JAV ir JK: V. Putino patarėjai bijo sakyti jam tiesą apie Ukrainą

Artimi sąjungininkai Vašingtonas ir Londonas, kurių žvalgyba stengiasi akcentuoti Rusijos nesėkmes šiame kare ir nesutarimus Kremliuje, sako, kad V. Putino patarėjai „pernelyg bijo“ pasakyti jam visą tiesą apie nesėkmes mūšių laukuose ir tikrąjį sankcijų poveikį.

Kelios valandos po to, kai Baltieji rūmai paskelbė savo kritišką žvalgybos vertinimą, Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ direktorius Jeremy Flemingas (Džeremis Flemingas) ketvirtadienį sakė, kad Rusijos lyderis pervertino savo kariuomenės pajėgumus pasiekti greitą pergalę.

Trisdešimt šeštoji karo Ukrainoje diena

„Matėme rusų karių, kuriems trūksta ginklų ir [kovinės] dvasios, atsisakančių vykdyti įsakymus, kenkiančių savo pačių įrangai ir net netyčia numušančių savo pačių lėktuvus“, – sako J. Flemingas parengtoje kalboje Australijos nacionaliniam universitetui Kanberoje.

„Ir net jei Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą, režimui turi būti visiškai aišku, kas vyksta ir koks yra neteisingo įvertinimo mastas“, – sakė jis.

Pasak J. Flemingo, V. Putinas nepakankamai įvertino Ukrainos pasipriešinimą, tarptautinės koalicijos prieš jį tvirtumą ir ekonominių sankcijų poveikį.

Jo komentarai atkartoja trečiadienį Baltųjų rūmų paskelbtą JAV išslaptintą žvalgybinę informaciją, rodančią, kad V. Putino santykiai su savo paties darbuotojais suprastėjo.

Tikrai turime informacijos, kurią dabar paviešinome, kad jis jautėsi Rusijos kariuomenės suklaidintas.

„Tikrai turime informacijos, kurią dabar paviešinome, kad jis jautėsi Rusijos kariuomenės suklaidintas“, – sakė Baltųjų rūmų komunikacijos direktorė Kate Bedingfield (Keit Bedingfild).

Pastarosiomis dienomis Ukrainos pajėgos atkovojo kai kurias teritorijas, įskaitant strategiškai svarbų Kyjivo priemiestį Irpinę, o Rusijos puolimas, pradėtas vasario 24 dieną, atrodo įstrigęs.

JAV ir britų žvalgybos pranešimai pasirodė daugėjant klausimų dėl V. Putino santykių su gynybos ministru Sergejumi Šoigu, kuris porą savaičių buvo dingęs iš viešumos, bet kovo 26-ąją vėl pasirodė per televiziją.

S. Šoigu buvo parodytas pirmininkaujantis posėdžiui dėl Rusijos ginkluotės biudžeto. Valstybinės televizijos medžiaga nėra datuota, tačiau S. Šoigu užsimena apie Finansų ministerijos posėdį, kuris, kaip pranešė Rusijos naujienų agentūros, įvyko kovo 25-ąją.

Tarp V. Putino ir Gynybos ministerijos dabar „nuolat tvyro įtampa“, keliama Rusijos lyderio nepasitikėjimo ministerijos vadovybe, Vašingtone sakė vienas JAV aukšto rango pareigūnas.

Kovo mėnesį pasirodžiusiuose keliuose pranešimuose užsimenama, kad patikrinimų sulaukė vienas neaiškus Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) skyrius ir kad jo vadovas buvo tardomas, net esą laikomas namų arešto sąlygomis.

Nepriklausomi šaltiniai šių pranešimų patvirtinti negalėjo.

Pranešime, kurį pirmasis paskelbė Latvijoje tvarkomas rusų naujienų portalas „Meduza“, cituojami Rusijos žvalgybos ekspertai, sakę, kad FSB vadinamosios 5-osios valdybos vadovui Sergejui Besedai ir jo pavaduotojui Anatolijui Boliuchui per tyrimą skirtas namų areštas.

Tiriamosios žurnalistikos svetainė „Dosjė“ teigė, kad pranešimai apie visapusišką valymą yra perdėti.

S. Besedą tikrai apklausė tyrėjai, bet jis toliau dirba savo darbą ir nėra areštuotas, nurodo svetainė.

Jos duomenimis, A. Boliuchas taip pat buvo apklaustas, bet jau keleri metai nebėra antras pagal rangą 5-osios valdybos pareigūnas.

J. Flemingas įspėjo, kad kibernetinės atakos iš Rusijos išlieka grėsmė.

Nors dalį žmonių nustebino tai, kad Maskva nesurengė kokios nors katastrofiškos kibernetinės atakos, J. Flemingas sakė, jog žvalgyba niekada nemanė, kad tokia ataka yra pagrindinis Rusijos invazijos elementas.

Vis dėlto britų žvalgybos tarnybos pastebėjo „pastovius Rusijos ketinimus trikdyti Ukrainos vyriausybės ir kariuomenės sistemas“, kalbėjo jis.

„Tikrai matėme požymių, rodančių, kad Rusijos kibernetiniai veikėjai ieško taikinių jų veiksmams nepritariančiose šalyse“, – nurodė J. Flemingas.

Pasak jo, mūšių laukuose Ukrainoje Maskva pasitelkia samdinius ir užsienio kovotojus, tarp jų neaiškią Rusijos samdinių grupę „Wagner“, veikiančią šalyje nuo Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir dabar intensyvinančią savo veiklą.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje