame už savo pačių klaidas. Jeigu mes dabar įvesime sankcijas, kaip galima greičiau, bus geriau“, – teigė jis.

Pašnekovas vylėsi, kad dar ne vėlu taikiai išspręsti konfliktą, palaikant dialogą su Rusija.

„Mano nuomonė tokia: kol kalbasi politikai, tol tyli ginklai. Kol jie kalbės, tol bus galimybė rasti išeitį, netgi ir prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau reikia būti pasirengus smogti visa galia atgal, pažiūrėti, už ko laikosi Rusija, jos biudžetas – t. y. resursai, dujos metalai ir pan. Manau, sankcijos labai stipriai sumažintų Rusijos galimybes pradėti ar tęsti kovinius veiksmus prieš kitą nepriklausomą valstybę“, – šnekėjo atsargos karininkas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot karininko, Baltarusija niekad nebuvo nepriklausoma nuo Rusijos.

„Ypač Baltarusijos kariuomenė – ji visą laiką buvo integruota į Rusijos kariuomenės sudėtį. Dabar mes matome patį rezultatą – Baltarusija faktiškai yra okupuota Rusijos kariuomenės. Tai visiškai keičia padėtį šalia mūsų sienų, tai visiškai sutampa su tuo, ką dabar kalba politikai ir kiti apžvalgininkai“, – komentavo D. Antanaitis.

Jis paaiškino, kuo dabar vykstančios karinės pratybos skiriasi nuo anksčiau buvusių.

Panikuoti ir bijoti niekada nereikia, nes mes taip jau gyvename 30 metų. Patarimas Lietuvos gyventojams – tiesiog išlikti ramiems.

„Tai yra paremta labai didele propaganda, eskalacija Ukrainoje, grasinimais, ultimatumais, strateginė ginkluotė yra dar arčiau Lietuvos sienos ir dar arčiau Suvalkų koridoriaus. Taip pat atsisakymas išvesti Rusijos karius, nuolatinis nuomonės keitimas. Ši situacija yra kaip parako statinė, aplink kurią laksto du bepročiai su degtukais“, – rėžė D. Antanaitis.

Jis paaiškino, ko reikėtų tikėtis Lietuvai.

„Mes 30 metų jau gyvename šalia Rusijos grėsmės – nuolat, diena iš dienos, valanda iš valandos. Tačiau dabar viskas dramatiškai pasikeitė. Rusijos pajėgos yra okupavusios Baltarusiją, yra ir Karaliaučiaus srityje. Saugumo situacija visiškai pasikeitė ne tik mūsų regione, bet ir Europoje. Be abejo, mes turime reaguoti į tai, mes turime pritaikyti savo saugumo architektūrą pagal pasikeitusias aplinkybes, mes neturime užstrigti ten, kur esame. Mes taip pat turime būti pasiruošę ir pasirengę apginti savo piliečius“, – tikino D. Antanaitis.

Esą veiksmų derėtų imtis jau dabar – galima būtų net svarstyti apie biudžeto gynybai didinimą.

„Laukti niekada nereikia, nes laukimas nėra mums į naudą. Reikia reaguoti į tai, kas vyksta, arba numatyti, kas gali įvykti. Jeigu kalbame apie biudžeto didinimą, mes turėtume pagalvoti, kodėl mes jį didiname. Politikai duoda užduotį kariuomenei, kariuomenė pasako, kokios priemonės reikalingos jai įvykdyti, tada politikai skiria tam resursus. Jeigu mes turime konkretų planą, kaip vystome Lietuvos kariuomenę, manau, būtų labai išmintinga ir pragmatiška atsižvelgti į karių poreikių patenkinimą, nes būtent jiems iškelta ta užduotis, būtent jie yra atsakingi už gynybą“, – tvirtino D. Antanaitis.

Karininkas turėjo patarimų ir gyventojams.

„Panikuoti ir bijoti niekada nereikia, nes mes taip jau gyvename 30 metų. Patarimas Lietuvos gyventojams – tiesiog išlikti ramiems ir remti Lietuvos kariuomenę“, – sakė jis.