Tokia ataka buvo pirmoji nuo praeito mėnesio, kai proiranietiškos grupės sutiko laikytis paliaubų.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai Bagdade girdėjo kelis garsius sprogimus, o vėliau – šūvių papliūpas ir padangę nušvietusias raudonas raketų ugnis, rodančias, kad buvo aktyvuota ambasados priešraketinės gynybos sistema C-RAM.

Vienas JAV vadovaujamos koalicijos atstovas sakė, kad irakiečių žvalgybą patvirtino, jog ambasados kompleksas buvo apšaudytas, bet atsisakė komentuoti, ar buvo aktyvuota C-RAM.

Nuo 2019 metų spalio Irake buvo įvykdyta daugiau kaip 90 raketų atakų arba pakelės bombų sprogdinimų, nutaikytų į užsienio ambasadas, karius ir kitus objektus.

Tokie išpuoliai kurstė įtūžį Jungtinėms Valstijoms, dukart atsakiusioms bombardavimais, nukreiptais į „Kataeb Hezbollah“ ir kitas griežtosios linijos proiranietiškas sukarintas grupes, kurias Vašingtonas kaltina dėl virtinės atakų.

Praeitą mėnesį Vašingtonas grasino uždaryti savo diplomatinį kompleksą budriai saugomoje Bagdado „žaliojoje zonoje“, jeigu atakos nesiliaus.

Po šio ultimatumo proiranietiškos grupės paskelbė neribotos trukmės paliaubas. Apšaudymai raketomis tuomet liovėsi, o antradienio ataka buvo pirmoji per ilgesnį kaip mėnesio laikotarpį.

Šis smūgis buvo surengtas praėjus kelioms valandoms po JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo (Maiko Pompeo), anot irakiečių šaltinių, anksčiau grasinusio uždaryti ambasadą, pokalbio telefonu su Irako premjeru Mustafa al Kadhemi (Mustafa Kazemiu).

Maždaug tuo pačiu metu JAV paskelbė sumažinsianti savo kontingentus Afganistane ir Irake iki 2,5 tūkst. karių kiekvienoje šalyje. Šios pajėgos būtų sumažintos labiausiai per beveik 20 metų besitęsiančius konfliktus.

Vašingtonas tebelaiko Irake apie 3 000 karių, dalyvaujančių JAV vadovaujamos koalicijos operacijose ir nuo 2014 metų padedančių šiai šaliai kovoti su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS).

Koalicija jau anksčiau šiais metais reikšmingai sumažino savo karių skaičių, iš dalies – dėl koronaviruso pandemijos.